- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- I2-2083-780/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03205-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. skundu prašo panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2024-05-02 sprendimą Nr. KT-S-59(24) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ bei įpareigoti atsakovę priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimų 2024-04-15 skundu (toliau – Skundas) kreipėsi į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą (toliau - Taryba) ir Taryba 2024-05-02 sprendimu Nr. KT-S-59(24) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes praleistas 6 mėnesių skundo padavimo terminas (toliau – Sprendimas).
Sprendime išaiškinta, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.3 pap. nurodyta, jog, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Teisė paduoti skundą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie netinkamus teismo eksperto veiksmus. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas atstovaujamas advokato su teismo eksperčių parodymais susipažino 2023-01-11 teismo posėdyje, kėlė klausimą dėl ekspertizės akto patikimumo teikiant privačią išvadą, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas apie ekspertizės aktą sužinojo žymiai anksčiau nei posėdžio dieną. Pažymima, kad nuo susipažinimo su teismo eksperčių parodymais dienos yra praėję daugiau nei 1 metai 3 mėnesiai, taigi skundas paduotas praėjus daugiau nei 6 mėnesiai nuo pažeidimų paaiškėjimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Tarybos Sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti Skundą neteisėtas, priimtas neteisingai interpretuojant faktus, todėl naikintinas.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą ir nuteistas 2024-01-09 nuosprendžiu. Iš gynėjo 2024-01-29 apeliacinio skundo suprato, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu, buvo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės aktas Nr. 103MS-166/2021. Todėl nusprendė pats susipažinti su šiuo dokumentu ir per bendravimo programą Viber parašė advokatui, kad atsiųstų dominantį dokumentą. Tuomet dar nežinojo, kad reikės įrodinėti Ekspertizė akto gavimo datą, todėl bendravimas nėra dalykinis. Advokatas nuskanavo ir per Viber programą 2024-03-14 pareiškėjui atsiuntė ekspertizės aktą. Susipažinęs su Ekspertizės aktu rado ten minimą Užuovėjos psichologinę išvadą, kurią taip pat paprašė atsiųsti ir gavo 2024-03-20. Ekspertizės išvados kopija pdf. failu sukurta tą pačią dieną - 2024-03-14. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Ekspertizės aktą gavo 2024-03-14, todėl 6 mėnesių terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos ir baigiasi 2024-09-14.
Pareiškėjas nurodo, kad byloje dalyvavo per advokatą, kuris kaip profesionalus teisininkas analizavo bylos medžiagą, teikė prašymus, skundus ir t.t. Skirtingai nei teigiama Sprendime, byloje nebuvo keliami klausimai dėl ekspertų etikos, o ginčijamasi dėl ekspertizės kaip įrodymo baudžiamojoje byloje. Dar daugiau, advokatui nekilo jokių abejonių dėl ekspertų etikos, nei viso bylos nagrinėjimo metu, nei baigiamojoje kalboje jis neišsakė teismui jokių pretenzijų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimo.
Byloje pareiškėjas gynėsi per advokatą, kuris kaip profesionalas atstovavo jo interesus. Gynėjo uždavinys nėra vertinti kitų pareigūnų etiką, todėl advokatas byloje dirbo su įrodymais ir baudžiamosios teisės klausimais. Pareiškėjas nusamdęs advokatą į bylos dokumentus ir procesinius veiksmus, kaip Ekspertizė ar ekspertų apklausa, nesigilino, pasitikėjo gynėju ir naudojosi jo patarimais. Asmeniškai ėmė domėtis bylos medžiaga ir gilintis į dokumentus šokiruotas teismo nuosprendžio.
Abejonės dėl profesinės etikos nesilaikymo kilo pareiškėjui asmeniškai 2024 m. kovo mėnesį gavus ir susipažinus su Ekspertizės aktu, sužinojus tyrimo atlikimo būdus metodus ir aplinkybes. Tik susipažinęs su ekspertizės aktu paprašė po nuosprendžio priėmimo padarytų bylos posėdžių protokolų, ir, juos sudėjęs į vieną krūvą padarė išvadą, kad ekspertės pažeidė profesinę etiką, todėl balandžio 19 d. skundu kreipėsi į Tarybą.
Pareiškėjas akcentuoja, kad bylą vedė per teisininką, kuris vykdė jo gynybą baudžiamojoje byloje. Jis pats neanalizavo bylos medžiagos, tame tarpe neturėjo bylos kopijos, pasitikėjo profesionalu ir jo veiksmų netikrino, nekontroliavo. Kaip ir turbūt bet kurioje kitoje srityje, kurios neišmanome, niekas netikrina kitos srities specialisto atliekamų darbų, nes tam tiesiog neturi kompetencijų, pvz., ar gydytojas tinkamai pildo medicinos dokumentu, skiria tinkamus vaistus, parenka gydymo planą. Nors advokatui bylos medžiaga kaip ir ekspertizės aktas buvo žinomas anksčiau, tačiau jam nekilo jokių klausimų dėl etikos, todėl jo ekspertų veiklos aplinkybių žinojimas negali būti siejamas su pareiškėjo veiksmais ir jų atlikimo terminais. Būtent pareiškėjas susipažinęs su Ekspertizės aktu 2024-03-14 suabejojo eksperčių profesionalumu ir kreipėsi dėl etikos pažeidimų.
Atitinkamai privalo būti pripažįstama ir ginama pareiškėjo teisė iškelti profesionalų, kaip ekspertų veikiančių valstybino valdymo ir teisingumo vykdymo srityje, etikos laikymosi klausimą, ypač kai jis yra keturis kartus trumpesnis nei įprasta valstybės tarnyboje - 2 metai.
Šalies argumentai
Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuriai Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5 str. 2 d. nuostatos suteikia teisę nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau - Etikos kodeksas), nuostatoms bei už nustatytus pažeidimus priimti sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundų Tarybai pateikimo, priėmimo nagrinėti bei nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūros yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 patvirtintame Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamente (toliau - Tarybos darbo reglamentas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pateikdamas Tarybai skundą, skundo pateikimo termino, numatyto Tarybos darbo reglamento 9.2.3 pap., nepraleido, nes su ekspertizės aktu Nr. 103MS- 166/2021 (toliau - Ekspertizės aktas) susipažino 2024-03-14.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.3 pap. numato, kad skundą atsisakoma priimti nagrinėti tuo atveju, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 (šeši) mėnesiai. Kaip matyti, ši nuostata įtvirtina skundo padavimo Tarybai senaties terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Tai suponuoja, kad skundo padavimo terminas prasideda nuo teisės paduoti skundą atsiradimo dienos, o teisė paduoti skundą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie netinkamus teismo eksperto veiksmus. Atitinkamai, skundą atsisakoma priimti nagrinėti kiekvienu konkrečiu atveju nustačius, kada skunde nurodyti pažeidimai paaiškėjo arba turėjo paaiškėti skundą pateikusiam asmeniui ir, kai nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti praėjo 6 (šešių) mėnesių terminas.
Taryba, siekdama nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimus teismo eksperčių profesinės etikos pažeidimus, įvertino ir paties pareiškėjo pateiktus duomenis - Klaipėdos apygardos teismo 2023-01-11 teisiamojo posėdžio protokolą baudžiamojoje byloje Nr. 1- 39-606/2023 (toliau - Teisiamojo posėdžio protokolas), kuriame yra užfiksuota ekspertizės aktą pateikusių teismo eksperčių apklausa ir teisminio proceso šalių teikti klausimai dėl minėto ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024-01-09 Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą ir nuteistas, iš gynėjo 2024-01-29 apeliacinio skundo suprato, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kurių pagrindu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, buvo ekspertizės aktas Nr. 103MS-1066/2021, todėl pareikalavo advokato atsiųsti minėtą ekspertizės aktą ir su šiuo aktu susipažino tik 2024-03-14, atitinkamai 6 (šešių) mėnesių terminas turi būti skaičiuotinas būtent nuo šios dienos ir turi baigtis 2024-09-14.
Taryba, nesutikdama su šiais pareiškėjo teiginiais, atkreipia dėmesį, kad vykusiame teisiamajame posėdyje, kuriame buvo vykdomos teismo eksperčių apklausos dėl pateikto ekspertizės akto, taip pat dalyvavo ne tik pareiškėjo advokatas, bet ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo eksperto apklausa teismo posėdyje dėl ekspertizės akto išvadų yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022), laikytina, kad pareiškėjas apie galimus pažeidimus sužinojo ar turėjo sužinoti ne vėliau kaip teisiamojo posėdžio metu, kai ekspertizės aktas buvo analizuojamas skirtingoms teisminio proceso šalims užduodant klausimus. Be to, pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, kuris išimtinai veikė pareiškėjo interesais, o tai suponuoja, kad buvo garantuota teisė į tinkamą procesą. Atitinkamai, priešingai, nei teigia pareiškėjas, apie galimus teismo eksperčių profesinės etikos pažeidimus, jis galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau nei vykusio teisiamojo posėdžio metu, nes, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pareiškėjo prašymu buvo užsakyta ir teisiamojo posėdžio metu pateikta privati išvada, kelianti abejonės ekspertizės akto patikimumu. Todėl tai, kad pareiškėjas nesiėmė savalaikių aktyvių veiksmų, siekiant ginti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. Tarybai skundą pateikė praleidęs 6 (šešių) mėnesių senaties terminą, savaime nereiškia, kad pareiškėjas apie skundžiamus teismo eksperčių veiksmus objektyviai turėjo ir galėjo sužinoti tik 2024-03-14 (tik po nepalankaus jam teismo spendimo). Taigi, nežiūrint į tai, jog paties ekspertizės akto parengimo data yra 2021 m. rugsėjo 24 d. - spalio 22 d., tačiau atsakovė, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir visumą aplinkybių, nustatė, kad pareiškėjas apie skundžiamus teismo eksperčių veiksmus sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2023-01-11 vykusiame teisiamajame posėdyje, kas reikštų, jog bet kokiu atveju nuo pareiškėjo sužinojimo apie skundžiamus teismo eksperčių veiksmus, t. y. 2023-01-11, iki pareiškėjo skundo pateikimo Tarybai, t. y. 2024-04-30, praėjo daugiau nei 1 metai ir 3 mėnesiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A302-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016). Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.3 pap. numatyta, jog atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 (šeši) mėnesiai, Taryba, veikdama suteiktų įgaliojimų ribose, priėmė sprendimą, atitinkantį imperatyvias teisės normas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde papildomai nurodė, kad turi būti pripažįstama ir ginama jo teisė iškelti klausimą dėl Etikos kodekso nuostatų laikymosi, nes skundo pateikimo terminas yra keturis kartus trumpesnis nei įprasta valstybės tarnyboje (2 metai). Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyti senaties terminai negali būti taikomi kaip teisės analogija Tarybai nagrinėjant ginčus, nes Tarybos su teismo ekspertais nesieja jokie tarnybiniai, darbo ir (ar) kitokie panašūs subordinacijos (pavaldumo) santykiai, be to, teismo ekspertai gali būti privatūs ir nedirbti jokioje valstybinėje teismo ekspertizės įstaigoje, o informaciją apie galimus teismo ekspertų etikos pažeidimus Taryba sužino tik iš trečiųjų asmenų, t. y. pagal fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje A-3814- 575/2020).
Atsiliepimas
Apibendrinant atsiliepime nurodytus argumentus, Taryba teigia, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinusi pareiškėjo skundą ir su juo susijusią informaciją, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti ir pareiškėjui pateikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. atitinkantį 2024-05-02 raštą Nr. KT-S-59(24) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Tarybos 2024-05-02 sprendimo Nr. KT-S-59(24) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir dėl Tarybos įpareigojimo priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Taryba skundžiamu Sprendimu nusprendė vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 5 str. 2 d. bei Tarybos darbo reglamento 9.2.3 p. p., skundą atsisakyti priimti nagrinėti, nes praleistas 6 mėnesių skundo padavimo terminas. Sprendimas grindžiamas tuo, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.3. p. p. nurodyta, jog, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Skundo padavimo terminas prasideda nuo teisės paduoti skundą atsiradimo dienos, o teisė paduoti skundą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie netinkamus teismo eksperto veiksmus. Iš pareiškėjo pateiktos skundo medžiagos matyti, kad ekspertizės aktas teismui pateiktas 2021 metų rudenį (skundo priedas - Klaipėdos apygardos teismo 2023-01-11 teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-606/2023 (toliau - Teismo posėdžio protokolas) 3 psl.). Pareiškėjas, kuris atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, su teismo eksperčių parodymais susipažino 2023-01-11 teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-606/2023, taip pat jame kėlė klausimą dėl ekspertizės akto patikimumo „Pateikiame privačią išvadą ir nuomonę, atliktą R. R. prašymu. Atliktos konsultacijos su kaltinamuoju, įvertinti tam tikri duomenys iš ekspertizės akto. Nuomonės atlikta specialisto turinčio psichologo kvalifikaciją. Manome ši nuomonė parodo, kai kurias aplinkybes, kurios kelia klausimų dėl ekspertizės patikimumo“ (Teismo posėdžio protokolo 10 psl.), todėl Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas apie ekspertizės aktą sužinojo žymiai anksčiau nei teismo posėdžio dieną (2023-01-11). Pažymėta, kad nuo susipažinimo su teismo eksperčių parodymais dienos (2023-01-11) iki skundo padavimo dienos (2024-04-30) yra jau praėję 1 metai ir daugiau nei 3 mėnesiai, taigi, akivaizdu, kad skundas paduotas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pripažįstami faktai patvirtina šias reikšmingas faktines aplinkybes:
Klaipėdos apygardos teismo 2024-01-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (toliau – Baudžiamoji byla) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą ir nuteistas.
Baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2021-09-24 – 2021-10-22 parengtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės aktas Nr. 103MS-166/2021 (toliau – Ekspertizės aktas).
Klaipėdos apygardos teismo 2023-01-11 teisiamojo posėdžio protokole baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-606/2023 (toliau - Teismo posėdžio protokolas) užfiksuota Ekspertizės aktą parengusių eksperčių Ž. V. ir ekspertės A. Š. apklausa dėl jų parengto Ekspertizės akto ir ekspertizės atlikimo aplinkybių.
Per bendravimo programą „Viber“ pareiškėjas 2024-03-14 iš savo advokato gavo Ekspertizės aktą.
Pareiškėjas Tarybai pateikė 2024-04-19 skundą „Dėl teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimų“, kuriame prašė įvertinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VTPT) ekspertės Ž. V. ir ekspertės A. Š. veiklą, atliekant ekspertizę ir pateikiant Ekspertizės aktą, liudijant Teisme, nustačius etikos pažeidimus taikyti drausminę atsakomybę (toliau - ir Skundas Tarybai).
Skunde Tarybai pareiškėjas nurodė, jog, įvertinus Ekspertizės aktą, ekspertizės atlikimo, pateikimo aplinkybes, eksperčių paaiškinimus, matyti, kad ekspertinės išvados teiktos pažeidžiant profesinę etiką. Šiuo atveju ekspertės vertino bylos duomenis ir konstatavo, kad tiriamosios parodymai atitinka bylos duomenis. Atliekant ekspertizę pažeistas TEĮ 25 straipsnis, dėl ko su specialiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados negali turėti ekspertinio statuso. Ekspertės, teikdamos Ekspertizės aktą bei paaiškinimus Teismui, pažeidė Etikos kodekso principus, nustatytus 4.1, 4.2, 7.3 papunkčiuose, išvadas teikė remiantis ne tik specialiosiomis žiniomis ir tyrimų rezultatais, bet ir bylos duomenimis, vertindamos liudytojų, įtariamųjų parodymus, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, kas priklauso teismo kompetencijai. Ekspertai negali nustatyti kurie duomenys gauti teisėtai, atitinka liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir kurie bus pripažinti įrodymais byloje arba kuriais duomenimis teismas nesirems konstatuodamas buvus arba neteisiškai reikšmingoms aplinkybėms. Eksperčių teiginiai neva pasakojimas atitinka nusikaltimo aplinkybes yra nepagrįstas ir skubotas, nes nebaigto tyrimo duomenys nėra pakankami nustatyti buvo ar ne įvykdytas nusikaltimas ir jais remiantis teikti išvadas, kurios turi būti grindžiamos specialiosiomis, o ne teisinėmis žiniomis ir atliktais tyrimais. Ekspertai pareigas atliko nekokybiškai, neefektyviai, neskaidriai ir paviršutiniškai ar skubotai, nes bylos dalyviai neturi galimybės savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) kriterijus įvertinti ekspertizės akto kaip įrodymo byloje, tinkamai kvalifikuoti teisiškai reikšmingus faktus.
Dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (toliau ? skundai) nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu.
Skundų Tarybai pateikimo, priėmimo nagrinėti bei nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūros yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-07-13 įsakymu Nr. 1R-215 patvirtintame Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamente (toliau – ir Reglamentas).
Reglamento 9.2.3 p. p. numato, kad Tarybos pirmininkas nusprendžia atsisakyti priimti skundą nagrinėti jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.
Taigi, skundas dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų Tarybai turi būti paduodamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos, o vėliau paduotas skundas Taryboje nenagrinėjamas. Teismas pažymi, kad pažeidimų paaiškėjimo diena yra individuali faktinė aplinkybė, kuri turi būti nustatinėjama kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus kiekvieno individualaus atvejo aplinkybes ir jų visumą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad apie Skunde Tarybai nurodytus teismo eksperčių Ž. V. ir A. Š. etikos kodekso pažeidimus jis sužinojo tik 2024-03-14, kai iš savo advokato gavo Ekspertizės aktą. Tuo tarpu Taryba skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas apie Skunde Tarybai nurodytus eksperčių etikos kodekso pažeidimus sužinojo ne vėliau kaip 2023-01-11 teismo posėdžio metu.
Išnagrinėjus teismui pateiktus duomenis ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG-420/06-2024 medžiagą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas skunde teismui nurodomą sužinojimo apie skundžiamus teismo eksperčių etikos kodekso pažeidimus dieną nepagrįstai sieja vien tik su Ekspertizės akto gavimo iš savo advokato diena, todėl neteisingai skaičiuoja Reglamento 9.2.3 p. p. nurodyto termino skundui paduoti termino pradžios momentą.
Šiuo atveju svarbu įvertinti pareiškėjo Skundo Tarybai turinį, iš kurio matyti, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimu pareiškėjas iš esmės laiko teismo eksperčių veiksmus, kai jos ekspertizę atliko nepagrįstai pasiremdamos visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o ne vien tik savo srities žiniomis ir tiriamo asmens apklausa, taip pat, nepagrįstai konstatavo, kad tiriamosios parodymai atitinka bylos duomenis, nes taip, pareiškėjo vertinimu, sprendė ne savo kompetencijos klausimus, vertindamos tiriamo asmens parodymų atitiktį kitiems įrodymams. Be to, pats pareiškėjas Skunde Tarybai nurodo, kad skundą teikia įvertinęs eksperčių paaiškinimus dėl ekspertizės atlikimo, duotus teismo posėdžio metu. Atitinkamai, Teismo posėdžio protokole užfiksuoti Ekspertizės aktą parengusių eksperčių Ž. V. ir ekspertės A. Š. parodymai patvirtina, kad apklausos teisme metu abi teismo ekspertės pripažino tas aplinkybes, kurias savo Skunde Tarybai akcentuoja pareiškėjas, t. y. jos pripažino, kad ekspertizės metu jos vertino visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, lygino tiriamosios parodymus su kitais įrodymais, paaiškino, kaip tiriamosios parodymus vertino bylos medžiagos kontekste.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas jau 2023-01-11 teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir pats, sužinojo visas aplinkybes apie Ekspertizės akto parengimo aplinkybes, teismo eksperčių naudotus metodus ir veiksmus atliekant ekspertizę, kuriuos jis Skunde Tarybai prašo įvertinti kaip etikos kodekso pažeidimus. Todėl teismas sutinka su Tarybos argumentu, kad 2024-03-14 data, kai pareiškėjas iš savo advokato gavo patį Ekspertizės aktą, nėra sužinojimo apie skundžiamus pažeidimus diena. Akivaizdu, kad gavęs Ekspertizės aktą pareiškėjas jokių naujų aplinkybių apie teismo eksperčių veiksmus nesužinojo, kurių nebūtų žinojęs dar nuo 2023-01-11 teismo posėdžio dienos. Be to, Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad pareiškėjas dar iki teismo posėdžio dienos teismo eksperčių veiksmus jau buvo įvertinęs kaip galimus profesinės etikos pažeidimus, nes pareiškėjo prašymu buvo užsakyta ir teisiamojo posėdžio metu pateikta privati psichologo išvada, kelianti abejonės ekspertizės akto patikimumu, kurioje nurodoma, kad ją teikiant buvo įvertintas Ekspertizės aktas (Teismo posėdžio protokolo 10 psl.). Taigi, teismo eksperčių veiksmus pareiškėjas, kartu su savo gynėju, jau buvo įvertinęs ir juos žinojo dar iki 2023-01-11 teismo posėdžio dienos ir buvo ėmęsis aktyvių veiksmų, renkant papildomus duomenis, tokiems veiksmams kvestionuoti. Todėl tai, kad pareiškėjas tik po jam nepalankaus teismo nuosprendžio paskelbimo nusprendė apskųsti Tarybai teismo eksperčių veiksmus nereiškia, kad apie šiuos veiksmus, kuriuos laiko etikos kodekso pažeidimais, jis sužinojo tik 2024-03-14 gavęs iš savo advokato Ekspertizės aktą.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentas, neva „abejonės dėl teismo eksperčių profesinės etikos nesilaikymo kilo tik 2024 m. kovo mėnesį gavus ir susipažinus su Ekspertizės aktu, sužinojus tyrimo atlikimo būdus metodus ir aplinkybes“ yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems duomenims, nes šias abejones pareiškėjas turėjo dar iki 2023-01-11 teismo posėdžio, kadangi dėl šių abejonių jis teikė į baudžiamąją bylą savo papildomus duomenis Ekspertizės aktui ginčyti, o paties 2023-01-11 teismo posėdžio metu teismo ekspertės paaiškino visus savo veiksmus, ekspertizės atlikimo būdus metodus, kuriuos pareiškėjas Skunde Tarybai kaip tik ir skundžia. Tai reiškia, kad visos pareiškėjo „abejonės“ pasitvirtino 2023-01-11 teismo posėdžio metu, o ne 2024-03-14 gavus iš savo advokato Ekspertizės aktą. Tuo tarpu tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, nusamdęs advokatą į bylos dokumentus ir procesinius veiksmus, įskaitant Ekspertizę ar ekspertų apklausą, jis nesigilino kol jo nešokiravo teismo nuosprendis, yra ne aplinkybė, įpareigojanti Tarybą sužinojimo apie pažeidimus momentą skaičiuoti palankiausiu pareiškėjui būdu, o aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiškėjas teismo eksperčių veiksmų skųsti Tarybai neketino tol, kol nebuvo paskelbtas jam nepalankus teismo nuosprendis. Tačiau šiuo atveju savalaikis nesikreipimas į Tarybą nereiškia, kad pareiškėjas iki Ekspertizės akto gavimo iš savo advokato nežinojo apie teismo eksperčių veiksmus, kuriuos jis nori apskųsti. Todėl Ekspertizės akto gavimas po nuosprendžio paskelbimo šiuo atveju neturėjo jokios esminės įtakos pareiškėjo sužinojimui apie skundžiamus teismo eksperčių veiksmus, apie kuriuos jis žino nuo 2023-01-11 teismo posėdžio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Taryba skundžiamame Sprendime pagrįstai nustatė, jog nuo susipažinimo su teismo eksperčių parodymais dienos - 2023-01-11 - pareiškėjas žinojo apie skundžiamus pažeidimus, todėl iki skundo padavimo Tarybai dienos - 2024-04-30 - praėjus 1 metams ir daugiau nei 3 mėnesiams skundą pagrįstai pripažino paduotu praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos.
Skundžiamas Sprendimas priimtas teisingai įvertinus faktines aplinkybes ir Tarybai pateiktus duomenis, atitinka Reglamento 9.2.3 papunktį, todėl yra teisėtas ir naikinti jį nėra pagrindo.
Atitinkamai, nepanaikinus Sprendimo, nėra pagrindo įpareigoti Tarybą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2024-04-15 skundą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1p.).
Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
Kadangi Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 21RE-462 administracinės bylos Nr. AG-420/06-2024 medžiaga, esanti bylos lapuose 4, 5, 27-42, pripažinta nevieša ir neteiktina susipažinti ar kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenims, o visa administracinės bylos Nr. AG-420/06-2024 medžiaga (kopijos) laikoma ir šios teismo bylos dalimi, tai teismo sprendimu tie patys duomenys, susiję su vaiko duomenimis, pripažintini nevieša ir neteiktina susipažinti ar kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenims medžiaga (ABTĮ 14 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos medžiagą, esančią bylos lapuose 42-57, 66, 67, 83-88 pripažinti nevieša ir neteiktina susipažinti ar kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.