- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- e2-1052-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42358-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei A. P. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 892,51 Eur dydžio skolą, kurią sudaro 1 403,94 Eur negrąžinta paskolos suma ir 488,57 Eur palūkanų suma (327,63 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino + 160,94 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino), 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, tai yra – 43,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovas, veikiantis per www.vivus.lt su atsakove 2015-09-07 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 250,00 Eur sumą. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, 2015-10-19 ir 2015-12-17 atsakovė pateikė prašymą papildomai 1 200,00 Eur kredito sumai 36 mėnesių terminui. Atsakovė 1 450,00 Eur paskolą turėjo grąžinti iki 2018-12-13. Atsakovė kredito grąžinimo grafiko nesilaikė, todėl ieškovas 2016-05-04 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2018 m. vasario 4 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų teismas konstatuoja, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė nesilaikė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatyto vartojimo kredito grąžinimo grafiko, todėl laikytina, kad ji pažeidė prievolę (CK 6.873 straipsnio 1 dalį), ir todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 403,94 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 327,63 Eur palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino (kredito kainą) už laikotarpį nuo 2015-09-07 iki 2016-05-04 bei 160,94 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2016-05-05 iki 2016-06-22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo susitarta mokėti kredito mokestį bei palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, laikytina, jog šalys susitarė dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kadangi Sutartyje numatytas kredito mokestis ir palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą atlieka būtent pelno ir kompensuojamųjų palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad atsakovė nėra sumokėjusi kredito mokesčio, kuris atlieka kompensuojamųjų palūkanų funkciją, ieškovui iš atsakovės priteistina 327,63 Eur kompensuojamųjų palūkanų (kredito mokesčio) bei 160,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (1 892,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 43,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės.
Valstybė patyrė 4,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 4,35 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 4,00 Eur, ir ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, naudai: 1 403,94 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus tris eurus, 94 euro ct) negrąžintos paskolos, 327,63 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus, 63 euro ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 160,94 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų, 94 euro ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 892,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,00 Eur (keturis eurus) teismo pašto išlaidų.
Atsakovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.