- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-1938-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00980-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., M. K., J. T. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. K., M. K., J. T. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad Č. K. ir J. T. K. santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jų abiejų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį minėto turto; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo Č. K., gimusio 1936-08-25, mirusio 2001-10-25, mirties priėmė visą jo palikimą, nes po jo mirties faktiškai valdo jo turtą.
Nurodė, kad jos tėvai Č. K. ir J. K. santuokos metu įgijo žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Motina šiuo metu gyvena su ja. Motina sunkiai serga, nesuvokia savo veiksmų, bet neveiksnia nepripažinta. (Duomenys neskelbtini) kaime liko statiniai, kuriuos ji prižiūri, jai padeda giminės. Po tėvo mirties tvarkė dokumentus dėl žemės. Ginčo dėl palikimo nėra, niekas į jį nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. K. su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad J. B. yra jo tėvo sesuo. Po senelio mirties liko pastatai (duomenys neskelbtini) kaime. Šį namą prižiūri senelio sesuo, pati B. atvažiuoja. Mokesčius už namą moka J. B.. Ginčo dėl turto nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-11-19 sprendimu pareiškėjos J. B. pareiškimą tenkino: patvirtino faktą, kad Č. K., gimusiam 1936-08-25, mirusiam 2001-10-25, ir J. T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise kiekvienam pripažįstama po ½ dalį 1947 metais statyto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini); nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo Č. K., gimusio 1936-08-25, mirusio 2001-10-25, mirties priėmė jo palikimą. Teismas pažymėjo jog pagal paveldėjimo teisę palikimą sudaro ne bendrą jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Todėl, kol nebus atitinkamai nustatyta ir registre įregistruota mirusiojo Č. K. gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais dalis bendrame turte, įpėdiniui pagal įstatymą – pareiškėjai J. B. negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas, įvertinęs tai, kad namas buvo statytas 1947 metais, o vėliau senas namas perstatytas, tačiau jo perstatymo duomenys neužfiksuoti, bet statybos vyko Č. K. ir J. T. K. santuokos metu, sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti faktą, kad Č. K., gimusiam 1936-08-25, mirusiam 2001-10-25, ir J. T. K. asmeninės nuosavybės teise kiekvienam pripažįstama po ½ dalį 1947 metais statyto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėja J. B. po savo tėvo Č. K. mirties priėmė visą jo palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jį kaip savo turtą, kadangi mokėjo mokesčius už elektrą, tvarkė dokumentus dėl tėvo žemės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. po savo tėvo Č. K., gimusio 1936-08-25, mirusio 2001-10-25, mirties priėmė visą jo palikimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja J. B. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-11-19 sprendimą, iš sprendimo aprašomosios dalies pašalinant žodžius: „Pagal paveldėjimo teisę palikimą sudaro ne bendrą jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Todėl, kol nebus atitinkamai nustatyta ir registre įregistruota mirusiojo Č. K. gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais dalis bendrame turte, įpėdiniui pagal įstatymą – pareiškėjai J. B. negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas“. Pažymi, jog su prašomu pašalinti iš sprendimo aprašomosios dalies teismo pareiškimu pareiškėja nesutinka, nes tokiam pareiškimui nenurodytas pagrindas, reglamentuojanti norma. Be to, teismas, viršijant savo įgaliojimus pagal pateiktą pareiškimą, daro poveikį notariatui bei VĮ Registrų centrui, nurodant, ką jie ir kaip šiuo konkrečiu atveju privalo daryti. Pažymi, jog nuosavybės teisės įsigijimas laikomas nuo faktinio turto valdymo, disponavimo, naudojimosi ir tvarkymo pradžios, o ne nuo įsigyto turto teisinės registracijos atlikimo. Esant tokiai situacijai, šioje byloje pakanka konstatuoti, kad pareiškėjos tėvo nuosavybėje buvo ½ dalis minėto turto, kuris atiteko pareiškėjai J. B., kaip paveldėtojai. Apie tai teismas ir konstatavo. Papildomas konstatavimas apie konkrečią ½ dalį nustatyto turto yra perteklinis reikalavimas, todėl teismo sprendimas, kad pareiškėjai pagal įstatymą negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šiuo atveju Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, nebuvo paveldėjusi mirusiojo Č. K. paveldimo turto, todėl Lietuvos Respublikos teisėms ir pareigoms sprendimas šioje byloje įtakos neturės. Kadangi VMI prie FM neturi materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, VMI prie FM prieštaravimų nereiškia ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys A. K., M. K., J. T. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantės prašymas pašalinti iš motyvuojamosios sprendimo dalies du sakinius: „Pagal paveldėjimo teisę palikimą sudaro ne bendrą jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Todėl, kol nebus atitinkamai nustatyta ir registre įregistruota mirusiojo Č. K. gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais dalis bendrame turte, įpėdiniui pagal įstatymą – pareiškėjai J. B. negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas“, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teisės normos ir pareiškėjos pareikštam reikalavimui, kurį patenkino teismas.
Pašalinti pirmąjį sakinį nėra pagrindo, nes jis atitinka CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Nėra pagrindo pašalinti ir antrąjį sakinį, nes jis visiškai atitinka pareiškėjos teismui suformuluotą prašymą nustatyti, kad Č. K. ir J. T. K. santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jų abiejų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį minėto turto. Teismas šį pareiškėjo prašymą patenkino. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatytas sutuoktinių bendro turto dalių nustatymo juridinis faktas turi įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, todėl teismo sprendimas dėl paminėto namo ir statinių dalių nustatymo pagal CK 4.254 straipsnio 7 punkto ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punkto reikalavimus turi būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo registro duomenys apie Č. K. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir jo daiktines teises į šį turtą bus privalomi notarui, išduodančiam paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi pareiškėja prašė nustatyti Č. K. turto dalį, o teismas šį prašymą patenkino, teismo sprendimas dėl turto dalių nustatymo turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenimis privalo vadovauti notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės ginčijame sprendimo motyvai atitinka sprendimo rezoliucinę dalį, neprieštarauja teisės normoms ir pareiškėjos interesams, todėl šalinti juos iš teismo sprendimo nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei kvalifikavo byloje nagrinėjamus teisnius santykius, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.