- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 1-98-715/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- S. Š.
dalyvaujant: prokurorei A. P., kaltinamajam A. Š., gynėjai advokatei L. Ž., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ARŪNAS ŠIAULYS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1986-03-24, Mažeikiuose, gyvenantis Sodų g. 7-74, Mažeikiai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, teistas: 1) 2003-12-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., bei bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1 ir 4 dalis, - areštu 25 paroms, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2005-02-14 pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 30 parų, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 4 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2003-12-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, - areštu 50 parų; 3) 2005-02-22 pagal LR BK 178 str. 2 d. areštu 60 parų, 2005-03-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 2005-02-22 paskirtą bausmę subendrinus su 2005-02-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, - areštu 60 parų, 2005-04-08 bausmę atlikęs; 4) 2005-04-14 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 5) 2005-05-04 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, 2005-07-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. "b" 2 d., 2005-05-04 paskirtą bausmę subendrinus su 2005-04-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme,- laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2005-12-07 bausmę pilnai atlikęs; 6) 2007-03-22 pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., paskirta subendrinta bausmė - areštas 80 parų, LR BK 66 str. įskaitant sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-02-21 iki 2006-02-23 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-01-24 iki 2007-03-22. 2007-04-12 paleistas pasibaigus bausmės laikui, turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2010-04-07, apie 10 val., Mažeikių m., prie Pavenčių g. 21 namo paskutinės laiptinės, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. Š., gim. 1996-12-27, šį savo grasinimą išreikšdamas peilio demonstravimu, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė iš nukentėjusiojo S. Š., gim. 1996-12-27, jo seneliui S. Š., gim. 1950-04-22, priklausantį 549 litų vertės mobilaus ryšio telefoną su jame buvusia nukentėjusiajam S. Š., gim. 1996 m., priklausančia 15 litų vertės atminties kortele ir 6 litų vertės išankstine mokėjimo kortele „Ežys“, taip nukentėjusiojo seneliui S. Š. padarydamas 570 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. Š. atsakydamas dėl kaltinimo nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta visiškai kaltu. Tačiau duodamas parodymus nurodė, kad nukentėjusiajam peiliu negrasino. Kaltinamasis parodė, kad 2010-04-07, apie 10.00 val., Pavenčių gatvėje, Mažeikiuose, sutiko R. G.. Su juo paėjo kelias minutes ir prie Pavenčių gatvės 21 namo sutiko du jaunuolius. Rimvydas jaunuolių paprašė parūkyti. Rimvydas kalbėjosi su vienu vaikinu, o jis kalbėjosi su kitu vaikinu. Vaikino paprašė, kad paskolintų mobilaus ryšio telefoną parašyti sesei. Vaikinas sutiko ir davė jam mobilaus ryšio telefoną. Jis vaikinui peiliu negrasino ir peilio neturėjo. Kai vaikinas davė jam mobilaus ryšio telefoną, jis užėjo už Pavasario 21 namo ir pradėjo bėgti link Draugystės gatvės 22 namo. Bėgo per Ventos vidurinės mokyklos kiemą. Telefono SIM kortelę išėmė ir išmetė netoli Taikos gatvės 4 namo. Nubėgo prie taksi automobilių, kurie stovėjo tarp prekybos centro Maxima ir Draugystės gatvės 22 bendrabučio, ir už 40 litų pardavė telefoną taksi vairuotojui. Vaikinui padavus jam telefoną pamanė, kad jo negrąžins, ir paėmęs telefoną pabėgo. Iš vakaro buvo stipriai girtas, įvykio metu buvo pagiringas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis prisipažįsta tik iš dalies kaltu, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas S. Š. parodė, kad 2010-04-07, apie 18.00 val., jam grįžus namo, anūkas S. Š. papasakojo, kad 2010-04-07, apie 10.00 val., prie Pavenčių g. 21 namo, Mažeikių m., nepažįstamas, jaunuolis grasindamas peiliu, pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną S. E. W305, 549 litų vertės. Anūkas sakė, kad jaunuolis peilį buvo įsikišęs į rankovę, jį ištraukė , po to vėl įsikišo ir anūkas suprato, kad rodydamas peilį grasina jį panaudoti. Pagrobtąjį telefoną jis buvo anūkui prieš kelias dienas davęs pasinaudoti. Telefonas buvo naujas. Jis atstovauja anūkui S. Š., kadangi abu su žmona juo rūpinasi ir globoja, anūkas pas juos gyvena, nes jo motina yra mirusi, o tėvas gyvena kitoje šeimoje. Nusikaltimu jam padaryta 570 Lt turtinė žala, kadangi pagrobtas 549 Lt vertės telefonas su 15 lt vertės atminties kortele ir 6 Lt vertės „Ežio“ kortele. Taip pat dėl nusikaltimo jis ir jo anūkas patyrė neturtinę žalą. Anūkas yra nepilnametis, dėl įvykio labai išsigando, kadangi buvo apiplėštas grasinant peiliu, po šio nusikaltimo neramiai miega, tačiau dėl to į medikus nesikreipė. Jo paties patirta neturtinė žala pasireiškia tuo, kad jis labai pergyveno dėl anūko sveikatos, jam reikėjo vartoti raminančius vaistus, nes ta aplinkybė, jog prieš jo anūką buvo panaudotas peilis, labai jį sukrėtė. Dėl savo sveikatos į medikus taip pat nesikreipė. Savo ir anūko patirtą neturtinę žalą įvertina po 2500 Lt kiekvienam ir prašo priteisti iš kaltinamojo.
L. R. Gadeikis parodė, kad 2010-04-07, apie 10 val., jis ėjo Pavenčių g. ir sutiko iš matymo pažįstamus vaikinus Algį ir Stasį. J. A. paprašė parūkyti. Tuo metu prie jo buvo priėjęs A. Š.. Visi sustojo prie Pavenčių gatvės 21 namo laiptinės. Jam kalbantis su Algiu, A. Š. kalbėjosi su Stasiu. Atsisukęs pamatė, kad nebėra A. Š.. Stasys pasakė, kad Arūnas paėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir nuėjo. Jis nematė, ar Stasys davė telefoną. Tada visi trys pradėjo ieškoti A. Š., tačiau jo niekur nebuvo. Jis nematė, kad A. Š. paėmė iš Stasio mobilaus ryšio telefoną, nematė, kad Arūnas būtų turėjęs peilį, ir su Arūnu apie peilį nekalbėjo.
L. V. Raudienė parodė, kad 2010-09-10 lombarde “Sagė” už 150 litų nusipirko telefoną S. E. W302 ir nuo tos dienos juo naudojosi. Telefonas buvo be dokumentų, be atminties kortelės.
Liudytojas J. Č. parodė, kad neranda dokumentų, patvirtinančių, iš kur pas jį parduotuvėje-lombarde “Sagė” atsirado telefonas “S. E. W302”. Telefoną jis įsigijo kaip fizinis asmuo. Didesnė tikimybė, kad jį pirko iš matymo pažįstamo žmogaus, gyvenančio Plėnakių k., Mažeikių r. Būna, kad telefonus užstato taksi vairuotojai. A. Š. nepažįsta.
Nepilnametis nukentėjusysis S. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010-04-07, apie 10.00 val., su klasioku A. Ž. ėjo pro Pavenčių gatvės 21 namą, Mažeikių mieste. Prie jų priėjo du jaunuoliai, kurių vieno vardas Rimvydas. Rimvydas pradėjo rūkyti, o antrasis pasakė: „duok paskambinti“. Jam atsakius, kad neturi sąskaitoje, šis vėl pasakė duoti paskambinti ir tada priėjęs prie jo iš dešinės rankos palei delną pradėjo rodyti peilį. Matėsi peilio geležtė, kurios matėsi kokie 5-7 centimetrai. Supratęs, kad gali prarasti gyvybę, atidavė telefoną. Telefonas buvo S. E. W305, 549 Lt vertės, kuriame buvo atminties kortelė 512 megabaitų talpos, 15 Lt vertės, ir “Ežio” išankstinio mokėjimo kortelė, 6 Lt vertės. Rimvydas kalbėjosi su jo klasioku Algirdu. Rimvydas sėdėjo ir rūkė, jam nieko nesakė. Kai jaunuoliui atidavė telefoną, šis paėjo toliau prie namo kampo, o po kelių sekundžių pradėjo bėgti. Telefonas priklausė seneliui (b.l. 10, 12, 33-35).
2010-07-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. Š. parodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų jis atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 4. Nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris iš rankovės buvo išsitraukęs peilio geležtę ir paprašęs jo mobilaus ryšio telefono jam jo nebegrąžino. Nuotrauka Nr. 4 yra A. Š., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamąja byla (b.l. 13-14).
Nepilnametis liudytojas A. Ž., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010-04-07, apie 10.00 val., eidamas su klasioku S. Š. sutiko R. G. su kažkokiu draugu. Rimvydas pakvietė ateiti pasikalbėti. Jie nuėjo prie pirmos namo laiptinės. Namas netoli mokyklos, tikslesnio adreso nežino. Rimvydo draugas paprašė Stasio, kad šis duotų paskambinti lygtai sesei. Stasys jam atsakė, kad neturi sąskaitos telefone. T. R. draugas dar kartą pasakė, kad duotų telefoną parašyti M. T. Rimvydo draugas iš rankovės ištraukė peilį, kurį persuko ir vėl įsikišo atgal. Jis matė tik peilio pjaunamąją dalį, metalą. Tai buvo kažkoks virtuvinis peilis 10 cm ilgio. Rimvydas savo draugo paklausė, kodėl šis nešiojasi peilį, bet šis jam nieko neatsakė. Tada S. R. draugui davė telefoną. Kai reikalavo telefono, Rimvydas nieko nesakė bei sėdėjo atokiau apie 2 metrus nuo jų. Gavęs telefoną Rimvydo draugas parašė SMS, po to kažkas į Stasio telefoną paskambino. K. R. draugas kalbėjo telefonu, Rimvydas kalbėjosi su juo ir su Stasiu. Kol kalbėjosi su Rimvydu, nepastebėjo, kaip jo draugas su visu telefonu išėjo. Pastebėję visi trys padėjo ieškoti Rimvydo draugo, tačiau jo nerado. Mano, kad Stasys savo telefoną davė, nes išsigando peilio (b.l. 21, 22, 36-37).
2010-07-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Ž. parodė, kad atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2. Nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris iš jo klasioko S. Š. atėmė mobilaus ryšio telefoną. Nuotrauka Nr. 2 yra A. Š., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamąja byla (b.l. 23-24).
2010-10-26 daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną S. E. W302 be atminties kortelės (b.l. 44-46).
Nors kaltinamasis nurodo, kad prašydamas telefono peilio nerodė, tačiau nuoseklūs ir sutampantys nukentėjusiojo S. Š. (gim. 1996-12-27) ir liudytojo A. Ž. parodymai patvirtina, jog kaltinamasis iš rankovės išsitraukė ir įsikišo vėl į rankovę peilį. Tokius veiksmus nukentėjusysis suprato, kaip grasinimą peiliu.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl A. Š. kaltės padarius Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. Š., gim. 1996-12-27, šį grasinimą išreiškiant peilio demonstravimu, ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobus svetimą turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą: šviesiu paros metu panaudojant peilį pagrobtas telefonas. Tai rodo kaltinamojo įžūlumą ir nebaudžiamumo suvokimą.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. A. Š. yra recidyvistas, nes nusikaltimą, dėl kurio yra kaltinamas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą – 2007-04-12 jis paleistas atlikęs bausmę už apysunkį nusikaltimą. Skiriant bausmę atsižvelgiama taip pat į tai, kad smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo pavartotas, jam buvo tik pagrasinta. Atsižvelgus į visas teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, mažesnė, negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai, kadangi pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b.l. 19). Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. A. T. suformuota praktika (civilinės bylos 3K-7-255/2005, 3K-3-394/2006), kad savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas padarytas panaudojus peilį prieš nepilnametį. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo elgesys jį išgąsdino. Nors nepilnamečio nukentėjusiojo senelis nurodo, kad dėl šio įvykio vaikui sutriko miegas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Tokių įrodymų surinkti teismas taip pat neturi galimybės, nes į medikus dėl to nebuvo kreiptasi. Nusikaltimo metu nukentėjusysis sužalotas nebuvo, fizinio skausmo nepatyrė. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam S. Š., gim. 1996-12-27, neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu ir dvasiniais išgyvenimais, kuriuos sukėlė išgąstis dėl kaltinamojo veiksmų. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam S. Š., gim. 1996-12-27, 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š., gim. 1950 m., prašo priteisti 2500 Lt paties jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Iš jo parodymų teismas daro išvadą, kad jo patirta neturtinė žala pasireiškė nerimu dėl vaikaičio išgąsčio. Tokia žala, teismo nuomone, turi būti vertinama žymiai mažesne suma, negu paties išgąsdinto nepilnamečio, todėl jai atlyginti priteistina 500 Lt.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas S. E. W 302, grąžintinas V. R., kadangi ji yra šio daikto teisėta savininkė ( Baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 m. (dviem metams), bausmę atliekant pataisos namuose.
A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę - suėmimą ir šioje byloje jį suimti teismo salėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2011 m. vasario 14 d.
S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 570,00 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt litų 00 ct) turtinei žalai atlyginti;S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinei žalai atlygini;S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobilaus ryšio telefoną S. E. W 302, saugomą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugykloje, grąžinti V. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.