- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2748-1103/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00642-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., po motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Mirusiai pareiškėjo motinai J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 16/100 dalių ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). J. M. testamento sudariusi nebuvo. Pareiškėjas E. M. po motinos mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nesikreipė. Pareiškėjas po motinos mirties pradėjo valdyti visą minėtą turtą, juo rūpintis, prižiūrėti, tvarkyti – elgtis kaip su savo turtu. Kadangi jokiais dokumentais neįmanoma pagrįsti pareiškėjo paveldėjimo fakto, E. M. kitokia, ne teismine tvarka, gauti palikimo priėmimo pradėjus paveldėtą turtą valdyti faktą patvirtinančių dokumentų, galimybių neturi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2026 m. vasario 23 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjos J. M. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. M. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti J. M. palikimą pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).
5. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
7. Byloje nustatyta, kad J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Pareiškėjas E. M. yra vienintelis mirusiosios J. M. sūnus. J. M. su sutuoktiniu A. P. (miręs (duomenys neskelbtini)), buvo išsituokusi. J. M. testamento surašiusi nebuvo, po jos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ar atsisakymo priimti palikimą niekas nesikreipė. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.
8. Po J. M. mirties liko turtas - nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 16/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra registruotas J. M. vardu, nuosavybės teise įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
9. Iš bylai pateiktų duomenų yra matyti, kad J. M. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu buvo deklaruota palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta. Po palikėjos J. M. mirties sūnus E. M. iš karto pradėjo rūpintis palikimo turtu - prižiūrėjo, valdė, naudojo, mokėjo mokesčius. Palikimo turtui areštų ar kitų suvaržymų pareiškėjo valdymo laikotarpiu neatsirado. Todėl manytina, kad pareiškėjas atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti bei aiškiai išreiškė savo valią įgyti šį turtą savo nuosavybėn (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
10. Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis iš karto po motinos J. M. mirties jos palikimą priėmė vienas, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: pradėjo naudotis kaip savu, jį valdyti, tvarkyti, disponuoti, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti J. M. palikimą. Priešingų duomenų į bylą pateikta nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Todėl darytina išvada, kad E. M. aptartu būdu priėmė po jo motinos J. M. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.