Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Turskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Tomo Šedbero skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1064-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1064-2024 (ROIK: 24234860211) S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalį 240 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sudaręs atstovaujamos įmonės vardu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašytą rangos darbų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), vykdė MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir būdamas atsakingas už tinkamą sutarties vykdymą iš rangovo pusės, nevykdė medžių pjovimo kontrolės, dėl ko vykdant darbus pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje nuo taško (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) iki taško (duomenys neskelbtini); y=(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, daikto naudojimo paskirtis: kita; žemė sklypo naudojimo būdas: atskirųjų želdynų teritorijos, išpjauti 28 saugotini želdiniai – juodalksniai geros būklės, kurių skersmuo 1,3m aukštyje ≥ 12 cm. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija) patvirtintų „Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (toliau ir – kriterijai) priedo 5 punkto nuostatos atskirųjų želdynų teritorijoms saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje ≥ 12 cm ir jų pjovimui, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau ir – ŽĮ) 13 punktą, reikalingas leidimas. Kituose žemės sklypuose, kurie VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims ir sklypų naudojimo paskirtis žemės ūkio ir mažaaukščių namų statybos (duomenys neskelbtini) upės 1254,1 m atkarpoje, pakrantės apsaugos juostoje išpjauti saugotini želdiniai: 72 vnt. saugotinų juodalksnių geros būklės, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje ≥ 20 cm; saugotinų juodalksnių blogos būklės 4 vnt., kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje ≥ 20 cm; saugotinų paprastųjų uosių geros būklės 6 vnt., kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje ≥ 12 cm. Vadovaujantis Kriterijų priedo 2 punkto nuostatomis, pakrantės apaugos juostoje saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje ≥ 20 cm, uosiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje ≥ 12 cm ir jų pjovimui reikalingas leidimas. Medžių pjovimai buvo vykdomi neteisėtai – neturint savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo šalinti medžius, tuo pažeidžiant ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas S. A. atstovo advokato skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, jog Rangos darbų sutarties užsakovė – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, yra atsakinga už leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius. Šiuo atveju Institucija netyrė ir nevertino aplinkybių, kad pati užsakovė – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nesprendė leidimo išdavimo klausimo, jei užsakovės manymu toks leidimas buvo reikalingas. Be to, Institucija nevertino aplinkybių, kad užsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-374 yra patvirtinusi „Klaipėdos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nuostatus“, kuriais nustatytos komisijos funkcijos ir teisės, darbo organizavimo tvarka. Komisijos darbe nuolat dalyvauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai ir valstybės tarnautojai, kiti komisijos nariai kviečiami tuo atveju, jei prašoma kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus medžius jų atstovaujamose Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos seniūnijose. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ melioracijos darbų ir įrenginių tvarkymui buvo reikalingas leidimas, o užsakovė, būdama perkančiąja organizacija, nekontroliavo ir nesprendė leidimo išdavimo klausimo, tai atsakomybės klausimas dėl užsakovės neveikimo, negali būti perkeliamas tik rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Želdinių šalinimas nuo griovio šlaitų ir apsauginių juostų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintomis MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėmis“ (toliau ir – Melioracijos taisyklės). Melioracijos taisyklių 32 punktas nustato, kad melioracijos grioviai ar sureguliuoti upeliai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, kuriuos saugant nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio melioracijos griovio ar sureguliuoto upelio apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, įrengti nepratekančius dirbtinius vandens telkinius. Melioracijos taisyklių 34 punkte nustatyta, kad remontuojant melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš melioracijos griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami medžiai ir krūmai nuo melioracijos griovių šlaitų ir melioracijos griovio apsaugos zonos, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas. Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 72 punktu nustatyta, kad grioviuose, sureguliuotose upėse ir jų šlaituose ir griovių ir sureguliuotų upių apsaugos zonose augantys medžiai ir krūmai turi būti šalinami. Kriterijų 2 punktu nustatyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra ant melioracijos statinių, įtrauktų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą (išskyrus sureguliuotas upių vagas), ir jų apsaugos zonoje. Institucija 2024 m. sausio 4 d. patikrinimo akte rėmėsi Kriterijų priedo 2 punkto nuostatomis, kuriose nurodoma, kad pakrantės apsaugos juostoje saugotiniems medžiams priskiriami medžiai: juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje – 20 cm, uosiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje –12 cm bei 5 p. nuostatomis, kuriose nurodoma, kad atskirųjų želdynų teritorijose saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje - 12 cm ir kurių kirtimui Želdynų įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka reikalingas leidimas. Institucija nesirėmė Melioracijos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbus, o taip pat Kriterijų 2 punktu nuostatomis, aiškiai reglamentuojančiomis, kad ant melioracijos statinių augantys medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktiems melioracijos statinių remonto darbams ir melioracijos griovio tvarkymo darbams, į kuriuos įėjo ir griovio šlaitų bei apsaugos juostos zonoje esančių krūmų, medžių ir kamienų šalinimas, taikomi melioracijos griovių apsaugos teisės aktai. Taigi, esant minėtam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkydama melioracijos statinį, veikė savavališkai ir minėtų darbų atlikimui buvo reikalingas ŽĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka išduotas leidimas. Melioracijos įrenginius reglamentuojantys teisės aktai šiuo nagrinėjamu atveju laikytini lex specialis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų melioracijos statinio remonto darbų užsakovė yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, t. y. ta institucija, kuri išduoda leidimus kirsti medžius, jei jie atitinka saugotinų medžių kriterijus ir jų kirtimui reikalingas įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas. Šiuo atveju, užsakovės įgalioti asmenys dalyvavo vykdant darbus, juos prižiūrėjo, vertino, ir neprieštaravo darbų atlikimui bei nereikalavo gauti jokių papildomų leidimų. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama rangos darbų sutartį, ėmėsi visų priemonių tinkamai įgyvendinti melioracijos statinių remontą, kad šis atitiktų įstatymų reikalavimus, todėl šalindama medžius, krūmus ir kamienus nepažeidė ŽĮ 13 straipsnio nuostatų, nes šiuo atveju taikytinos lex specialis normos, įtvirtintos melioracijos įrenginių priežiūrą ir remontą reglamentuojamuose teisės aktuose, o pašalinti medžiai ir krūmai nelaikytini saugotinais Kriterijų nuostatų prasme.

Taip pat skunde nurodoma, jog ANK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma taikytina esant ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimams. Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos darbų vykdymas susijęs su melioracijos griovių ir melioracijos įrenginių darbų atlikimu, todėl, kaip jau buvo minėta taikytinos ne ŽĮ normos, o Melioracijos įstatymo, Melioracijos taisyklių ir Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimai. Kriterijų 2.3.4. papunktyje nustatyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra ant melioracijos statinių, įtrauktų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą ir jų apsaugos zonoje. Atkreiptinas dėmesys, kad menkaverčių medžių, kurie buvo pašalinti skersmuo neviršijo 12 cm, tie medžiai, kurių skersmuo viršijo 14 cm buvo pažymėti ir palikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ menkaverčius medžius nupjovė iki žemės, nepaliekant kelmų, taip užtikrinant melioracijos griovių priežiūrą, šienavimą. Be to, bebrų nugriaužti medžių kamienai buvo nužeminti iki žemės paviršiaus. Objekte pašalinti pajuodavę kelmai, seniau nupjautų medžių kelmai, iš kurių atžėlusios smulkios šakos (ataugos). Gargždų AAS patikrinimo akte nurodydama pašalintų medžių kiekius ir skersmenį nenurodo kokiu prietaisu atliko matavimus, ar prietaisai yra sertifikuoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad matavimo metu, Gargždų AAS specialistai buvo įspėti, kad matuoja grybais apaugusius kelmus, kas tik patvirtina, kad Gargždų AAS specialistai neobjektyviai ištyrė visas aplinkybes bei nepagrįstai nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų neteisėtumą ir be jokio teisinio ir faktinio pagrindo bandė perkelti atsakomybę už anksčiau, dar iki Rangos darbų sutarties sudarymą, nežinomų asmenų atliktus veiksmus, susijusius su medžių kirtimu. Taigi, nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama Rangos darbų sutartį jokių pažeidimų, numatytų Želdynų įstatyme ar kituose teisės aktuose, nepadarė.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą, todėl prašo palikti 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepimą motyvuoja tuo, jog iš bylos medžiagos nustatyta, jog remontuojamo objekto, melioracijos griovių (duomenys neskelbtini) upės, apžiūroje dalyvaujant tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovams, buvo aptartas krūmų ir menkaverčių medžių šalinimas, kaip ir numatyta techniniame projekte, o dėl saugotinų medžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai buvo įspėti, kad jų be leidimo šalinti negalima. Tai patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas J. G.. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ melioracijos griovų (duomenys neskelbtini) upės remonto darbus vykdė pagal 2023 m. balandžio 27 d. Sutartį, su užsakove Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir techninę specifikaciją – MB „v“ parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties 2.1. punkte nurodytas sutarties objektas – (duomenys neskelbtini), remonto darbai. Sutarties 2.3. punkte numatyta, jog „Leidimų ir licencijų, reikalingų Sutarties tinkamam vykdymui, gavimas, reikalingos ir/arba naudingos vykdomosios dokumentacijos, įskaitant ir visus būtinus bandymus, įforminimas ir jos perdavimas Užsakovui, reikalingi ir/arba naudingi žymėjimo ir matavimo Darbai taip pat yra priskiriami Darbams.“; 2.4. punkte numatyta, kad „Jei Šalys tiesiogiai nesusitarė kitaip, Darbams priskiriamos ir paslaugos, darbai bei veiksmai, kurie nors tiesiogiai ir nenumatyti Sutarties dokumentuose, bet yra būtini vykdyti Sutartį, bei Rangovas turėjo juos numatyti ir įvertinti sudarydamas Sutartį bei privalo juos suteikti ir/ar atlikti“. Įvertinus nurodytas sutarties sąlygas darytina išvada, jog jei vykdant darbus visgi buvo būtinybė šalinti nemenkaverčius medžius (kurių skersmuo ≥14 cm), prašymą dėl tokių darbų atlikimo turėjo teikti ir leidimą gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sutartimi įsipareigojusi leidimų reikalingų Sutarties tinkamam vykdymui gavimu. Pažymėtina, jog Techniniame projekte yra pažymėta, kad objekto – „(duomenys neskelbtini)“ -, statybos vieta yra saugomoje teritorijoje: Buferinėje apsaugos zonoje. Melioracijos griovių Gr. Nr. 2 (duomenys neskelbtini) up. remonto techninio projekto aplinkosauginė dalis paruošta pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patvirtinti 2014-12-06 įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo“ II skyriuje (toliau – Aprašas) ir MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“ VII skyriuje ( toliau – Reglamentas) nustatytus reikalavimus. Taip pat techniniame projekte pažymėta, kad tvarkoma sureguliuota upė (duomenys neskelbtini) (ruožo ilgis 2,5 km) patenka į Rizikos vandens telkinių sąrašą (aprašo 246.2.2 p.). Be kita ko, techniniame projekte yra detaliai išdėstomi kokie darbai ir kokiu būdų jie bus atliekami, o 4.14. p. 1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad sureguliuoto upelio (duomenys neskelbtini) šlaituose, bei pakrantės vandens apsaugos juostose paliekami augantys ne menkaverčiai medžiai (kurių skersmuo ≥ 14 cm). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama darbus privalėjo darbus organizuoti ir juos vykdyti pagal Techninį projektą, kuriame aiškiai nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis parengtas techninis projektas ir numatyta darbų eiga, nėra pagrindo pareiškėjo ir jo atstovo nurodytų melioracijos griovių apsaugos teisės aktų nagrinėjamu atveju laikyti lex specialis norma ir juos taikyti. Kriterijų 2 punkte nurodyta, jog pakrantės apsaugos juostoje saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje ≥ 20 cm, uosiai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje ≥ 12 cm, o 5 p. atskirųjų želdynų teritorijų saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje ≥ 12 cm. Kriterijų 2.3.4. p. nurodyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra ant melioracijos statinių, įtrauktų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą (išskyrus sureguliuotas upių vagas), ir jų apsaugos zonoje. Deja, (duomenys neskelbtini) upė yra melioracijos griovys – sureguliuota upė (tai pažymėta ir Techniniame projekte) todėl jai šis papunktis netaikomas. Remiantis, tuo, kas išdėstyta, Departamentas mano, jog pareiškėjo atstovas tvirtinimas, jog nagrinėjamu atveju nesivadovauta melioracijos ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais melioracijos statinių remonto darbus, o taip pat Kriterijų 2 p. nuostatomis, yra nepagrįsti. Dėl atliktų matavimų, pažymėtina, jog atliekant nukirstų medžių matavimus, buvo matuojami (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje iškirsti visi želdiniai. Matavimai atlikti metaline matavimo rulete Hultafors Nr. 2209 (patikros sertifikatas Nr. 17977474 galioja iki 2024-10-26 – pridedamas prie šio atsiliepimo Priedas Nr. 1), tai nurodyta ir pačiame apžiūros akte 2023-11-07 Nr. TVR-8663. Darytina išvada, jog Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra subūrusi įvairių savo srities specialistų komandą ir daugelį metų atlieka susisiekimo komunikacijų, kelių tiesimo, asfaltavimo, melioracijos, inžinerinių tinklų, hidrotechninių statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo, statybos, ar griovimo darbus, direktorius, turėjo galimybę organizuoti darbus ir užtikrinti, jog atliekant melioracijos griovių sureguliuotos (duomenys neskelbtini) upės valymo darbus, būtų laikomasi teisės aktų, Sutarties bei Techninio projekto ir nebūtų padaryta žala gamtai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą, padaryta išvada, jog padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą visiškai palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, jog susipažinus su Institucijos pateiktu atsiliepimu, matyti, jog ginčo esmė yra ar melioracijos griovius ir statinius reglamentuojantys teisės aktai yra specialioji norma Žemės įstatymo 13 straipsnio atžvilgiu ar jis turi prioritetą. Institucija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad darbai buvo vykdomai pagal techninį darbo projektą, kurį parengė MB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu techniniu projektu MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad darbų sutartis, t. y. rangos darbai, turi būti vykdomi pagal melioracijos techninį reglamentą ir melioracijos įstatymą. Pagal techninę specifikaciją ir jos apimtį, darbų aprašymą, akivaizdu, kad tai yra susiję su melioracijos statiniais ir jų tvarkymo darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija nurodo, kad darbai turėjo būti vykdomi pagal parengtą darbo projektą, kas iš esmės ir buvo atlikta, o ir techninis projektas nurodo, kokiais teisės aktais turi remtis rangovas, t. y. pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš esmės Institucija nesutinka su tuo, jog šiuo atveju būtent melioracijos įstatymas, reglamentas ir kiti teisės aktai yra taikytinos specialiosios normos. Pažymėtina, kad techniniame darbo projekte yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) upė patenka į rizikos telkinių sąrašą, tačiau pagal šiuo metu galiojančią redakciją, ši upė į šį sąrašą nepatenka, buvo padaryta techninio darbo projekto klaida, kartu nurodant upę Jūrą, niekaip nesusijusią su atliktais rangos darbais. Nekilnojamojo turto registre yra nurodytos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir tai patvirtina, kad darbai buvo atliekami melioracijos statinių zonoje. Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį; kyla klausimas, ką ši norma reguliuoja. Jeigu kalbama apie darbus, kurie susiję su melioracijos įrenginių tvarkymu, griovių ir įrenginių teisiniu reglamentavimu, tai turime įvertinti, tai šiuo atveju želdinių šalinimas, griovinių šlaitų tvarkymas yra vykdomas pagal Reglamentą. Pareiškėjas iš esmės atliko darbus pagal Taisyklių 32 ir 34 punktus. Institucija nesutinka, kad šiuo atveju reikėjo vadovautis Reglamentu ir nurodo, Kriterijai, pagal kuriuos yra pripažįstama, kokie želdiniai yra saugomi, netaikomi, nes tai yra sureguliuota upė, todėl augantys nemenkaverčiai medžiai nepatenka į Kriterijų 2 punkto nuostatas. Kriterijų 2 punkto nuostatomis negalima vadovautis, kadangi faktiškai reikia vadovautis Melioracijos griovius reglamentuojančiais teisės aktais. Institucija nurodo, kad techniniame projekte buvo nurodyta, kad buvo reikalingas leidimas, jeigu želdiniai yra didesnio skersmens arba lygus 14 cm, tačiau Institucija nurodo, kad, remdamasi Kriterijų 2 punktu, skaičiuojama, kad buvo padaryta žala gamtai ir nukirsti saugotini medžiai, kurių skersmuo 30 cm aukštyje yra daugiau arba lygus 12 cm. Rangovas buvo pranešęs, kada darbai bus pradėti, tačiau Institucija nuo tos dienos nebuvo atvykusi apžiūrėti situacijos, nesiėmė kažkokių veiksmų dėl atliekamų darbų. Pažymėtina, jog Reglamente nurodyta, jog 15 metrų atstumu nuo melioracijos griovio yra zona, kurioje draudžiama netgi ką nors sodinti, todėl ji turi būti išvalyta. Po atlikto patikrinimo rangovas pateikė paaiškinimus, kad užsakovės atstovai buvo atvykę į objektą, apžiūros metu jiems buvo aišku, jog tų medžių, kurie yra šalintini ar menkaverčiai, skersmuo neviršijo 12 cm, todėl jiems nekilo klausimas dėl leidimo; jie jokių veiksmų dėl leidimo išdavimo ar darbų stabdymo neatliko. Institucija nurodo, kad specialistas neva buvo įspėjęs, kad be leidimo saugotinų medžių šalinti negalima; tik po patikrinimo užsakovei iškilo klausimas dėl leidimo reikalingumo. Be to, S. A., aplinkos apsaugos specialistui matuojant kelmus apaugusius grybais, klausė, kodėl ir jie matuojami, jeigu akivaizdu, kad tai buvo seniai nukirsti medžiai. Pažymėtina, jog 2015 m. gruodžio 2 d. apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kurioje buvo sprendžiama, ar medžiams, augantiems sureguliuotose upėse, nukirsti reikalingas leidimas. Institucija rėmėsi, tuo, jog aplinkosauginiai teisės aktai draudžia šalinti medžius sureguliuotų upių ir upelių šlaituose ir negali būti tvarkomi kaip melioracijos grioviai, tačiau teismas nesutiko su tokia nuomone. Buvo nurodyta, jog sureguliuotų upės ir upeliai turi būti remontuojami ir prižiūrimi kaip ir kiti melioracijos grioviai, laikantis melioracijos techniniuose reglamentuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju aiškiai yra matoma, jog melioracijos techninis reglamentas reguliuoja ne tik griovių bet ir sureguliuotu upių šlaitų apsaugos zonas, kurios laikytinos melioracijos statinių dalimi. Taip pat buvo kreiptasi į Žemės ūkio agentūra, kuri nurodė, jog, jų nuomone, (duomenys neskelbtini) upės šlaitas yra melioracijos statinio dalis. Be to, liudytojas V. D. parodė, jog medžiai buvo pašalinti 5 metrų perimetre nuo šlaito krašto, o, kadangi melioracijos zona yra 15 metrų, tai šioje zonoje niekas negali augti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktame atsiliepime išdėstytą poziciją. Dėl specialiosios teisės normos taikymo nurodė, kad darbai turėjo būti atliekami pagal techninį projektą, kuriame yra nurodyti teisės aktai ir jie jau buvo įvertinti, kuria apimtimi jie gali būti taikomi šioje teritorijoje. Būtent sureguliuotos (duomenys neskelbtini) upės šlaituose ir pakrantės apsaugos juostose buvo nurodyta palikti augančius nemenkaverčius medžius, tai reiškia, kad niekas jų negalėjo šalinti be leidimo. Kodėl užsakovė nestabdė darbų - iš visos medžiagos matosi, kad buvo kalbėta, kad šalinami tik menkaverčiai krūmai ir medžiai, todėl ir nebuvo kalbos apie leidimo būtinumą. Institucijos nuomone, užsakovė apie tai, kad medžiai iškirsti, sužinojo jau šiam faktui įvykus.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja. Kiek jai žinoma, rangovas apie darbų pradžią nebuvo pranešęs. Po to gavo rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimą apžiūrėti atliktus darbus, o kolega J. G. atostogavo, ji su kolege R. N. 2023 m. rugsėjo pradžioje lankėsi objekte, kartu dalyvavo techninės priežiūros vadovas. Kadangi nebuvo susipažinusi išsamiai su projektu, negalėjo pasakyti, kurie medžiai buvo šalintini, kurie ne, tačiau toje atkarpoje, kurioje buvo atlikti darbai, jokių medžių jau nebebuvo. Techninėje specifikacijoje ir projekte tikrai buvo nurodyta, jog reikia leidimo medžių šalinimui, tačiau kreiptasi dėl jo nebuvo. Sureguliuotuose upeliuose šalinimai medžiai tik gavus leidimą, toje zonoje galioja saugotinų medžių įstatymas. Vietoje priežiūros vadovas teikė pastabų dėl pralaidos, tačiau dėl medžių pastabų teikta nebuvo. Rangovui buvo pasakyta kirsti tik krūmus, vadovautis projektu. Toje atkarpoje, kuri dar buvo nesutvarkyta, medžiai vizualiai buvo nedideli, tačiau rangovas akcentavo, jog bus šalinami krūmai. Taip pat kitoje kelio pusėje buvo privatus sklypas ir su rangovu buvo aptarta, kad ten nereikia nieko nedaryti. Užsakovė apie iškirstus saugotinus medžius sužinojo gavusi informaciją iš privataus sklypo savininkės; nuo jų apsilankymo objekte iki informacijos gavimo buvo praėjęs trumpas laiko tarpas.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. N. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė. Prisimena, jog 2023 m. rugsėjo 5 d. skyriaus vedėja A. L. pakvietė kartu vykti į objektą, kur buvo atliekami (duomenys neskelbtini) upelio remonto darbai. Prieš vykstant į objektą su darbų projektu susipažinusi nebuvo. Kokie darbai turi būti atliekami, kokie leidimai reikalingi, žinojo tik iš kolegų kalbų, detalių nežinojo. Į Objektą vyko, nes buvo gautas rangovo paklausimas atvykti apžiūrėti darbus, galbūt buvo prašoma aktuoti darbus, kad būtų galima gauti apmokėjimą. Kadangi buvo remontuojami melioracijos statiniai, pralaidos, žiotys ir visą kitą, o ji yra (duomenys neskelbtini) specialistė, todėl vedėja ją pasikvietė vykti kartu. Nuvykus į vietą sutiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, techninės priežiūros prižiūrėtoją D. A., taip pat matė ir darbininkus. Prie kiekvieno remontuojamo statinio dalies sustojo, apžiūrėjo, pasitardami priėmė bendrus sprendimus ar tinkamai atlikta. Vienoje vietoje atkreipė dėmesį, jog buvo šviežiai nupjauti medžiai, matėsi kelmai, kurių skersmuo buvo įtartinai didelis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paklausė, ar jam neteko nieko girdėti apie tokių medžių kirtimui reikalingą leidimą, ar leidimą turėjo. Kadangi ji taip pat yra ir Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) komisijos narė, būtų žinojusi, jei kas būtų prašęs tokio leidimo, tačiau tokios informacijos neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, jog medžiai buvo nugriaužti bebrų ir buvo nulygintos liekanos. Didžioji dalis medžių tuo metu nebuvo pašalinta, didžioji dalis medžių koncentravosi griovio dalyje prie kelio vedančio į (duomenys neskelbtini). Ji rangos darbų vadovui į rankas įteikė lapą, kuriame buvo sudarytas sąrašas augalų, kurie sureguliuotuose upeliuose pripažįstami saugotinais pagal įstatymą; ten surašytos rūšys ir kamienų skersmenys, kuriuos medžius galima šalinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nurodė, jog atkreiptų dėmesį į sąrašą, kurių medžių šalinti negalima. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju savavališkai medžių šalinti negalima, net ir privačiame sklype; jeigu medis kelią grėsmę, visu pirma privaloma pranešti ir tada galima medį šalinti. Šiuo atveju galbūt ir buvo bebrų nugriaužtų medžių, kadangi bebrus upelyje ne kartą yra fiksavę žmonės. Galbūt atstovas ir rodė kokį kelmą, kuris būtų apaugęs grybais, tačiau kad jų būtų gausu - neprisimena. Numatoma darbų apimtis pateikiamos projektuotojo, o perkami rangos darbai, jų detalės nurašomos iš projekto, nes prieš pateikiant projektą jis būna peržiūrimas ir suderinamas. Išskirtiniais atvejais rengiamos techninės specifikacijos darbams, jeigu reikia patikslinti ar papildyti, tačiau dažniausiai vadovaujamasi projektu. Jos manymu, rangovas, tvarkydamas melioracijos griovį, turėjo vadovautis ir melioracijos įstatymų ir želdynų įstatymu; kadangi šiuo atveju kalbama apie želdinius ir želdynus, tai viršesnis yra ŽĮ. Būtent sureguliuotuose upeliuose medžiai yra saugomi, juos šalinti galima, tačiau tam reikalingas leidimas. Iš esmės be jokios abejonės medžiai melioracijos statiniuose neturėtų augti, kaip ir medžiai neturėtų augti per daug arti pastatų, komunikacijos linijose, tačiau visais atvejais privaloma gauti medžių šalinimo leidimą. Šiuo atveju rangovas ar projektuotojas turėjo įvertinti kurie medžiai daro žalą; projektuotojas turėjo medžius perteikti ant topografinio plano ir plane turėjo būti akcentuojama, kurie medžiai daro žalą melioracijos statiniams ir kurie turi būti šalinami. Vien tai, kad tokie medžiai augo melioracijos įrenginių priežiūros zonoje, nereiškia, kad jie galėjo būti šalinami be leidimo; leidimas turėjo būti gautas. Kiek vėliau ji pradėjo domėtis projektu ir rado jame įrašą, jog buvo nurodyta šalinti nesaugotinus medžius, krūmus, atžalas, o apie saugotinus medžius jokio įrašo nebuvo. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju yra skelbiamas konkursas ir dalyviai turi galimybę susipažinti su projektu. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo klausimų ar įtarimų dėl projekto, jame esančių klaidų, tai niekas netrukdė jiems kelti dėl to klausimus, nuvykti į vietą ir apžiūrėti objekto. Taip pat jeigu kilo klausimas dėl medžių šalinimo, kas nebuvo nurodyta projekte, jie galėjo kelti klausimą užsakovei kaip elgtis toliau. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) upelio techniniame projekte aiškiai parašyta, kad sureguliuoto upelio ir apsaugos zonose paliekami augantys nemenkaverčiai medžiai, kurių skersmuo 14 cm ir daugiau.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad buvo gautas A. V. pranešimas, jog atskirtų želdynų teritorijoje, sklype su bendrasavininkais, iškirsti saugotini medžiai. Po to buvo gautas antras pranešimas, kad yra iškirsti (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apaugos juostoje saugotini medžiai. Buvo atlikti iškirstų medžių matavimai A. V. sklype, nežinant kas iškrito medžius; medžius pamatavo L. U.. Buvo įvertinta pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206 (galiojanti redakcija nuo 2021 m. gruodžio 24 d.), kurie medžiai priskirtini saugotiniems, apskaičiavo žalą; buvo iškirsti daugiausia juodalksniai. Pagal antrą pranešimą išsiaiškino, jog medžius kirto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybė, vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą. Siekiant nustatyti, kokie medžiai ir kiek jų buvo iškirsta, buvo kviesti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, tačiau jie neatvyko, taip pat buvo pasitelktas specialistas miškininkas, kadangi V. D. su kolega nėra kompetentingi iš kelmų nustatyti medžių rūšis. Matavimuose dalyvavo miškininkas V. Š.. Matavimai truko dvi dienas, buvo išmatuota apie 1,2 km ilgio (duomenys neskelbtini) pakrantė, rasta nukirsta apie 300 medžių. Su miškininko pagalba buvo nustatyti saugotini medžiai, įvertinta padaryta žala, kurią įmonei buvo siūloma geranoriškai susimokėti. Stengėsi susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, gauti jų paaiškinimus, tačiau jie nebendravo, tik po to atvyko pas jį į Šilalę, parašė paaiškinimą, jog nieko nepjovė. Kaip jis suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai vadovavosi Melioracijos įstatymu, tačiau jie buvo pasamdyti vykdyti projektą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) upelio šlaituose ir pakrantės vandens apsaugos juostose paliekami augantys ne menkaverčiai medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje daugiau kaip 14 cm. Jis kreipėsi į Savivaldybės Želdinių komisiją ir gavo atsakymą, jog į juos niekas dėl žalos atlyginimo nesikreipė, leidimas kirsti medžius nebuvo išduotas. Be to, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovas paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad medžiai kertami ir įspėjo darbus vykdžiusius asmenis jų nekirsti. Bebrų nugraužtų medžių, grybais apaugusių ar sutrešusių kelmų nematavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai parodė jam vieną apgraužtą medžio nuotrauką, tačiau pagal savo diametrus medis nepateko į saugotinų medžių kategoriją. Jie matavo tik sveikus medžius, kurių būklė buvo įvertinta pagal kelmą, pagal tai kokius komentarus pateikė miškininkas; krūmų nematavo. Kelmai, kurie buvo apmesti žemėmis, buvo labiau patamsėję, bet miškininkas sugebėjo juos atskirti nuo anksčiau kirstų, papuvusių, kurie nebuvo matuojami arba įvertinti kaip blogos būklės. Ar buvo skundų iš gyventojų, kad bebrai tveria užtvankas, jam nėra žinoma, bet projekte yra įrašyta, kad kažkurioje vietoje buvo numatytas bebrų užtvankų šalinimas numatytas. Saugotini medžiai, kurie nurodyti apžiūros akte, augo pačiame upės šlaite, apie 5 metrų perimetru nuo melioracijos įrenginio. Patikrinimo metu buvo fotografuojama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nuotraukas peržiūrėjo, kai buvo į Šilalę atvažiavę, jiems atrodė, kad kelmai grybais apaugę. Liudytojas matė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų pridėtas nuotraukas; vienoje nuotraukoje matosi bebrų apgraužtas medis, tačiau neužfiksuota nei vieta, nei laikas, kada fotografuota, todėl tokių nuotraukų vertinti negali. Kai matavo pirmą kartą, tame plote buvo stirta išpjautų medžių, o kai atvyko antrą kartą, ši stirta jau buvo pašalinta.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad S. A. yra jo sūnus, kuris vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius. Jis pats dirbo prie (duomenys neskelbtini) upelio, dalyvavo nuo pirmos dienos vykdant projektą dėl melioracijos įrenginių tvarkymo. Darbe vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektu; matė, jog projekte buvo nurodyta, kokių medžių negalima kirsti. Pradėjus pjauti griovio šlaituose augusius krūmus ir peraugusią žolę, pastebėjo juose apie 20 senų kelmų, kai kurie jau buvo apaugę grybais, ir bebrų urvus. Savo iniciatyva išsikvietė techninį prižiūrėtoją, savivaldybės atstovus, kad pažiūrėtų kaip nušienauta. Atvyko D. A., A. L. ir R. N., jie nurodė, kad reikia visus kelmus pažeminti ir sulyginti su žemes paviršiumi, kadangi bus šienaujamas griovys. Savivaldybės atstovės jam saugotinų medžių sąrašo nedavė. Kai kurie medžiai buvo nestori, apie 8-10 cm skersmens, jis atvykusių savivaldybės atstovų teiravosi, ar tokių medžių kritimui reikalingi leidimai, nurodė, jog ne. Savivaldybės atstovai neįspėjo, jog nekirstų medžių, kaip tik davė nurodymą nepalikti medžių, iškirsti kiek įmanoma daugiau, kad netrukdytų šienavimui, melioracijos įrenginių priežiūrai. Kelmus sulygino su žeme, liko tik jų šaknys. Saugotinų medžių nepjovė, tarp išpjautų daugiausia buvo karklai. Aplinkos apsaugos pareigūnai į matavimus nekvietė. Darbuojantis matydavo, jog vis pravažiuodavo aplinkosaugininkai, tačiau nei karto niekas niekuo nepasidomėjo. Medžiai buvo seniai nupjauti, nes iš kelmų jau buvo pradėjusios augti ataugos. Kai pateikė paaiškinimus V. D., tai pastarasis rodė nukristų medžių nuotraukas, ant matuotų kelmų matėsi augantys grybai. Kelmų galėjo būti per visą griovį, nes šalia gyvenantys žmones sakė, kad jie ne kartą rašė savivaldybei skundus dėl bebrų, jų užtvankų ir graužiamų medžių. Bebrų nugraužtų medžių ir kelmų nefiksavo, nepagalvojo, kad gali reikėti.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje; yra (duomenys neskelbtini), turi įgijęs (duomenys neskelbtini) magistro laipsnį. Padėjo atlikti sureguliuoto (duomenys neskelbtini) upelio vietos apžiūrą, gavęs prašymą iš (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojo padėti atpažinti medžius pagal jų kelmus. Matavimus atliko trise, jis ir du aplinkos apsaugos darbuotojai, kitų žmonių nebuvo. Į įvykio vietą važiavo du kartus, išmatavo gal 1 km teritoriją, atpažino medžių rūšis pagal rastus kelmus, daugiausia buvo juodalksnių ir keli uosiai. Dalis kelmų buvo patamsėję, kai kurie – dėl savo rūšies (vegetacijos metu nukirsti juodalksniai greitai (per 1-2 mėnesius patamsėja), dauguma – dėl to, kad buvo žemėmis apkasti, juos reikėjo atkasinėti; šis patamsėjimas nereiškia, kad medžiai nukirsti seniai. Senų, irti pradėjusių ar grybais irimo procese apaugusių kelmų buvo nedaug, jų neskaičiavo. Jo pareiga buvo vertinti ir nustatyti medžio rūšį, pamatuoti kelmo skersmenį ir įvertinti, sveikas buvo medis ar ne. Medžiai augo griovio šlaituose; upelio apsauginėje juostoje buvo matuojam visi medžiai. Matuojamas perimetras buvo iš abiejų pusių nuo šlaito viršaus iki kito viršaus, medžiai augo visuose šlaituose. Visame plote, kur matavo, bebrų urvų ar nugraužtų medžių nepastebėjo. Matavimus atliko rudenį. Jo nuomone, medžiai buvo nupjauti prieš 2-3 mėnesius iki patikrinimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad jis buvo statybos techninės priežiūros vadovas, vadovavo darbų atlikimui nuo pat pradžios. Prisimena, jog toje vietoje, kur atliko darbus, buvo likę anksčiau iškirstų medžių kelmų; kelmus, kurie buvo per aukšti, jie stengėsi pašalinti juos sulyginant su žemės paviršiumi, nes kitaip jie trukdytų darbui. Prisimena, jog buvo kažkiek ir bebrų nugraužtų medžių. Nežino kodėl buvo neteisėtai nupjauti saugotini medžiai; žino, jog be leidimo kirsti negalima. Vieną dieną, kai buvo prasidėję darbai, buvo atvykęs žemės ūkio skyriaus vedėjas, jis, darbų vadovas ir savivaldybės atstovės, ėjo kalba darbus, taip pat pokalbio metu buvo nurodyta, jog saugotinų medžių pjauti negalima; rangovo atstovas pokalbio metu dėl to nesiginčijo, nieko nesakė. Jeigu reikia kirsti medžius, rangovai dažniausiai pasikviečia aplinkosaugos specialistus, kad jie pažymėtų, kuriuos medžius galima pjauti. Pagal melioracijos techninį reglamentą, griovio apsaugos zonoje negali būti sodinami medžiai, tveriama tvora ar statomi statiniai, tačiau dėl griovio nepriežiūros kažkokie tai medžiai augo. Tų medžių nebuvo galima pjauti, nes reikėjo pirma gauti leidimą. Sklypo ribos, kur buvo vykdomi darbai, buvo aiškiai žinomos.

Iš Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašto nustatyta, kad, jų nuomone, sureguliuotos (duomenys neskelbtini) upės šlaitas yra melioracijos statinio dalis ir šios upės tvarkymo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Melioracijos techninio reglamento 72 punktu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai naikina medžius, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, konkrečiai – į Želdynų įstatymą.

ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Pareiškėjas ir jo atstovė ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, motyvuodami tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamiems melioracijos griovių ir melioracijos įrenginių darbams turėjo būti taikomi melioracijos griovių apsaugos teisės aktai, kurie nagrinėjamu atveju laikytini specialiąja teisės norma norma, todėl ŽĮ nuostatų nepažeidė, o pašalinti medžiai ir krūmai nelaikytini saugotinais. Institucija netyrė ir nevertino aplinkybių, jog užsakovė – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nesprendė leidimo dėl saugotinų medžių pašalinimo išdavimo klausimo; jeigu, užsakovės manymu, toks leidimas buvo reikalingas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų atlikti melioracijos darbus ir įrenginių tvarkymą, todėl atsakomybė dėl užsakovės neveikimo negali būti perkeliamas tik rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, darbų vietoje buvo matuojami seni kelmai, kurie jau buvo su ataugomis, apaugę grybais, ir seni bebrų nugraužti medžiai. Teismas, patikrinęs skundžiamo 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad S. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį.

Visu pirma, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sudarė atstovaujamos įmonės vardu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija rangos darbų Sutartį, pagal kurią įsipareigojo vykdyti MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį darbo projektą. Iš parengto techninio projekto plano matyti ir jo techninės specifikacijos, jog rangovui, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo numatyti konkretūs darbai: nušienauti griovio šlaitus, valyti sąnašas iš griovio dugno, iškasti iš griovio sąnašas, valyti bermas nuo griovio šlaitų, valyti iš griovio sąnašas rankiniu būdu, valyti iš griovio žoles, išskleisti iškastas sąnašas ir žoles iš griovio dugno, sulėkščiuoti išskleistas sąnašas, šalinti krūmus, išardyti dirbtines kliūtis, perdėti 33 vnt. žiočių, įrengti gruntinio vandens lygio reguliavimo šulinį, drenažo vandens biologinio valymo sistemą su pelkine augmenija, signalinius stulpelius PMS-200 prie kolektoriaus, suremontuoti (išvalyti) 8 pralaidas, perstatyti (įrengti naują) pralaidą. Projekto 4 skyriaus 4.14 poskyrio 1 dalyje nurodyta, jog sureguliuoto upelio (duomenys neskelbtini) šlaituose bei pakrantės vandens apsaugos juostose paliekami augantys ne menkaverčiai medžiai (kurių skersmuo ≥ 14 cm). Techninės specifikacijos 5 punkte numatyti aplinkosauginiai reikalavimai, kur 5.2 punkte nurodyta, jog rangovui neleidžiama perkelti ar kirsti darbų zonoje esančių medžių be atitinkamų žinybų sutikimo. Jei kuris nors medis ar žalioji zona buvo rangovo sunaikinta ar pažeista, jis privalo pakeisti pažeistą medį ar zoną lygiaverčiu buvusiam savo sąskaita. Visos šios projekte įtvirtintos darbų vykdymo nuostatos pagrindžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo savo nuožiūra iškirsti saugotinų medžių, kurie augo melioracijos įrenginių priežiūros zonoje, abipus sureguliuoto (duomenys neskelbtini) upelio; tai buvo galima daryti tik gavus atitinkamos žinybos sutikimą, šiuo atveju – savivaldybės Želdinių skyriaus leidimą.

Antra, teismas sutinka su skunde ir pareiškėjo atstovės posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog Melioracijos taisyklių 32 punkte yra nurodyta, jog melioracijos grioviuose draudžiama sodinti medžius ir krūmus, o 34 punkte nurodyta, jog remontuojant melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš melioracijos griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami medžiai ir krūmai nuo melioracijos griovių šlaitų ir melioracijos griovio apsaugos zonos, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas. Šios nuostatos pagrindžia melioracijos įrenginių priežiūrą atlikusio subjekto teisę atlikti šiuos darbus, bet nesuteikia jam teisės atlikti juos vien tik savo nuožiūra; šioje byloje aptariamiems saugotiniems medžiams iškirsti kiti teisės aktai, konkrečiai – Želdynų įstatymas numato būtinybę gauti leidimą iš kompetentingos jį išduoti institucijos. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja A. L., Klaipėdos rajono savivaldybė (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė ir Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) komisijos narė R. N., kurios nurodė, jog sureguliuotų upelių šlaituose augantys saugotiniems medžiams pagal savo rūšį ir dydį priskiriami medžiai taip pat yra saugotini, ir norint juos iškirsti, visu pirma reikia gauti leidimą. Be to, statybos techninės priežiūros vadovas D. A. parodė, jog ribos, kur buvo vykdomi darbai, buvo aiškiai žinomos. Dėl griovio nepriežiūros jame augo medžiai, tačiau kol nebuvo gautas leidimas šių medžių nebuvo galima nukristi. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais specialistų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, ir patvirtintais vieni kitų. Byloje nėra jokių duomenų, jų taipogi nepateikė ir pareiškėjas, suteikiančių pagrindą suabejoti specialistų, asmeniškai nepažįstančių pareiškėjo įvykio aplinkybėmis, objektyvumu.

Pažymėtina, jog pareiškėjas ir jo atstovė skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo išmatuoti seni kelmai, nugraužti bebrų, su ataugomis ir apaugę grybais. Teismo posėdžio metu buvo apklausti ir aplinkos apsaugos specialistas V. D. ir Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) departamente Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbantis miškininkas V. Š., kurie darbų vietoje atliko iškirstų medžių matavimus. Jie parodė, jog buvo matuoti tik sveiki medžiai, kurių būklė buvo įvertinta pagal kelmą. Kelmai, kurie patamsėjo dėl to, kad buvo apmesti žemėmis, buvo matuojami, o anksčiau kirsti, papuvę – buvo nematuojami arba vertinami kaip blogos būklės. Bebrų nugraužtų medžių ar sutrešusių kelmų jie išvis nepastebėjo, specialių žinių turintis V. Š. nurodė, kad medžiai buvo nupjauti iki 2-3 mėnesių laikotarpio iki patikrinimo. Liudytoja R. N. taip pat akcentavo mačiusi, jog darbų vietoje buvo šviežiai nupjauti medžiai, matėsi kelmai, kurių skersmuo buvo įtartinai didelis. Iš V. D. pateiktų fotografijų taip pat matyti, kad jose užfiksuoti įvairaus, tame tarpe ir didelio, diametro medžių kelmai, didelė dalis jų dar su šviežiomis pjovimo žymėmis. Teismas sutinka, jog nutarime galimai nėra nurodytas tikslus būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukirstų medžių skaičius, tačiau įrodyta, kad šios įmonės pagal projektą tvarkytoje vietoje – sureguliuoto (duomenys neskelbtini) upelio šlaituose – yra pakankamai daug šviežiai nukirstų medžių, pagal savo rūšį priskiriamų saugotiniems (juodalksnių ir uosių), todėl būtini objektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai byloje yra nustatyti. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nupjovė saugotinus medžius, kuriems nukirsti buvo reikalingas leidimas, o šios įmonės vadovas tai žinojo (apie tai buvo tiesiogiai nurodyta projekte bei jis buvo įspėtas kontroliavusių pareigūnų žodžiu) bei turėjo žinoti, organizuodamas tokios ūkinės veiklos vykdymą ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų, todėl subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai taip pat nustatyti. S. A. veiksmais pasireiškė neveikimu, nes prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iškertant medžius, jis neatliko būtinų veiksmų - nesidomėjo ir neįsitikino, jog tokiems darbams, o būtent saugotinų medžių kirtimui, reikalingas savivaldybės leidimas ir nesikreipė dėl leidimo išdavimo, nors būdamas atidus, rūpestingas ir apdairus, konkretų projektą įsipareigojusios įvykdyti įmonės vadovas privalėjo rūpintis bei kontroliuoti, ar medžių šalinimo darbai vykdomi teisėtai.

Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas tik S. A. atžvilgiu priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo klausimas; kokio dydžio žala šiuo atveju turėtų būti atlyginta ir ar išvis turėtų būti atlyginta, nėra šios bylos dalykas. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, bus būtina vadovautis ŽĮ 13 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis atsižvelgti ne tik į nukirstų medžių kiekį, storį ir rūšį, bet ir į tai, kad jie iš tiesų augo apsaugos zonoje ir tai buvo nesuderinama su šiai apsaugos zonai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais apribojimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog S. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prisiėmė įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybes administracija ir nesiėmė visų būtinų veiksmų tinkamam darbų organizavimui, tuo pažeisdamas ŽĮ 13 straipsnį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1064-2024 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. A. atstovo advokato Tomo Šedbero skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1064-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.