Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima Lt“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Maxima Lt“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2021 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. ATK2-36(/21) taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – Nutarimas).

2.1. Skundžiamu Nutarimu nustatyta, kad pareiškėjos darbuotoja parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė), pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, dėl ko pareiškėjai buvo skirta 360,00 eurų dydžio bauda. Pareiškėja su tokiu Nutarimu nesutikdama, mano, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Teigia, kad pažeidimas padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, kurios pareiškėja objektyviai negalėjo išvengti. Pareiškėja neturėjo jokių ketinimų pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų ir sutinka su atsakovo argumentais dėl paminėto straipsnio formalios sudėties, tuo pačiu dėl pareiškėjai taikytinų griežtesnių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholinį gėrimą pirkęs Lietuvos policijos mokyklos kursantas, yra labai aukštas, suaugęs, atletiško sudėjimo vyras, kurio išvaizda, apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, kad asmuo turėjo 20 metų. Taip pat akcentavo, kad Nutarime nustatytiems pažeidimams didelę įtaką turėjo ir nuo pareiškėjos visiškai nepriklausančios aplinkybės – Covid-19 pandemijos pasekmės, kuomet veido kaukių dėvėjimas sudaro objektyvias kliūtis tinkamam asmenų amžiaus identifikavimui, kadangi didžioji veido dalis lieka uždengta ir pareiškėjos darbuotojai priversti įvertinti pirkėjų amžių ypač sudėtingomis sąlygomis.

2.3. Tuo pačiu nurodo, kad pareiškėja imasi didelių pastangų, siekdama užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi. Pareiškėja imasi visų priemonių – tiek organizacinių, tiek teisinių, tiek administracinių ir techninių, kurių tikslas yra kuo efektyviau užtikrinti, kad nebūtų pažeisti minėto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai. Pabrėžia, kad pareiškėjos darbuotojai vykdo pirkėjo amžiaus patikrinimą tiek klientų aptarnavimo kasose, tiek klientų savitarnos kasose. Teigia, kad pareiškėjos kasose yra įrengta speciali programa, primenanti kasininkams įvykdyti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą. Taip pat pareiškėja sudarė adaptacijos programą, kuria pareiškėjos parduotuvės naudojasi naujai įdarbintiems kasininkams. Be kita ko, pareiškėja nuolat vykdo vidinius mokymus ir kasdieninį priminimą kasininkams apie Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi.

2.4. Nurodo, kad padaryti pažeidimai turėtų būti traktuotini kaip mažareikšmiai ir mažai pavojingais, nes iš esmės pažeidimas nebuvo didelio masto, ir tikrai nepadarė jokios realios žalos valstybei ir visuomenei. Parduotuvėje pažeidimas padarytas pirmą kartą (nėra sisteminis). Pareiškėja pripažįsta minėtą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, ėmėsi ir imasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų ateityje.

3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:

3.1. Atsakovo teigimu, pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 dalies ir 5 punktų nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Tvirtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.

3.2. Pabrėžia, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog ji ėmėsi didelių pastangų, siekdama užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jos nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Taip pat pažymi, kad pareiškėja už analogišką pažeidimą bausta 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. ATK2-86/20, kuris yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas.

3.3. Pareiškėja pateikė Departamentui sąrašą priemonių, kurių ėmėsi ir planuoja imtis, kad Įstatymo pažeidimai nesikartotų. Taigi akivaizdu, kad turimos priemonės yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankamai efektyvios, nes pažeidimai padaromi vis kitose parduotuvėse. Vadinasi, pareiškėjos taikomos priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi ir būtina imtis papildomų priemonių.

3.4. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjos darbuotojos padarytas pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Padarius tokį pažeidimą, įmonės, kaip ir jos darbuotojos kaltė yra suponuojama nenurodant konkrečios išraiškos. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

3.5. Atsakovas nesutinka su tuo, kad šioje situacijoje galima pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, nes tam nėra teisinio pagrindo. Teisės aktų pažeidimai, galėtų būti pripažįstami mažareikšmiais, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įvertinus visas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes ir tik tais atvejais, kai ūkio subjektas atitinkamą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo mastas nėra didelis ir pažeidimas nėra sisteminis. Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims. Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ pažeidimai, nurodyti Įsakymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais.

3.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš ekonominės sankcijos tikslų yra prevencinis. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

3.7. Departamento teigimu, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėja Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą padarė ne pirmą kartą, kas yra neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Dėl to, kad pareiškėja pripažino nusižengimą ir dėl jo gailėjosi, jai skirta 360,00 eurų bauda yra artima nustatytai minimaliai sankcijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2021 m. vasario 19 d. Nr. 30-S-1936 ir 2021 m. kovo 04 d. elektroniniu paštu pateiktą medžiagą nustatyta, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems nei 20 metų. 2021 m. vasario 10 d. 16 val. 26 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 69/223 (LF NM 000000536246, pardavimo laikas kvite – 16 val. 26 min.) pardavėja G. V., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, Lietuvos policijos mokyklos kursantui V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, pardavė du 0,75 l talpos butelius alkoholinio gėrimo – putojančio vyno „Bosca Anniversary“ (alk. 7,5 % alk. tūrio, už 7,38 Eur).

4.2. Departamentas gavo pareiškėjos 2021 m. balandžio 1 d. rašytinį paaiškinimą Nr. SR-04-01, kuriame pareiškėja neneigė darbuotojos padaryto pažeidimo, tačiau prašė netaikyti atsakomybės, o nesant pagrindo – taikyti mažiausią ekonominę sankciją. Prašymą grindė tuo, kad pažeidimas padarytas dėl netyčinių žmogiškųjų klaidų, kurias iš esmės nulėmė objektyvios aplinkybės, atsiprašo dėl nurodytų pažeidimų, nurodo, kad niekada neturėjo ir neturi ketinimų pardavinėti alkoholinius gėrimus, asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, prašė Departamento atkreipti dėmesį, kad Įstatymo pažeidimą nulėmė objektyvios aplinkybės.

4.3. Departamentas, vadovaudamasis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos pateikta informacija, priėmė skundžiamą Nutarimą skirti pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo, draudžiančio parduoti alkoholį asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, pažeidimą. Įvertinęs, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėja bendradarbiavo, teikė informaciją Departamentui ir policijos pareigūnams, ir kad už analogišką pažeidimą bausta 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. ATK2-86/20, kuris yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas, konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų bei skyrė pareiškėjai 360,00 Eur baudą.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai pritaikyta ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus.

Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A822-577/2014).

Teismas pažymi, kad iš Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2870-502/2016). Taigi iš esmės sutiktina, kad pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

Byloje neginčijamai įrodyta (pareiškėja šių aplinkybių neginčija), kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo parduoti alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems nei 20 metų. 2021 m. vasario 10 d. 16 val. 26 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 69/223 (LF NM 000000536246, pardavimo laikas kvite – 16 val. 26 min.) pardavėja G. V., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, Lietuvos policijos mokyklos kursantui V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini). Taigi atsakomybei už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam nei 20 metų.

Paminėtina, kad Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas neparduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Be kita ko, pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal Įstatymo nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl Įstatymo numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik asmenims sulaukusiems 20 metų, pareiškėjos pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduoti jaunesniems kaip 20 metų asmenims.

7. Pareiškėjos teigimu, ji ėmėsi didelių pastangų ir pateikė sąrašą priemonių, kurių ėmėsi, kad Įstatymo pažeidimai nesikartotų. Sutiktina, kad pareiškėja imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjos atsakomybės tuo atveju, kai Įstatymo nuostatos pažeidžiamos. Kaip minėta, Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, yra imperatyvaus pobūdžio. Kaip minėta, iš šios normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, t. y. atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teismo vertinimu, teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Pareiškėjos atsakomybei kilti už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą reikšmės neturi, kaip (kokiu būdu) pareiškėja (jos darbuotojas) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjos valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nesulaukusį 20 metų, tuo labiau, kad pareiškėja turi teisę reikalauti dokumento, įrodančio asmens amžių, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjos darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

8. Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi pareiškėjos darbuotojai negali pasiremti vien subjektyviu vertinimu dėl alkoholinius gėrimus perkančio asmens amžiaus, kaip, kad šiuo atveju bando pasiteisinti pareiškėja, teigdama, jog perkančio asmens išvaizda apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, kad asmuo turėjo 20 metų, o privalo pareikalauti pateikti asmens dokumentus, siekiant išvengti įstatymo pažeidimo. Be to, iš į bylą patikto vaizdo įrašo matyti, kad pirkėjas ir neatrodė senyvo amžiaus, t. y. kaip akivaizdžiai atitinkantis amžiaus cenzą.

9. Pareiškėjos argumentai, kad ji atliko eilę veiksmų, siekdama užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi (pareiškėjos darbuotojai vykdo pirkėjo amžiaus patikrinimą tiek klientų aptarnavimo kasose, tiek klientų savitarnos kasose; kad pareiškėjos kasose yra įrengta speciali programa, primenanti kasininkams įvykdyti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą; kad sudaryta adaptacijos programa, kuria pareiškėjos parduotuvės naudojasi naujai įdarbintiems kasininkams; kad pareiškėja nuolat vykdo vidinius mokymus ir kasdieninį priminimą kasininkams) niekaip nepaneigia fakto, kad alkoholiniai gėrimai asmeniui nesulaukusiam 20 metų buvo parduoti.

10. Dėl pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais pasakytina, kad departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ yra aiškiai įvardinti kriterijai Departamento alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės veiklos srities teisės aktų pažeidimams, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, ir šių pažeidimų vertinimo, pripažįstant juos mažareikšmiais. Pagal minėto įsakymo kriterijus pažeidimai, nurodyti Įsakymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais. Nepaisant to, kaip teigia pareiškėja, kad šiuo pažeidimu nebuvo padaryta didelė žala ir jis padarytas pirmą kartą bei kad imtąsi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų ateityje, vis tik primintina, kad Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims, o vienas iš ekonominės sankcijos tikslų yra prevencinis.

11. Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

Teisminėje praktikoje taip pat pripažįstama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (LVAT administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015). Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo 289 eurų iki 868 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 868 eurų iki 1448 eurų bauda. Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

12. Nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė pareiškėją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. pareiškėja Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarė ne pirmą kartą, todėl pareiškėjai nutarimu paskyrė artimą nustatytai minimaliai sankcijai. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo įvykdytas socialiai jautresnės grupės – nepilnamečių asmenų – atžvilgiu, nėra duomenų, kad pareiškėjai skirta bauda taptų nepakeliama našta, pareiškėjai pritaikyta sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl jos panaikinti (mažinti) pagrindo nėra.

13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.