Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės atstovei Ingridai Jasiulevič,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui Audriui Bareišiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. (T. C.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, jog turi leidimą gyventi šalyje, kurio galiojimas nėra pasibaigęs, be to, jo reputacija nepriekaištinga, jis nėra padaręs jokių nacionalinės viešosios tvarkos pažeidimų. Atkreipė dėmesį, jog apie santuokos nutraukimą Migracijos tarnybai nebuvo pranešta, nes musulmoniška santuoka vis dar galioja ir pareiškėjas nemano, kad jo šeiminis statusas yra pasikeitęs. Pareiškėjo teigimu, jo dukrai nėra net vienerių metų, jis yra pagrindinis šeimos materialinės gerovės užtikrintojas ir didele dalimi atsakingas už nuolatinę vaiko priežiūrą bei itin reikalingas jos ugdymui, todėl nėra jokio teisinio ir / arba faktinio pagrindo savavališkai sustabdyti jam suteikto leidimo galiojimą ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pasak pareiškėjo, nors registruota civilinė santuoka buvo nutraukta sausio mėnesio pradžioje, tačiau nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė kol kas negavo tai patvirtinančio dokumento – išrašo. Be to, praėjus vienerių metų laikotarpiui, pareiškėjas nė karto nebuvo informuotas apie pareigą pranešti dėl civilinės santuokos nutraukimo. Nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas pakankamu apriboti tėvo teisę rūpintis savo mažamete dukra ir jos motina, likusiomis Lietuvoje, o pritaikyta sankcija iš esmės neatitinka proporcingumo principo.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo nebuvo galima suprasti, dėl kokių priežasčių jam buvo draudžiama leisti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo nuomone, šie sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė jam efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsisakymas atvykti į šalį, nenurodžius jokių tikrovę atitinkančių konkrečių motyvų, pagrindžiančių tokį sprendimą, pažeidžia pareiškėjo interesus. Nesuteikiant teisės atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas bus atskirtas nuo savo šeimos, o mažametė dukra nuo savo biologinio tėvo.

Atkreipė dėmesį, jog vykimo per valstybės sieną momentu pareiškėjas neatitiko būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų, t. y. jis neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, buvo asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinį registrą, taip pat, nepriklausė 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, todėl VSAT pareigūnai priėmė sprendimą neleisti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. VSAT pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė skundžiamą sprendimą, jame nurodydami aiškias priežastis „neturi, galiojančios vizos ar leidimo gyventi“ bei „asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvyksti yra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinį registrą. Atsakovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą standartinio blanko turinį ir formą, Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus.

Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas iki šiol nėra susipažinęs su argumentais, motyvais, kodėl jis negali atvykti į Lietuvos Respubliką ir kodėl jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei nepagrįstumui. Taip pat paaiškino, kad išvykstant tikrinama, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną. Kelionės dokumento patikrinimas ieškant klastojimo ar padirbimo požymių ir kai įmanoma, patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis nėra laikomas grėsme bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams. Taip pat gali būti tikrinama, ar asmuo turi galiojančią vizą, išskyrus atvejus, kai jis turi galiojantį leidimą gyventi, ar asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės ir informacijos patikrinimas apie asmenis ir daiktus, dėl kurių į Šengeno informacinę sistemą ir nacionalines duomenų rinkmenas įtrauktas įspėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos išvyko 2017 m. gruodžio 1 d., o sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimtas 2017 m. gruodžio 20 d., į nepageidaujamų asmenų sąrašą pareiškėjas įtrauktas nuo 2018 m. sausio 4 d., todėl VSAT pareigūnai, pareiškėjo vykimo per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos metu nedisponavo informacija, kad dėl jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra priimtas sprendimas jį panaikinti arba jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

VSD nuomone, pareiškėjas nepateikė nė vieno pagrįsto argumento, kodėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir kodėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjo teiginiai, kad jam išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje yra galiojantis, neatitinka tikrovės, nes leidimas Migracijos departamento sprendimu yra panaikintas. VSAT pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, t. y. užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius kirsti sieną. Pareiškėjas, siekdamas kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokio galiojančio kelionės dokumento ar dokumentų, leidžiančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl, VSD manymu, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. sausio 6 d. atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 10 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiui T. C. šeimos susijungimo pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. (b. l. 7).

Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-2)11U-2058(02164), kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 87–89). Be to, Migracijos departamentas 2018 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9)4U-1, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. sausio 4 d. ir įrašyti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, nes pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Be to, minėtus sprendimu nuspręsta įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iki 2021 m. sausio 4 d. į C. SIS (b. l. 90–91).

2018 m. sausio 6 d. pareiškėjas reisu iš Stambulo (Turkijos) atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasienio kontrolei pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasienio kontrolei pateiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje VSATIS duomenų bazėje nebuvo rastas tarp galiojančių dokumentų, be to, pareiškėjas rastas nepageidaujamų asmenų sąraše (draudimas atvykti į Šengeno erdvę galioja nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 4 d.) (b. l. 71, 73, 75). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė 2018 m. sausio 6 d. priėmė ginčijamą sprendimą neleisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, nurodydama priežastis – neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi ir įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į SIS ir nacionalinį registrą (b. l. 68–69).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 8 straipsnio 1–2 dalis užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pagal UTPĮ 9 straipsnio 1 dalį užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja VSAT Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalimi, trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas.

Taigi, atlikdami atvykstančių asmenų patikrinimus, VSAT pareigūnai vadovaujasi Šengeno sienų kodeksu, pagal kurio 6 straipsnio 1 dalies b punktą trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra galiojanti viza, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Be to, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d punktą dėl trečiosios šalies piliečio, norinčio atvykti į Šengeno erdvę, į SIS neturi būti įtrauktas įspėjimas neįsileisti.

Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 (1), nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykdami į Šengeno erdvę, jie pasienio kontrolei privalo pateikti galiojančią Šengeno vizą, o jos neturėdami – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Šengeno vizos neturėjo, bet VSAT pareigūnams pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, VSAT turimais duomenimis, buvo panaikintas 2017 m. gruodžio 20 d. Be to, įspėjimas neįleisti pareiškėjo į Šengeno erdvę yra įtrauktas į SIS. Pažymėtina, kad VSAT neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiuose registruose pateikta informacija apie pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimą ir vertinti tokio panaikinimo pagrįstumą. Taip pat VSAT neturėjo pagrindo nesivadovauti SIS esančiu įspėjimu neįleisti pareiškėjo ir vertinti Migracijos departamento sprendimą pareiškėjo duomenis įtraukti į minėtą sistemą.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovui buvo išaiškinta pareiškėjo teisė apskųsti Migracijos departamento sprendimus dėl leidimo panaikinimo, bei pareiškėjo duomenų įtraukimo į SIS, tačiau pareiškėjas šia savo teise tinkamai (ABTĮ nustatyta tvarka) nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjo pasienio kontrolei pateiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis, be to, pareiškėjas įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Šengeno erdvę, priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. C. (T. C.) skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.