Šiaulių apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu A. T. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuojant ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir prašo A. T. veiksmą kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojant iš ANK 426 straipsnio 1 dalies, panaikinant bylos nutraukimą dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies ir jį nubausti šio straipsnio sankcijos ribose, kaip neturintį teisės vairuoti transporto priemones asmenį.ANK 424 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad A. T. neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, 2017 m. lapkričio 14 d., 21.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nėra nustatyta tvarka įregistruota, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kai jis pats yra atsakingas už transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą, neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, važiuodamas atbuline eiga kliudė bei apgadino stovintį automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiuos pirmosios instancijos nustatytus faktus patvirtina surašytas administracinių nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), apklaustų liudytojų parodymai, ekspertizės aktas Nr. 11Š-17(18) (b. l. 75-79) ir kita byloje surinkta medžiaga.Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nustatęs, kad A. T., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. T. veiksmų nekvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nes A. T. savo veiksmais padarė du skirtingus administracinius nusižengimus: 1) vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti; 2) Pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Todėl apygardos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo A. T. veiksmus vertinti kaip vieną administracinį nusižengimą, t. y. tik kaip ANK 426 straipsnio 1 dalį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus byloje esančias bylos aplinkybes, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11Š-17(18), A. T. veiksmuose, nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Tačiau apylinkės teismas, neskirdamas nuobaudos A. T. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, neįvertino to, ką buvo nustatęs, jog A. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Taigi, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalies sankciją A. T. turėjo būti skirta bauda kaip asmeniui, kuris vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies (kategorijos) transporto priemones.Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neindividualizuodamas A. T. skirtinos administracinės nuobaudos pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, jos neinkriminavo bei negrąžino institucijai pataisyti šio trūkumo, netinkamai pritaikė įstatymų normas. Dėl to skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarimo dalis, kuria nustatyta, kad A. T. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, todėl A. T. dėl veikos padarymo pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, jis pripažintinas kaltu ir skirtina ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones.Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., apygardos teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino dėl padarytų administracinių nusižengimų ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinius nusižengimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, ir sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. T. už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią administracinę nuobaudą, A. T. paskirtą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, iš naujo spręstinas jam paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo klausimas: vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, iš naujo apėmimo būdu subendrinamos nuobaudos, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį.Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių skundžiamo nutarimo dalis dėl A. T. paskirtos galutinės subendrintos nuobaudos paskyrimo, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, naikinama bei dėl šios dalies priimamas naujas nutarimas – A. T. dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje padaryto administracinio nusižengimo skiriama nuobauda bei atitinkamai skiriama ir nauja galutinė subendrinta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuria A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, ir A. T. paskirta subendrinta nuobauda - 60 Eur dydžio bauda, ir priimti naują nutarimą:

A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, paskirtą administracinę nuobaudą šiuo Šiaulių apygardos teismo nutarimu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnes nuobaudas, ir A. T. paskirti galutinę, subendrintą administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.