- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-516-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl pripažinimo neteisėtu atsisakymo duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. K. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės A. K. atsisakymą duoti sutikimą ieškovei G. K. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pastatant priestatą ir priteisti iš atsakovės ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1980-1981 m. jų šeima pasistatė kambarį ant praplatintos pirmojo aukšto verandos. Verandą pirmajame aukšte prasiplatino atsakovės šeima, o tada, su atsakovės šeimos sutikimu, ieškovės šeima prasiplatino ir antrą aukštą, taip įsirengdami dar vieną kambarį. Kol vyko statybos, jokių ginčų tarp ieškovės ir atsakovės šeimų nebuvo. Ieškovė tuo kambariu naudojasi jau ilgą laiką, ir nori šį gyvenamąjį plotą įteisinti, tačiau atsakovės šeima neduoda sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 1982 m. savavališkai, neturėdama išduoto statybos leidimo ir parengto bei patvirtinto projekto, ir nesuderinusi su atsakove, mansardoje įrengė patalpą, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtą indeksu 2-2 (16,52 kv.m.). Ieškovė minėtą patalpą pastatė nebūdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir teisėta valdytoja. Šis sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Galiojančio Statybos įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtinta, jog statybos teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Statytojas turi gauti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas.
Kadangi ieškovės atlikta gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcija neteisėtai, atsakovė atsisakė duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino neteisėtu atsakovės A. K. atsisakymą duoti sutikimą ieškovei G. K. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pastatant priestatą 1a1p. Priteisė iš atsakovės A. K. ieškovės G. K. naudai 120 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės A. K. 35 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Konstatavo, kad atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei nagrinėjant bylą nepateikė motyvų, kurie pagrįstai leistų spręsti, kad ieškovės atlikta gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcija kaip nors pažeistų jos, kaip bendrasavininkės teises ir interesus. Ginti viešąjį interesą atsakovė neturi įgaliojimų, todėl jos atsisakymas duoti ieškovei sutikimą rekonstrukcijos įteisinimui motyvuojant tuo, kad statyba yra neteisėta yra pripažintinas nepagrįstu. Atsakovės A. K. atsiliepime į ieškinį nurodytas motyvas, kad ieškovė G. K. mansardoje įrengė patalpą nesuderinusi su ja, paneigtas liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad atsakovės šeima ne tik neprieštaravo statyboms antrajame aukšte, bet ir padėjo tas statybas vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Kadangi atsakovė neįrodė teismui neįrodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardos rekonstrukcija kaip nors pažeidžia jos, kaip bendraturtė teises ir interesus, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą minėtos rekonstrukcijos įteisinimui pripažintinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu ieškovės teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi nebegaliojančiomis teisėmis normomis ir ieškovei leido įteisinti neteisėtą statybą, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato. Civilinės bylos iškėlimo ir teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi LR CK 4.103 str. bei Statybos įstatymo nuostatų redakcija (nuo 2006-10-17), dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nenumatė galimybės įteisinti savavališką statybą, o įpareigojo neteisėtą statinį pertvarkyti, t.y., nugriauti, perstatyti ir pan. Nuo 2006-10-31 įsigaliojęs įstatyminis reglamentavimas nebenumato galimybės įteisinti statybą parengiant ir suderinant atitinkamus dokumentus.
Nurodo, jog ieškovės ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas netinkamai, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas, teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą (LR CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Nei viena iš ieškovės nurodytų teisės normų nenumato galimybės pripažinti neteisėtu atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai. Pirmos instancijos teismas taip pat nenurodė teisės normos, kuri sudarytų pagrindą nagrinėti ir patenkinti tokio pobūdžio reikalavimą.
Ieškovas prašydamas leisti atlikti rekonstrukciją be atsakovo sutikimo, privalo pateikti atsakovui ir teismui konkretų bei išsamų rekonstrukcijos projektą. Nesant parengto projekto, neįmanoma objektyviai spręsti, ar rekonstrukcija nepažeis pastato bendraturčių teisėtų interesų, neprieštaraus statybos norminiams dokumentams, priešgaisrinės saugos reikalavimams. Šiuo atveju sprendimas priimtas vadovaujantis tik nekilnojamojo turto kadastro byla, kuri neprilygsta statinio projekto sudėčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. K. prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teisės aktai negalioja atgal (LR CK 1.7 str. 2 d.). Šioje byloje turi būti vadovaujamasi teisės aktais galiojusiais gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu, kurie numatė statybos taisyklių pažeidimų šalinimą. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu galiojusiame 1964 m. CK 114 str. buvo numatyta, kad savivaldos institucijos pareiga teisiškai įregistruoti statybą, kai asmenys, kurie neturėdami nustatyto leidimo ar reikiamai patvirtinti projekto, pasirsistatė, statosi arba persistato pastatą, reikiamai patvirtina projektą, padaro jame reikiamus pakeitimus, gauna nustatytą leidimą ar pašalina kitus trūkumus, susijusius su tokio pastato statybos dokumentacijos tinkamu įforminimu. Ieškovė namo rekonstrukciją siekė įteisinti dar iki 2006-10-17 LR CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. redakcijos. Rekonstrukcija nebuvo įteisinta dėl to, kad atsakovė nenurodydama priežasčių, atsisakydavo duoti sutikimą rekonstrukcijai. Jei sutikimą atsisakoma duoti be teisės normose nustatyto pagrindo, jis yra neteisėtas, todėl negali sukelti teisinių pasekmių – užkirsti kelią įgyvendinti statytojo teises. Teismų praktikoje be pagrindo varžoma statytojo teisė ginama reiškiant reikalavimus pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nepagrįstu, pripažinti atsisakymą duoti sutikimą neteisėtu, pripažinti teisę atlikti veiksmus be sutikimo ir pan. Visi šie reikalavimai laikomi tinkamais, ginančiais tą pačią teisę , vartojami kaip sinonimai. Rekonstrukcija dėl kurios įteisinimo pareikštas ieškinys, atlikta beveik prieš 30 metų. Ją atliekant dalyvavo visa atsakovės šeima. Buvo rekonstruota ne tik ieškovės, tačiau ir atsakovės gyvenamojo namo dalis. Atsakovė iki šiol naudojasi rekonstruota namo dalimi, rekonstrukcija yra užfiksuota kadastrinėje byloje. Visi faktiniai duomenys susiję su rekonstrukcija, atsakovei yra žinomi jau daug metų. Patvirtintas ir galutinis rekonstruotino namo projektas negali būti parengtas ir pateiktas nagrinėjant civilinę bylą dėl atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai, nes dar prieš išduodant projektavimo sąlyga reikia pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčio sutikimą vykdyti statinio rekonstrukciją, kuris ir yra šios bylos ginčo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė G. K. ir atsakovė A. K. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Apie 1981 metus, gyvenamasis namas buvo rekonstruotas. Rekonstrukcija atlikta neturint tam reikalingų leidimų. Pirmajame namo aukšte padidintas priestatas, o antrajam aukšte ant padidinto priestato pastatytas kambarys. Atsakovė naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu, ieškovė – antruoju, mansarda. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą ieškovei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pastatant priestatą.
Apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi nebegaliojančiomis teisėmis normomis ir ieškovei leido įteisinti neteisėtą statybą, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato, o tai reiškia, kad teismas ieškovei leido atlikti neteisėtus ir įstatymo draudžiamus veiksmus.
Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atlikta apie 1981 m, todėl savavališkos rekonstrukcijos (statybos) pasekmių šalinimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal tuo metu galiojusias teisės normas.
Pagal galiojusio 1964 m. CK 114 str. 1 d. fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatą (statinį) ir įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinti statybos projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba su esminiai nukrypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami statybos normas ir taisykles, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ir disponuoti. Esant nurodytiems trūkumams apskrities viršininkas statybos valstybinės priežiūros tarnybos ar savivaldybės teikimu nustatydamas terminą turi teisę įpareigoti statytoją atlikti veiksmus nurodytus 1964 m. CK 114 str. 2 d., tame tarpe gali įpareigoti statytoją suderinti projektą, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatytą leidimą statybai ar pašalinti trūkumus, susijusius su tokio pastato dokumentų tinkamu parengimu. Jeigu statytojas įvykdo 1964 m. CK 114 str. 1 2 d. 1,2 p. nurodytus reikalavimus, apskrities viršininkas išduoda statybai leidimą ir leidžia priimti naudoti baigtą pastatą, statinį ar įrenginį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta ne šiuo metu, o apie 1981 m., savavališkos rekonstrukcijos (statybos) pasekmių šalinimo klausimas sprendžiamas pagal tuo metu galiojusias teisės normas.
Apeliantė nurodo, jog ieškovė prašydama leisti atlikti rekonstrukciją be atsakovės sutikimo, privalo pateikti atsakovui ir teismui konkretų bei išsamų rekonstrukcijos projektą. Nesant parengto projekto, neįmanoma objektyviai spręsti, ar rekonstrukcija nepažeis pastato bendraturčių teisėtų interesų, neprieštaraus statybos norminiams dokumentams, priešgaisrinės saugos reikalavimams.
Šalių, bei liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta apie 1981 metus. Tie ieškovės, tiek atsakovės šeima vykdė šią rekonstrukciją, todėl rekonstrukcijos (priestato) sprendiniai - vieta, dydis, plotas ir kt., atsakovei yra žinomi. Pateiktoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje šie sprendiniai, tiek brėžiniuose, tiek pateiktose nuotraukose, atsispindi. Ginčas tarp šalių iškilęs, dėl jau egzistuojančio priestato, kurio dalis yra pastatyta atsakovės iniciatyva, lėšomis ir pastangomis, ginčas šiuo atveju vyksta tik dėl antro priestato aukšto. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė nežino rekonstrukcijos sprendinių, o pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs šių aplinkybių, o tuo pačiu ir bendraturčių interesų. Be to, atsakovei neduodant ieškovei sutikimo rekonstrukcijai, projektavimo procesas nėra galimas. Pažymėtina, kad nustačius atitinkamų teisės aktų pažeidimus, kompetetingos institucijos gali įpareigoti statytoją suderinti projektą ir padaryti jame reikalingus pakeitimus, ar pašalinti trūkumus, susijusius su tokio pastato dokumentų tinkamu parengimu.
Apeliantė nurodo, jog ieškovės ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas netinkamai, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas, teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą (LR CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Nei viena iš ieškovės nurodytų teisės normų nenumato galimybės pripažinti neteisėtu atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai. Pirmos instancijos teismas taip pat nenurodė teisės normos, kuri sudarytų pagrindą nagrinėti ir patenkinti tokio pobūdžio reikalavimą.
Ieškovės reikalavimas susijęs su be pagrindo varžoma statytojo teise. LR CK 4.98 str. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nenurodymas atitinkamos teisės normos, ar netinkamas jos nurodymas, neužkerta kelio ieškovei ginti savo pažeistų, bei teismui nagrinėti tarp šalių iškilusio ginčo. Tačiau kolegija pripažįsta, jog ieškovės reikalavimas, pripažinti neteisėtu atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, suformuluotas neteisingai. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, tačiau šiuo atveju reikalavimas turi būti nukreiptas į ateitį, ir reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi prašyti teismo pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo rengti ir suderinti dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti. Vadovaujantis LR CPK 329 str. 1 d., nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju procesinių teisės pažeidimas yra formalus, o byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą, dėl formaliai netinkamo reikalavimo, ir pirmos instancijos teismo netinkamos rezoliucinės dalies, būtų pažeisti LR CPK 7 str. numatyti ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Kadangi minėti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, o rezoliucinės dalies pakeitimas pagreitins tarp šalių ginčo išsprendimą, apeliacinės instancijos teismas pakeičia sprendimą šioje dalyje pripažįstant ieškovei teisę be atsakovės sutikimo rengti ir derinti dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai.
Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės lieka nepakeistas (pakeičiama tik rezoliucinės dalies formuluotė), apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str., 98 str.).
Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, atsižvelgiant į tai, jog pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir ieškovės advokato darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, taip pat atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, ieškovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 1 800 Lt iki 1 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 3 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti ieškovei G. K. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės A. K. sutikimo rengti ir suderinti dokumentus, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėto indeksu 1A1b, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai atlikti.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės A. K. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. K. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.