Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2-758-933/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2-758-933/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00315-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Atsakovas
Druskininkų savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-758-933/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00315-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Josvainių gėlės“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marijampolės švara“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą viešajame pirkime „Druskininkų savivaldybės gėlynų įrengimo ir teritorijų apželdinimo bei priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 580795) (toliau – pirkimas), apie kurį ieškovė buvo informuota 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. S12-1260. Ieškovė nurodė, kad buvo pateikusi pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime, tačiau atsakovė atmetė jį kaip tariamai neatitinkantį pirkimo sąlygų 2 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pagal kurį tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių turėjo būti savo jėgomis suteikęs gėlynų įrengimo ir (ar) priežiūros paslaugas, kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 600 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą šiuo pagrindu, nes ieškovė pateikė visus dokumentus, iš kurių buvo akivaizdu, kad ji atitinka nustatytą reikalavimą.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimą ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o tuo atveju, jeigu sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o pirkimo procedūros būtų vykdomos toliau ir būtų sudaryta pirkimo sutartis, teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas. Ieškovė siekia, kad jai būtų užtikrinta reali galimybė varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad pirkimas turi būti įvykdytas itin skubiai ir kad jo sustabdymas pažeis viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o pirkimo sutarčiai esant sudarytai, sustabdyti jos vykdymą.

4. Teismas, įvertinęs ieškinį ir jo priedus, nurodė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė dokumentus, jos manymu, patvirtinančius pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

5. Teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Nors atsakovės vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tai savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso (visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų) atžvilgiu. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad, skubiai neįsigijus Druskininkų savivaldybės gėlynų įrengimo ir teritorijų apželdinimo bei priežiūros paslaugos, galėtų kilti akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje prioritetas turi būti suteiktas siekiui, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant jo laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija, atsakovės lėšos būtų panaudotos racionaliai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas tik patvirtino, kad ieškinys procesine prasme atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, tačiau jis preliminariai neįvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumo, todėl nenustatė, kad ieškinys nėra net preliminariai pagrįstas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė net du kartus kreipėsi į ieškovę dėl kvalifikacijos patikslinimo ir detaliai nurodė, dėl kurių ieškovės vykdytų sutarčių jai kilo abejonių, o ieškovė tik iš dalies atsakė į jos paklausimą ir atsisakė pateikti papildomą informaciją, nes nesutiko su paklausimo turiniu. Tik atsakydama į antrą atsakovės paklausimą, ieškovė pateikė atsakovės prašomų sutarčių kopijas. Atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktų duomenų visumą, nustatė, kad ji neatitinka pirkimo dokumentų 2 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Nesutikdama su atsakovės sprendimu, ieškovė pateikė pretenziją ir naujus atitiktį minėtam reikalavimui pagrindžiančius dokumentus. Ieškovės veiksmai tikslinant kvalifikaciją ir teikiant pretenziją patvirtina, kad ji pati pripažįsta, jog iš jos pateiktų kvalifikaciją patvirtinančių duomenų nebuvo įmanoma nuspręsti dėl įvykdytų sutarčių objekto.

6.2. Laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos galimybei įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Pirkimo objektu esančios paslaugos yra tęstinės, todėl jų teikimas bet kuriuo metu gali būti perduotas kitam tiekėjui. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta niekine ir galėtų būti skelbiamas naujas pirkimas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta žala atsakovei ir viešajam interesui, kurią atlyginti būtų sudėtinga ar net neįmanoma, todėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

6.3. Druskininkų savivaldybei yra suteiktas kurorto statusas, savivaldybėje yra daug lankytinų vietų, reprezentuojančių miestą, o šalia jų yra suformuoti plotai, kuriuose ketinama sodinti gėlynus. Visuomenė turi lūkestį ir poreikį turėti prižiūrėtą, tvarkingą teritoriją, kuri sezono metu turi būti apsodinta gėlėmis. Miesto lankytojai, pamatę neprižiūrėtus gėlynus ar tuščius, gėlynais neapsodintus plotus, gali susidaryti neigiamą nuomonę apie kurortą ir daugiau čia neatvykti. Pandemija turėjo neigiamos įtakos kurortams, todėl dabar jiems yra labai svarbu pritraukti daugiau turistų. Nuo turistų skaičiaus priklauso miesto gyventojų gerovė, nes daugumos jų veikla yra susijusi su turizmu. Todėl atsakovės siekiamos įgyti paslaugos yra reikšmingos visuomenei.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atskirasis skundas negali būti tenkintas, nes atsakovė praleido senaties terminą jam pateikti, neprašė jo atnaujinti ir nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių šis terminas buvo praleistas. Skundžiama nutartis buvo priimta 2022 m. gegužės 31 d., atskirasis skundas galėjo būti pateiktas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo, tačiau atsakovė dėl neaiškių priežasčių skaičiavo šį terminą nuo nutarties įteikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas taiko ieškinio senatį kai ieškovas to reikalauja. Ieškovas reiškia tokį reikalavimą.

7.2. Teismas tinkamai įvertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas neturėjo pagrindo vertinti ginčo iš esmės. Atsakovės nurodyti argumentai, kad teismas turėjo vertinti ginčo aplinkybes, prieštarauja teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams ir yra nepagrįsti.

7.3. Atsakovė atskirajame skunde pripažino, kad, jai nutraukus sutartį su trečiuoju asmeniu, jai nebebūtų aktualu sudaryti sutartį su ieškove, bet būtų skelbiamas naujas pirkimas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad jos tikslas yra sudaryti sutartį šiame pirkime, o ne dalyvauti naujame. Ieškovės pirkime pasiūlyta kaina buvo mažiausia, ji buvo pripažinta jo laimėtoja ir tik dėl atsakovės netinkamų veiksmų buvo iš jo pašalinta. Naujo pirkimo paskelbimas neatitiktų ieškovės interesų, nes jos pasiūlyta kaina jau yra žinoma ir ji prarastų konkurencinį pranašumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad esant paslaugų teikimo sutarčiai, egzistuoja itin didelė grėsmė, kad ji nebus nutraukta.

7.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra ginamas tik privatus interesas, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs apie būtinybę užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su pirkimo dalyvių sąžiningu varžymusi. Atskirajame skunde atsakovė neįrodinėja, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti padaryta žala svarbiausiems konstituciniams gėriams, o jos nurodytos aplinkybės apie kurorto populiarumą ir teisę į gražią aplinką negali būti prilygintos tokioms vertybėms. Atsakovės teiginiai, kad lankytojai gali nebesugrįžti į kurortą, yra hipotetiniai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Žemesnės instancijos teismas

10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę sustabdyti jos vykdomo pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, o tuo atveju, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą – teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad nebuvo prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas tinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovės pateiktas atskirasis skundas turi būti atmestas.

Dėl įstatyme nustatyto termino atskirajam skundui paduoti (ne)praleidimo

12. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pirmiausia, kaip savarankišką pagrindą jį atmesti, nurodo aplinkybę, kad atsakovė praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą paduoti atskirąjį skundą ir neprašė teismo atnaujinti šį terminą. Grįsdama tokią poziciją, ieškovė nurodo, kad atsakovė skaičiavo 7 dienų terminą paduoti atskirąjį skundą nuo skundžiamos teismo nutarties įteikimo jai dienos, tačiau pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas turi būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos ir šis terminas buvo praleistas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiais ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo.

13. Visų pirma, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad CPK nustatytas terminas paduoti atskirąjį skundą – tai senaties terminas, kurio praleidimas sudaro teismui savarankišką pagrindą atmesti atskirąjį skundą. Civiliniame procese yra taikomi procesiniai terminai – įstatyme arba teismo nustatyti terminai, per kuriuos teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti asmenys turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Kitaip nei ieškinio senaties terminų, procesinių terminų praleidimas sudaro pagrindą ne atmesti pareikštus reikalavimus, tačiau lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta. Todėl termino pateikti atskirąjį skundą praleidimas galėtų sudaryti teismui pagrindą atsisakyti jį priimti, o ne atmesti.

14. Antra, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė praleido terminą paduoti atskirąjį skundą. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

15. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 31 d., todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, terminas paduoti atskirąjį skundą turi būti skaičiuojamas ne nuo nutarties priėmimo, o nuo nutarties kopijos įteikimo atsakovei dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiama teismo nutartis atsakovei buvo išsiųsta 2022 m. gegužės 31 d. elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jos įteikimo data laikytina 2022 m. birželio 1 d., o 7 dienų terminas pateikti atskirąjį skundą baigėsi 2022 m. birželio 8 d. Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą paskutinę termino dieną, t. y. 2022 m. birželio 8 d., taigi, ji nepraleido termino paduoti atskirąjį skundą.

Dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar ieškovo pareikšti reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir juos patenkinus galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas turi įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustatęs bent vienos iš šių sąlygų, teismas netaiko laikinųjų apsaugos priemonių.

17. CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Atitinkamai, pagal šią nuostatą, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų byloje, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, be pirmiau nurodytų bendrų sąlygų, teismas turi įvertinti ir prašomų taikyti priemonių proporcingumą bei poveikį viešajam interesui.

18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Priimdamas šią nutartį, teismas nustatė, kad: 1) ieškovės pateiktas ieškinys procesine prasme yra preliminariai pagrįstas ir byloje nėra duomenų, jog pagal šį ieškinį negali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas; 2) netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų būti apsunkintas, nes atsakovė galėtų užbaigti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį su kitu tiekėju; 3) byloje nėra duomenų, kad egzistuoja neatidėliotinas poreikis itin skubiai užbaigti pirkimą ir įgyti jo objektą sudarančias paslaugas. Atsakovė atskirajame skunde ginčija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas ir įrodinėja, kad byloje nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti įvertinta, ar teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, spręsdamas, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. spręsdamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Tačiau, spręsdamas šį klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022 17 punktas). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Druskininkų savivaldybės gėlynų įrengimo ir teritorijų apželdinimo bei priežiūros paslaugos“. Vykdydama šį pirkimą, kaip vieną iš reikalavimų, keliamų pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų kvalifikacijai, atsakovė pirkimo sąlygose nustatė reikalavimą, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būtų savo jėgomis suteikęs gėlynų įrengimo ir (ar) priežiūros paslaugas, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 600 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovė nurodė, kad atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui tiekėjai turėtų patvirtinti pildydami Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o tiekėjas, kuris pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, atsakovei pareikalavus, turės pateikti pagrindinių per pastaruosius tris metus suteiktų paslaugų sąrašą, kuriame jis turės nurodyti gėlynų įrengimo ir (ar) priežiūros paslaugų vertes, datas ir paslaugų gavėjus, taip pat užsakovų pažymas, kuriose būtų nurodytos suteiktų gėlynų įrengimo ir (ar) priežiūros paslaugų vertės, datos, paslaugų gavėjai, ar paslaugos buvo suteiktos tinkamai (pirkimo sąlygų 2 lentelės 2 punktas).

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime. Tačiau atsakovė, vertindama ieškovės kvalifikaciją, nustatė, kad jos pateikti duomenys yra neišsamūs, todėl 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 28 d. raštais prašė šiuos duomenis patikslinti. Vėliau, įvertinusi ieškovės kartu su pasiūlymu ir papildomai pateiktus duomenis, 2022 m. balandžio 26 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovės pasiūlymas yra atmestas, nes ieškovė ir jos pasitelkta subtiekėja neatitinka ankstesniame šios nutarties punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo – dalis ieškovės pateiktų sutarčių ir susitarimų visiškai ar iš dalies nėra susiję su atsakovės pirkimo dokumentų 2 lentelės 2 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime įvardytomis pagrindinėmis paslaugomis. Atsakovei atmetus ieškovės pasiūlymą, ieškovė pateikė jai pretenziją dėl šio sprendimo, tačiau atsakovė informavo ieškovę, kad jos pretenzijos netenkina. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį atsakovės priimtą sprendimą.

22. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes ir ieškovės pateikto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, pasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka; reikšdama reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą; ieškinyje ji nurodė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, jos vertinimu, patvirtinančius, kad jos ginčijamas sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, o kartu su ieškiniu teikė ir įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina jos išdėstytos pozicijos pagrįstumą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik preliminariai įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atskleidžiančias tarp šalių kilusio ginčo turinį, ir ieškovės pareikštus reikalavimus, byloje nėra pagrindo padaryti išvadą, kad šie reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo argumentus, kurie, jos vertinimu, patvirtina ieškovės reikalavimų nepagrįstumą (atsakovė, be kita ko, nurodo, kad ji net du kartus kreipėsi į ieškovę su prašymu patikslinti duomenis apie jos kvalifikaciją, tačiau ieškovė, gavusi pirmą prašymą, jį įvykdė tik iš dalies, o teikdama pretenziją ieškovė pati pateikė naujus atitiktį kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiančius dokumentus), tokie argumentai yra susiję su byloje kilusio ginčo esme ir šioje proceso stadijoje, sprendžiant tik procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nesudaro pagrindo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškinys negalės būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškinys formaliai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl šiuo atveju byloje yra nustatyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. egzistuoja grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Iš byloje pateikto atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. rašto matyti, kad atsakovė jau sudarė pasiūlymų eilę pirkime. Ieškovė atsakovės sudarytoje pasiūlymų eilėje užėmė pirmą vietą, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas ir pirkimo laimėtoja buvo išrinkta UAB „Josvainių gėlės“, kurios pasiūlymas liko antroje vietoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė dar iki šios bylos baigties galės užbaigti pirkimo procedūras sudarydama sutartį su jos išrinkta tiekėja, o pastaroji galės pradėti ją vykdyti. Tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, ieškovei galėtų būti apsunkintas ar užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį, ji turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.

24. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atskirajame skunde nurodo, kad pirkime siekiamos įgyti paslaugos – tai tęstinio pobūdžio veikla ir šių paslaugų teikimas, teismui šioje byloje pripažinus negaliojančia su pirkimo laimėtoja sudarytą sutartį, bet kada gali būti perduotas kitam tiekėjui. Iš atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų 2.4 papunkčio matyti, kad pirkimo metu siekiamos įgyti paslaugos bus teikiamos 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe paslaugų teikimo terminą tomis pačiomis sąlygomis pratęsti dar du kartus po 12 mėnesių, nustatant, kad bendra su pratęsimais paslaugų teikimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Vadinasi, atsakovė iš esmės pagrįstai teigia, kad jos siekiamos įgyti paslaugos yra tęstinės ir turės būti teikiamos tam tikrą laiką. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovė nepatirs neigiamų padarinių tuo atveju, jeigu byloje nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos reikalavimai bus patenkinti.

25. Pirkimo sąlygų 2.3.1 papunktyje nustatyta, kad pirkimo objektą sudaro gėlių daigai ir svogūnėliai (su pristatymu), gėlynų įrengimas, teritorijų apželdinimas vienmečiais ir daugiamečiais augalais, gėlynų plotų ir karkasų priežiūra 2022–2024 metų balandžio–spalio mėnesiais. Pirkimo dokumentų 2 priedo – techninės specifikacijos – 3.2 papunktyje nustatyta, kad esamų daugiamečių gėlynų plotų ir vienmečių gėlynų plotų priežiūra kiekvienais metais paprastai prasideda nuo balandžio 1 d. ir tęsiasi iki lapkričio 1 d. Techninės specifikacijos 3.3 papunktyje nustatyta, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas sodinamų vienmečių ir daugiamečių augalų rūšis ir ornamentiką privalo suderinti su atsakove kasmet iki gegužės 1 d. (našlaičių – iki balandžio 15 d.), o naujose, užsakymuose nurodytose vietose – per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo, pateikdamas gėlynų vizualizacijas; gėlynų plotai ir tūrinės gėlių kompozicijos turi būti sutvarkyti ir apsodinti iki einamųjų metų gegužės 26 d.

26. Išdėstytos pirkimo dokumentų nuostatos rodo, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas turės atlikti skirtingo pobūdžio paslaugas – pristatyti daigus ir svogūnėlius, įrengti gėlynus ir juos apsodinti, taip pat juos prižiūrėti. Šias paslaugas jis turės atlikti konkrečiais pirkimo dokumentuose nustatytais terminais. Tuo atveju, jeigu byloje nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, esminė darbų dalis, turima atlikti pirmaisiais metais, teismo procesui pasibaigus jau galėtų būti atlikta. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės, kaip pirkimo sutarties reikšmingos dalies įvykdymas, dėl kurio pasikeičia pirkimo objektas ir neįmanoma užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymosi (pavyzdžiui, dėl sumažėjusios pirkimo objekto apimties tam tikri reikalavimai tiekėjams gali tapti neproporcingi, be to, yra tikimybė, kad mažesnės vertės pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, ir pan.), kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamos kaip galimas pagrindas negrąžinti šalių į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019 52 punktas). Todėl atsakovės argumentai, kad šiuo atveju nėra grėsmės dėl ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, yra nepagrįsti.

27. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose turi būti nustatyta ne tik grėsmė dėl ieškovui galbūt nepalankaus teismo sprendimo neįvykdymo, tačiau taip pat turi būti įvertinta, ar laikinosios apsaugos priemonės nepažeis viešojo intereso. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad viešasis interesas tokiu atveju apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

28. Plėtodamas praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas išaiškino, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas).

29. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovės vykdomo pirkimo objektas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog šiuo atveju egzistuoja objektyvus poreikis itin skubiai, nelaukiant ieškovės inicijuotos bylos baigties, užbaigti vykdyti pirkimą. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad toks poreikis egzistuoja ir savo poziciją grindžia argumentais, kad Druskininkų savivaldybei yra suteiktas kurorto statusas, gėlynai, kurie turės būti sodinami ir prižiūrimi užbaigus vykdyti pirkimą, yra įrengti prie lankytinų vietų ir yra reikšmingi siekiant tinkamai reprezentuoti miestą ir paskatinti lankytis čia turistus, kurie, priešingu atveju (jeigu mieste būtų nesutvarkyti gėlynai) galėtų priimti sprendimą daugiau čia nebeatvykti. Tačiau vertinant tokius atsakovės argumentus, pažymėtina, kad: 1) jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviai duomenimis, tik pačios atsakovės samprotavimais ir prielaidomis; 2) šios atsakovės nurodytos aplinkybės, vertinant jas šios nutarties 27–28 punktuose aptartų kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų kontekste, nelaikytinos pakankamai reikšmingomis tam, kad sudarytų pagrindą suteikti prioritetą būtent viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, o ne su tinkamu ir skaidriu viešųjų pirkimų vykdymu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta akivaizdi ir neištaisoma žala visuomenės ar didelės jos dalies interesams. Nenustačius neatidėliotino poreikio kuo skubiau užbaigti pirkimą, darytina išvada, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant, juo labiau kad viešųjų pirkimų bylos yra nagrinėjamos taikant sutrumpintus terminus, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės byloje nebus taikomos neapibrėžtą laiką.

30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas