Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. Š., asmens (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Birštone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 1994 m. kovo 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 m. laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47(1) straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1metams 6 mėnesiams;

2) 1994 m. spalio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje, 190 straipsnio 2 dalyje (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 m. laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 4 m.;

3) 1995 m. vasario 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 m. laisvės atėmimu;

4) 1997 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalyje (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d) – 6 m. laisvės atėmimu;

5) 2002 m. vasario 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d) – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

6) 2002 m. kovo 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d) – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

7) 2005 m. vasario 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje – 50 parų arešto;

8) 2005 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje – 9 metų laisvės atėmimu;

9) 2014 m. kovo 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte - 1 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2015 m. sausio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje - 2 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu ir paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

11) 2017 m. balandžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto;

12) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi subendrinta su 2017 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmė atlikta (2018 m. sausio 16 d.);

13) 2018 m. vasario 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) - subendrinta bausme – 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta galutinė 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laikas 2 (dvi) paros, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2018 m. kovo 1 d., apie 00.10 val. būdamas neblaivus, virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su seserimi R. S. metu kumščiu sudavė R. S. ne mažiau penkis kartus į galvos bei veido sritį ir daugiau nei kartą į dešinį dilbį, taip mušdamas, artimai giminaitei bei šeimos narei R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis smakro kairėje, kairio smilkinio srityje, dešinio dilbio srityje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. Š. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. kovo 1 d. apie 00.10 val. smurtavo prieš R. S.. Parodė, kad 2018 m. vasario 28 d. vakare, galėjo būti apie 20 val., atėjo pas seserį E. Š. į svečius, pas kurią buvo kita sesuo R. S.. Visi trys virtuvėje kalbėjosi ir vartojo alkoholį. Apie vidurnaktį E. Š. nuėjo pas dukrą į kitą kambarį, o jis su R. S. liko virtuvėje, abu buvo neblaivūs. Apie 00.10 val., tarp jo ir R. S. dėl senų nuoskaudų, susijusių su mirusia močiute, kilo žodinis konfliktas. Dėl R. S. pasakytų žodžių jis supykęs nesusivaldė ir kumščiu sudavė smūgius seseriai į galvos, veido sritį, taip pat dar sudavė iš kumščio į jos ranką. Tačiau kiek viso jai sudavė smūgių neskaičiavo, bet galėjo būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Tik R. S. sudavus smūgius į virtuvę įbėgo E. Š. ir nuo R. S. jį atitraukė, nustumdama į kitą kambarį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kas juos iškvietė nežino. Buvo piktas, todėl atsisakė pasitikrinti savo girtumą. Suvartotas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes būdamas blaivus taip į pasakymus nereaguoja, todėl mano, kad jei būtų buvęs blaivus sesers R. S. būtų nemušęs (b.l. 68-69).

Nukentėjusioji R. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. vasario 28 d. po pietų, tikslios valandos nežino, atėjo pas seserį E. Š. į svečius. Su ja kalbėjosi ir vartojo alkoholį. Vakare, kai jau buvo tamsu, pas seserį atėjo neblaivus brolis E. Š., kuris atsinešė du butelius alaus po 1 l talpos. Trise virtuvėje vartojo alkoholį ir kalbėjosi. Apie vidurnaktį E. Š. nuėjo miegoti, o ji su E. Š. liko virtuvėje, abu buvo neblaivūs. 2018 m. kovo 1 d. apie 00.10 val. virtuvėje tarp jos ir brolio dėl senų nuoskaudų kilo žodinis konfliktas. Su E. Š. susibarė, dėl to jis supyko ir pašokęs nuo kėdės kumščiu smogė jai ne mažiau 5 kartus į veido ir galvos sritį ir daugiau nei kartą į dešinę ranką. Dėl suduotų smūgių tiek į galvą, veidą, tiek į ranką labai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Kaip E. Š. sudavė smūgius niekas nematė, tik po suduotų smūgių į virtuvę atbėgo sesuo. Po suduotų smūgių paskambino darbdaviui A. T. ir pasakė, jog ryte į darbą atvykti negali, nes brolis ją sumušė. Darbdaviui paklausus kur randasi, pasakė adresą. Ji ir sesuo E. Š. policijos nekvietė, mano iškvietė darbdavys. Atvykusi policija jai nustatė 2,53 promilių girtumą. Dėl patirtų sumušimų į medikus nesikreipė, naktį buvo atvykę greitosios medikai, tačiau jų pagalbos atsisakė, į ligoninę nevyko, nes buvo gėda dėl to, jog buvo neblaivi (b.l. 16-17).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Š. parodė jog E. Š. yra jos brolis. 2018 m. vasario 28 d. po pietų, galėjo būti apie 14 ar 15 val., į svečius atėjo sesuo R. S.. Po kurio laiko, kai jau lauke buvo tamsu, į svečius atėjo E. Š.. Ar jis buvo blaivus nesuprato. Jis atsinešė alkoholio, jie visi sėdėdami pas ją buto virtuvėje vartojo alkoholį. Apie vidurnaktį ji nuėjo į kitą kambarį pas dukrą, o R. S. su E. Š. liko sėdėti virtuvėje. Ką jie kalbėjo nežino, bet nugirdo kalbas apie mirusią močiutę, dėl kurios nužudymo E. Š. sėdėjo kalėjime. Po tų kalbų ji išgirdusi R. S. riksmus suprato, jog kažkas virtuvėje vyksta. Nubėgusi pamatė E. Š. stovintį prie R. S., ji atitraukė jį nuo R. S.. Pačių smūgių, kaip ir į kurias vietas E. Š. sudavė R. S. nematė, bet iš riksmo suprato, kad R. S. mušė. Netrukus į butą atvažiavo policijos pareigūnai, kas juos iškvietė nežinojo, vėliau sužinojo, kad iškvietė R. S. darbdavys. Atvažiavę pareigūnai E. Š. išsivežė, buvo atvažiavę greitosios medikai, bet R. S. jų pagalbos atsisakė į ligoninę medikų apžiūrai nevyko. Ryte pabudusi R. S. sakė, kad jai nuo suduotų smūgių labai skauda ranką, žandikaulį ir galvą, kad E. Š. jai smūgius sudavė kumščiu, bet kodėl jis ją mušė, apie tai su ja nekalbėjo (b.l. 25- 26);

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute (b. l1-14).

Alytaus apskr. VPK Birštono PK vyr. patrulio E. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog 2018 m. kovo 1 d. apie 00.20 val. iš Alytaus apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad pil. A. T. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) bute, pranešėjui ką tik skambino jo darbuotoja R. S. ir pranešė, jog ryt neatvyks į darbą, kadangi ją sumušė brolis ir prašė iškviesti pagalbą. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d., apie 00.10 val. E. Š., būdamas akivaizdžiai neblaivus (blaivumą nusistatyti atsisakė), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, per išgertuves sukonfliktavo su neblaivia seserimi R. S. ir anot R. S. kumščiu sudavė jai ne mažiau penkis kartus į galvą ir ranką, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. E. Š. paaiškino, jog jį išprovokavo, todėl trenkė ranka į veidą (b.l. 27-30).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. poodinės kraujosruvos smakro kairėje, kairio smilkinio srityje, dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje (b.l. 34).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. Š. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. kovo 1 d., apie 00.10 val. būdamas neblaivus, virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su seserimi R. S. metu kumščiu sudavė R. S. nemažiau penkis kartus į galvos bei veido sritį ir daugiau nei kartą į dešinį dilbį. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. poodinės kraujosruvos smakro kairėje, kairio smilkinio srityje, dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad E. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 79-81, 70). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 84).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. Š. – kaltinamasis teistas 13 kartų (b. l. 49-60), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 41-48), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 38), nedirba (b. l. 40), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 39). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 90 parų arešto bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. Š. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 1 d. 01.20 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 9.57 val., (b. l. 74-75,76), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 77-78) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. Š. sulaikymo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 1 d. 01.20 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 9.57 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį E. Š. įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam E. Š. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam E. Š. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.