Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas Kauno tardymo izoliatoriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo, kuriuo prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002 m. kovo 29 d. sutarties „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatyti nuteistajam S. B. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius ir, vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Teikime nurodoma, jog S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas Lietuvos Respublikoje, nuteistas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černiachovskio miesto teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą, 9 metų laisvės atėmimo bausme be teisės užimti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla ir be baudos, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos kolonijoje. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 21 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią S. B. nuteistas, pagal atitinkamus BK straipsnius bei palikti galioti 2013 m. liepos 3 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos paskirtą 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. B. parodė, kad nori bausmę atlikti Lietuvoje. Nurodė, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismas perkvalifikuodamas jo veiką nurodė, kad jo kaip bendrininko vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, t. y. teismas nustatė, kad buvo tik padėjėjas. Prašė bausmę mažinti negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, ir sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų 6 mėnesių.

N. S. B. gynėja advokatė V. G. prašė, vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktu, paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė ir sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų 6 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Sutarties pagrindu, S. B. 2017 m. rugpjūčio 30 d. perduotas iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje pagal Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černiachovskio miesto teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendį, pakeistą Kaliningrado srities teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. apeliacine nutartimi byloje Nr. 22-1122/2013.

1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – Konvencija) 9 straipsnio (Perdavimo pasekmės valstybei, kurioje atliekama bausmė) 3 punktas numato, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus.

Konvencijos 10 straipsnis (Bausmės atlikimo tęstinumas) numato, kad: 1) Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2) Tačiau, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Šios bausmės ar priemonių esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo Toks bausmės atlikimo tęstinumo teisinis reglamentavimas, pabrėžiantis bausmės teisinio pobūdžio ir jos trukmės svarbą, rodo, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistam asmeniui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, tęsiant jos vykdymą Lietuvoje, gali būti modifikuojama tik tiek, kiek to reikalauja atitinkami Lietuvos įstatymai. Sprendžiant bausmės atlikimo tęstinumo klausimus užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra revizuojamas ir bausmė iš naujo nėra skiriama.

Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 25 d. sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis) 8 straipsnis (Bausmės vykdymas) numato, kad: 1) Valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. 2) Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. 3) Jeigu pagal Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko Valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą. 4) Sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės vykdymo priima Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas, jeigu tokią bausmę už padarytą veiką numato šios valstybės įstatymai. Papildoma bausmė vykdoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Šios Sutarties 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės) numato, kad: 1) Asmeniui, kuris perduotas atlikti bausmę Valstybei, vykdančiai nuosprendį, atsiranda tokios pat nuteisimo teisinės pasekmės, kaip ir asmenims, nuteistiems už tokias pat veikas šios valstybės teritorijoje. 2) Asmuo, perduotas nuosprendžio vykdymui, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Valstybės, vykdančios nuosprendį, teritorijoje už tą pačią veiką, dėl kurios buvo priimtas nuosprendis.

Taigi, Konvencijos 10 straipsnis numato, kad nuteistajam paskirtą bausmę suderinus su valstybės, kurioje asmuo atliks bausmę, įstatymais, bausmė negali būti nei pasunkinta, nei pailginta jos trukmė ir negali būti viršytas valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytas bausmės maksimumas, taip pat šios bausmės esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Bet jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą.

S. B. nuteistas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černiachovskio miesto teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kaliningrado srities teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. apeliacine nutartimi pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 33 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą, 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme be teisės užimti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla ir be baudos, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos kolonijoje.

N. S. B. veikos, kvalifikuotos pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 33 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą – kaip bendrininkavimą atliekant padėjėjo vaidmenį rengiantis parduoti ypač didelį kiekį narkotinės medžiagos (2049,7 g heroino), nusikaltimas nebuvo įvykdytas iki galo dėl nepriklausančių nuo kaltojo asmens aplinkybių, atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 260 straipsnio 3 dalį (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, kuris nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (2013 m. birželio 19 d. redakcija Nr. 64-3186) 2049,7 g heroino, atitinka labai didelio kiekio sąvoką. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nustatyta veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 260 straipsnio 3 dalį aprašytą nusikalstamą veiką.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. B. atžvilgiu Kaliningrado srities teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Kadangi teismas nenustatė lengvinančių bausmę aplinkybių ir aplinkybių nenustatė aukštesnės instancijos teismas, skiriant bausmę nuteistajam, pašalino nuorodą į Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį.

Sutarties 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką.

S. B. pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 33 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra net mažesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė (10 metų laisvės atėmimas). Todėl ši bausmė neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jos švelninti pagal BK 62 straipsnį, nėra pagrindo. Todėl ji paliekama nepakeista.

Kaliningrado srities teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Nenustatyta sąlygų, kurioms esant būtų būtinumas keisti paskirtą bausmę, be to, Lietuvos Respublika sutartimi su Rusijos Federacija yra įsipareigojusi, vadovaudamasi savo valstybės įstatymais, nustatyti tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. Pažymėtina, jog, pagal Konvencijos 13 straipsnį, tiktai nuteisusioji valstybė (nagrinėjamu atveju – Rusijos Federacija) turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Be to, suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos. Teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos nuostatų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus - bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suderindamas bausmes teismas negali nustatyti naujų, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir tuo pagrindu švelninti užsienio valstybės jam paskirtą bausmę. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, teismas tik patikrina, ar nuteistajam paskirta bausmė neviršija atitinkamame BK straipsnyje numatytos maksimalios bausmės.

Taip pat pažymėtina, kad nors pagal 1983 metų nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 12 straipsnį kiekviena šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją, tačiau šiuo atveju nėra jokių sąlygų bei išimtinių aplinkybių, kurioms esant nuteistajam S. B. būtų galima sušvelninti paskirtą bausmę. Nors nuteistasis nurodė, kad jo kaip bendrininko vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, t. y. buvo tik padėjėjas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę dar labiau nei paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra net mažesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šią aplinkybę, skirdamas bausmę jau įvertino nuosprendį priėmęs Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismas, todėl nėra jokio pagrindo jas vertinti pakartotinai.

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad į bausmės laiką jau yra įskaičiuojamas kardomasis kalinimas nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 21 d., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, nurodytas laikas įskaitomas į S. B. paskirtos galutinės bausmės laiką. Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžią nustatytina skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 21 d.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, į tai, kad S. B. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, praeityje neteistas, todėl bausmė atliktina pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001 m. birželio 25 d. sutartimi „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ (ratifikuota 2002 m. sausio 15 d., įsigaliojo 2002 m. spalio 4 d., „Valstybės žinios“ 2002 m. kovo 29 d., Nr. 32-1205), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu,

nutaria:

Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą tenkinti.

S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černiachovskio miesto teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kaliningrado srities teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. apeliacine nutartimi, bylos Nr. 22-1122/2013, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 33 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą, prilyginti BK 24 straipsnio 6 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 260 straipsnio 3 daliai, ir S. B. palikti 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 21 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 21 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos (suimtam nuteistajam nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.