Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-922-829/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
2-922-829/2014
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00198-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
M. R.
Atsakovas
M. R.
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-922-829/2014
Teismo proceso Nr. 2-40-3-00198-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei M. R., jos atstovui advokatui O. R., atsakovui M. R., jo atstovei advokatei R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui M. R., ir atsakovo M. R. patikslintą priešieškinį dėl tų pačių reikalavimų, pareikštą ieškovei M. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovei skirti naudotis B1 ir B2 (bendras plotas 1 589 m²) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; atsakovui M. R. skirti naudotis Al, A2 bei A3 (bendras plotas 1 589 m²) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; tiek ieškovei, tiek atsakovui skirti bendrai naudotis C1 ir C2 (bendras plotas 500 m²) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; pavėsinę skirti naudotis ieškovei, o šuns voljerą skirti naudotis atsakovui, taip pat priteisti bylos vedimo išlaidas.

Ieškovė M. R. savo patikslintus reikalavimus grindžia tuo, kad pagal jos pateiktą planą, tiek atsakovas iš sklypo dalių Al (1 408m²), A2 (138m²), A3 (43m²), tiek ji iš sklypo dalių B1 (546m²), B2 (1043m²), gali laisvai vienas kitam netrukdydami patekti į bendrai naudojamas sklypo dalis C1 (366m²), C2 (134m²), kuriose yra bendro naudojimo statiniai. Šuns voljeras patenka į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį ir jis turi būti paliekamas atsakovui, nes jis laiko šunį ir jį prižiūri, o pavėsinė patenka į jos naudojamo žemės sklypo dalį ir ji turi būti paliekama naudotis jai su vaikais. Žemės sklypas yra 36 arų. Raudonai apibrėžta bendrai naudojama teritorija ir pažymėta C ženklu. Tai: nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į namą atvestas vandentiekio įvadas, drenažo šuliniai, esantys aplink namą, kanalizacijos šulinys, taip pat į (duomenys neskelbtini) gatvę eina drenažo vamzdis bei interneto kabelis, taip pat yra skysto kuro cisterna, kuri yra prie pat namo. Kiek jie su atsakovu šiuose namuose gyveno, cisterna nebuvo naudojama. Ankstesniame plane nebuvo pažymėta vandens atšaka, kuri eina nuo namo iki ūkinio pastato. Ji pažymėta V raidėmis (22,49) ir sutampa su asfaltuoto keliuko riba, kuris eina iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės ir baigiasi asfaltuota aikštele, kuria naudojasi atsakovas. Vandens atšaka baigiasi šuliniu, kuris taip pat yra bendro naudojimo. Nuo čia galima atsivesti vandenį į bet kurią vietą. F raide pažymėtas kanalizacijos vamzdis, kuris jungia vieną šulinį su kitu. Pasidalinus namą atsakovas naudojasi pagrindiniu jo įėjimu, o ji su vaikais naudojasi pagalbiniu. Atsakovas teigia, kad ji įvažiavimą įsirengė be architektų leidimo, bet tai tik žvyruotas, paprastas keliukas, kuris nuo seniai sodyboje buvo naudojamas malkoms atvežti. Ten nėra asfalto ar trinkelių, todėl leidimas nėra reikalingas. Žvyruotas įvažiavimas buvo suformuotas nuo namo įgijimo dienos (dar prieš įgyjant). Tas kelias yra tose pačiose ribose, tik yra pagerinta jo būklė, t. y. užvežta žvyro. Neturėtų lėšų tą įvažiavimą įrengti, t. y. išasfaltuoti ar sudėti trinkeles. Negali su vaikais per sodą eiti, nes šlapia, todėl yra „pamestos“ senos plytelės, kuriomis vaikščioja. Klausimas dėl įpareigojimo įsirengti įėjimą į namą yra išspręstas teismo 2011-11-04 sprendimu, todėl antrą kartą šis klausimas keliamas nepagrįstai. Sklype, kurį siūlo naudotis paskirti atsakovui, buvo ir kūdra, kurią jis užpylė be jos sutikimo, tačiau pretenzijų šiam dėl to nekėlė. Atsakovo reikalavimas įpareigoti ją per atskirai naudojamą sklypo dalį savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą bei įėjimą į namą teisiškai nepagrįstas ir nepriimtinas, todėl teismo prašo jo netenkinti. Plane pažymėta teritorija B1 yra iki asfaltuotos aikštelės, kuria naudojasi atsakovas. Norėtų, kad būtų tokia riba, nes dar nevykstant teisminiam procesui atsakovas pasakė, kad ten gal įsirengs laisvalaikio zoną – pavėsinę. Bet ten yra vaikų kambariai, nes taip namas padalintas, o kitur vaikų apgyvendinti galimybės neturi. Dėl elektros stulpo jai buvo išaiškinta, kad atsiradus elektros gedimui, jie neturėtų teisės lipti ir vykdyti gedimų šalinimų. Ant stulpo nėra jokių skydinių, nes visi skaitliukai yra name, todėl nemano, kad ateityje dėl to galėtų kilti ginčų.

Atsakovas M. R. patikslintame priešieškinyje prašo teismo skirti naudotis A-l bei A-2 (bendras plotas 1 588 m²) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo naudojimo planą, kurį parengė (duomenys neskelbtini); ieškovei M. R. skirti naudotis B-l, B-2, B-3 (bendras plotas 1 588 m²) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypo naudojimo planą, kurį parengė (duomenys neskelbtini); tiek jam, tiek ir ieškovei skirti bendrai naudotis C (plotas 502 m²) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypo naudojimo planą, kurį parengė (duomenys neskelbtini); šuns voljerą skirti naudotis jam, o pavėsinę skirti naudotis ieškovei; įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą ir įėjimą į namą per savo atskirai naudojamą B sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat priteisti visas bylos vedimo išlaidas.

Atsakovas M. R. savo patikslintus priešieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo žemės sklypą, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp šalių kyla nuolatiniai barniai. Pagal atsakovo pateiktą projektą, tiek ieškovė iš sklypo dalių B-l (502 m²), B-2 (47 m²), B-3 (1039 m²), tiek jis, iš sklypo dalių A-l (166 m²), A-2 (1422 m²) galės laisvai ir nevaržomai patekti prie bendrai naudojamos sklypo dalį C (502 m²), tokiu būdu nesudarydami vienas kitam kliūčių. Kadangi atsakovas nori įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją į bendro naudojimo pastato dalį (garažą), todėl tai gali padaryti tik per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kaip tai yra padariusi ieškovė. Elektros stulpas (bendro naudojimo objektas) yra ant žemės sklypų ribų A-l (166 m²) ir B-1 (502 m²), todėl reikalui esant prie jo patekti galėtų nevaržomai iš individualiai priskirtų naudotis sklypo dalių. Šuns voljeras, kuris patenka į jo naudojamą žemės sklypo dalį, paliekamas jam, nes šunį prižiūri ir juo rūpinasi. Taip pat ieškovė turi būti įpareigota, per savo atskirai naudojamą sklypo dalį B savo lėšomis ir pagal LR teisės aktų nustatytą tvarką įsirengti įvažiavimą į kiemą bei įėjimą į namą (šiuo metu ieškovė yra įsirengusi įvažiavimą, tačiau jis nėra registruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka, statybos vykdomos be statybą leidžiančio dokumento). Ieškovės pateiktas teismui atidalijimo žemės sklypo projektas neatitinka ginčo šalių interesų, kadangi elektros įvado stulpą ji palieka asmeniškai skirtino naudotis žemės sklypo dalyje be servituto teisių. Jeigu M. R. užsitvertų, tai M. R. iškviesti elektrikai prie stulpo nepatektų. Prie elektros stulpo turi prieiti abu bendraturčiai, todėl elektros stulpas turi būti paliktas bendro naudojimo žemės sklype. Prie žemės sklypo Cl ieškovė priskiria takus link ūkinių pastatų, tačiau dalį komunikacijų palieka sau skirtino naudotis žemės sklypo dalyje. Vandentiekis eina į jos naudojamą ūkinį pastatą-lauko virtuvę, tačiau esant taip nustatytai bendro naudojimo žemės sklypo dalies ribai, negalės nuo kanalizacijos ir vandentiekio šulinių pasijungti komunikacijas prie savo naudojamo garažo, nes turėtų perkasti ieškovės individualiai naudojamą žemės sklypą, kam būtų reikalingas atskiras sutikimas. Cisterna palikta atsakovui skirtame žemės sklype, vandentiekis taip pat, šulinys prie ūkinių pastatų, kanalizacijos ir fekalijų vamzdis padalinamas dalimis, vandentiekis iš (duomenys neskelbtini) lieka atsakovui skirtiname žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, o patikslintas priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-163-630/2011 buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011-12-06 (b. l. 5-9).

Ieškovei M. R. ir atsakovui M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra po ½ dalį priklauso 0,3678 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtu teismo sprendimu nebuvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Ginčo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvėmis (b. l. 11-12).

Šiame sklype yra šalims priklausantis gyvenamasis namas, garažas bei lauko virtuvė, kurias naudojimosi tvarka buvo nustatyta teismo 2011-11-04 sprendimu. Šiuo teismo sprendimu M. R. buvo įsipareigojusi savo lėšomis ir jėgomis įsirengti įėjimą iš lauko į gyvenamojo namo patalpą, jai taip pat teko teisė naudotis lauko virtuve, o atsakovui M. R. – garažu (b. l. 5-9).

Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra energetikos statinys – gelžbetoninis stulpas. Šiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona (b. l. 11-12).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti atidalintas ieškovei paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi nuo gyvenamojo namo ir ūkio pastatų link (duomenys neskelbtini) gatvės (ieškovės plane pažymėtus B1 ir B2; atsakovo pateiktame plane pažymėta B1, B2, B3), o atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi nuo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų į priešingą pusę (ieškovės plane pažymėta A1, A2 ir A3, o atsakovo pateiktame plane pažymėta A1 ir A2). Ginčas iš esmės kilo dėl elektros stulpo, kuris pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą lieka stovėti šiai priklausančioje naudotis žemės dalyje. Atsakovo teigimu tai apribotų galimybę jam šiuo elektros stulpu naudotis, todėl sklypo riba turėtų eiti ne greta asfaltuotos aikštelės ribos kaip siūlo ieškovė, bet pagal patį elektros stulpą, kaip siūlo atsakovas. Taip pat byloje kyla ginčas dėl to, kad bendram naudojimui būtų priskirta sklypo dalis nuo garažo ir lauko virtuvės iki vandens atšakos ir šulinio, kaip siūlo atsakovas. Ieškovė šiuo atveju siūlo šią sklypo dalį atidalinti individualiam naudojimui, bendro naudojimo sklypo ribą paliekant iki šulinio. Taip pat atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą ir įėjimą į namą per savo atskirai naudojamą B sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos

Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo naudojimosi žemės sklypu variantą, taip pat įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir vertindamas, ar vieno iš bendraturčių siūlomas naudojimosi nekilnojamuoju turtu būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.), taip pat šalių interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Respublikos CK 4.81 str.).

Iš šalių duotų paaiškinimų, jų pateiktų naudojimosi sklypu plano nustatyta, kad iš dalies naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi, abi gali patekti į gyvenamojo namo ar ūkio pastatų patalpas, kuriose gyvena ar jomis naudojasi, todėl abi šalys pateikia vienodą žemės sklypo pusių priskyrimo šalims variantą, tačiau iškyla ginčas dėl trijų aplinkybių. Atsakovas nurodo, kad nori įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją į bendro naudojimo pastato dalį (garažą) ir tai galėtų padaryti tik tuomet, jei nuo šio pastato iki šulinio žemės sklypo dalis būtų paskirta bendram naudojimui. Atsakovo teigimu, patvirtinus ieškovės pateiktą planą, jis tokios galimybės neturėtų. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo argumentu, kadangi atsakovas visų pirma, šį savo reikalavimą motyvuoja hipotetine situacija, o ne realiais poreikiais, kadangi nepateikia teismui įrodymų, kad toks ketinimas yra realus ir, kad patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi šia sklypo dalimi projektą atsakovui būtų užkirsta galimybė tokį ketinimą įgyvendinti. Pažymėtina, jog pagal šalių siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą atsakovui atitektų asfaltuota kiemo dalis (aikštelė), kuri laikytina ir patogesne, ir vertingesne žemės dalimi naudotis nei ieškovei tenkanti dalis, todėl vien tai, kad asfaltuota žemės dalis atsakovui pasunkintų norimo vandentiekio ir kanalizacijos įsivedimą, neduoda pagrindo daryti išvados, kad jam apriboja tokią galimybę ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi tiek šulinys, tiek vandentiekio trasa yra bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo ribose.

Žemėje esantys inžinieriniai tinklai pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82str. 1 d. priklauso abiems bendraturčiams. Avarijos atsitikimo atveju lokalizuojant, pašalinant gedimus reikalingas priėjimas prie elektros įvadų, nuotekų ir sistemų po žeme, todėl jie turi likti bendro naudojimo žemės sklype. Bylos duomenimis, šalių ginčo sklype stovi elektros stulpas. Nei viename iš šalių pateiktų naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo planų nėra išskirtos elektros linijų apsaugos zonos, tačiau akivaizdu, kad esant elektros stulpui, oro linijos laidai (elektros linija) eina per visą šiaurinę sklypo dalį, tai yra ir ieškovei skiriamą naudotis (B1), ir atsakovui (A1) skiriamą naudotis žemės sklypo dalis. Žemė, esanti elektros linijos apsaugos zonoje, išlieka žemės sklypo savininko nuosavybė, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka tik elektros perdavimo tinklo operatoriui, kurio nuosavybė yra elektros tinklai, suteikta teisė joje vykdyti įvairius elektros linijų eksploatavimo darbus. Teismas nesutinka su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad ieškovė elektros įvado stulpą palieka asmeniškai skirtino naudotis žemės sklypo dalyje be servituto teisių ir, kad jai užsitvėrus savo sklypo dalį atsakovo iškviesti elektrikai prie stulpo nepatektų, kadangi nei viena iš šalių dėl elektros linijų apsaugos zonos toje vietoje (4 metrus į abi puses) negali vykdyti elektros linijų apsaugos zonoje statybos, želdinimo ar žemės darbų. Atsakovas M. R. neturi teisės reikšti reikalavimą nustatyti servitutą, kadangi nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, bendroji dalinė nuosavybė išlieka. Kadangi operatoriaus nuosavybė yra elektros tinklai, todėl tik operatorius, kuriam tie tinklai priklauso, gali reikalauti nustatyti servitutą, kad galėtų tinklus aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti. Teismas daro išvadą, kad elektros linijų apsaugos zonai besitęsiant per visą šalių ginčo sklypo šiaurinę dalį, tai yra ir per ieškovei, ir per atsakovui priskiriamas naudotis žemės sklypo dalis, atsakovo interesai dėl to, kad stulpas stovi išimtinai tik ieškovei priskiriama naudotis sklype jo interesų nepažeis, kadangi visoje elektros apsaugos zonoje operatorius gali nevaržomai tinklus aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti. Priešingai, atsakovas pats to daryti neturi teisės. Net jei žemės naudojimosi riba būtų nustatyta pagal atsakovo pasiūlytą variantą - pagal elektros stulpo ribą, teismo nuomone tai nėra efektyvesnis naudojimosi žemės sklypu variantas nei, kad siūlo ieškovė, kadangi šalys prie stulpo galėtų prieiti tik iš vienos jo pusės. Byloje nėra duomenų, kad ant stulpo yra elektros įvadas, skaitliukai, kuriais atsakovui apribojama teisė naudotis. Darydamas išvadą, kad ieškovės naudojimosi šiuo šiauriniu žemės sklypu variantas yra naudingesnis šalims ir jų nepilnamečiams vaikams, kadangi ieškovės nurodymu, būtent šioje namo dalyje yra jų nepilnamečių vaikų, su kuria nustatyta gyvenamoji vieta, kambarių langai, kas žemės sklypą priskiriant vienam sutuoktiniui užtikrintų ir kiekvieno iš savininkų gyvenimo atskirumą, o tuo pačiu ir didesnį privatumą.

Teismas taip pat nesutinka su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu nustatymo planą cisterna palikta atsakovui skirtame žemės sklype, vandentiekis taip pat, šulinys prie ūkinių pastatų, kanalizacijos ir fekalijų vamzdis padalinamas dalimis, vandentiekis iš (duomenys neskelbtini) lieka atsakovui skirtiname žemės sklype. Tiek atsakovo, tiek ieškovės pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano variantai yra praktiškai identiški, abiejuose nurodytos komunikacijos pavaizduojamos tose pačiose vietose ir priskiriamos bendram naudojimui.

Teismas laiko, jog ieškovės ir atsakovo bei jų nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinka ieškovės pateiktas planas, visos sklypo dalys šiame projekte yra kompaktiškos, vientisos, nėra persikirtimų, paskirtos bendram naudojimui žemės sklypo dalys yra minimalios, tačiau kartu užtikrina prieigą prie bendro naudojimo objektų, todėl jokių konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti.

Taip pat atmestinas atsakovo reiškiamas reikalavimas įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą ir įėjimą į namą per savo atskirai naudojamą B sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) pusės. Atsakovas reikšdamas tokį reikalavimą nenurodo kaip ieškovė pažeidžia jo bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Bylos duomenimis atsakovas vienas naudojasi asfaltuota kiemo aikštele, ieškovė tuo tarpu patekdama į gyvenamąjį namą naudojasi per sklypą iki gatvės (plane pažymėtas B1) išklotomis plytelėmis ir žemės sklype (plane pažymėtas B2) esančiu žvyruotu įvažiavimu. Šiais sklypais atsakovas net nepageidauja naudotis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.

Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl būtinumo naudotis viena ar kita sklypo dalimi, atsižvelgdamas į aukščiau parinktą garažo bei lauko virtuvės atidalijimo būdą, įvertinęs sklype esančių kiemo statinių (šuns voljero, pavėsinės), elektros įvado, nuotekų sistemų ir kitų komunikacijų išsidėstymą bei būtinybę kiekvienai iš šalių bet kada prie šių įrenginių prieiti, o taip pat faktiškai šalių naudojamas gyvenamojo namo puses, teismas sprendžia, kad labiausiai šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus atitinka ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pateikto plano variantas, pagal kurį ieškovė naudosis B1 ir B2 (bendras plotas 1 589 m²) žemės sklypo dalimi, atsakovas naudosis Al, A2 bei A3 (bendras plotas 1 589 m²) žemės sklypo dalimi, o 500 m² žemės sklypu C1 ir C2 šalys naudosis bendrai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistino ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 129,21 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3), išlaidos patirtos dėl žemės sklypo plano sudarymo 544,50 Lt (b. l. 16). Byloje yra pateikta, jog už advokato atstovavimą buvo apmokėta 2 500 Lt (b. l. 64, 164). Teismas laiko, jog atsižvelgiant į bylos eiga, į tai, kad buvo tikslinami reikalavimai, todėl buvo surengti net keli teismo posėdžiai, šias išlaidas laiko pagrįstomis bei jas priteisia iš atsakovo ieškovei. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 48,29 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.75 str., 4.81 str., CPK 260 str.,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, patikslintą priešieškinį atmesti.

Ieškovei M. R. paskirti naudotis B1 ir B2 (bendras plotas 1 589 m²) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą.

Atsakovui M. R. skirti naudotis Al, A2 bei A3 (bendras plotas 1 589 m²) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą.

Ieškovei M. R. bei atsakovui M. R. skirti bendrai naudotis C1 ir C2 (bendras plotas 500 m²) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą.

Pavėsinę skirti naudotis ieškovei M. R., o šuns voljerą skirti naudotis atsakovui M. R..

Priteisti iš atsakovo M. R. 129,10 Lt (šimtą dvidešimt devynis litus) sumokėto žyminio mokesčio, 544,50 (penkis šimtus keturiasdešimt keturis Lt 50 ct) patirtų išlaidų dėl žemės sklypo plano sudarymą, 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus Lt) už advokato atstovavimą ieškovei M. R..

Priteisti iš atsakovo M. R. penkiasdešimt devynis litus (59 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Masevičiūtė