Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-367-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
AN2-367-926/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00137-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
R. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
Advokatai
Dainius Dargevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-367-926/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00137-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. (toliau – R. K.) atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo R. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 6 d., apie 15.30 Val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, naudojant tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą bei per garsiakalbį duodant nurodymus automobilio vairuotojui vykdyti reikalavimą – sustabdyti transporto priemonę, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

2. Už šių veiksmų padarymą R. K. buvo nubaustas 900 (devynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde R. K. atstovas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį R. K. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ANK 426 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, uniformuotas policijos pareigūnas stabdyti transporto priemones privalo: 1) duoti signalą lazdele arba mojuoti skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepti sustoti; 2) įjungti specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonę stabdyti šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Pagal Kelių eismo taisyklių 12 punktą, eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami ir Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Pagal ją, policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisykles, Saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo, kitu teisės aktu, reglamentuojančiu keliu transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

3.2. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. atstovo, nagrinėjamoje byloje didelę reikšmę turėjo policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, kurie leistų objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Tačiau, šiuo atveju tokie duomenys byloje nebuvo pateikti. Kadangi byloje nėra filmuotos medžiagos, negalima konstatuoti, jog pareigūnai, stabdydami Renault automobilį, išreiškė aiškų ir teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, ir dėl to R. A. šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti. Juo labiau, kad byloje nebuvo pateiktas ir garso įrašas su budėtojų dalimi, kuris taip pat yra įrodinėjimo sudedamoji dalis. Šių aplinkybių visuma, pasak advokato, leidžia pagrįstai spręsti, kad vertinamu atveju įstaiga, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, neįrodė, jog R. K. atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog automobilis Renault nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams.

3.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad R. K. paaiškino, jog su pažįstamu R. A. važiavo automobiliu Renault, kai prie R. A. vairuojamo automobilio privažiavo nežymėtas VW Golf ir pradėjo stabdyti automobilį, dėl ko, R. A. pradėjo greičiau važiuoti, tačiau Kelių eismo taisyklių vis tiek nepažeidinėjo. Nors pareigūnai A. D. ir K. V. tvirtino, jog jokių kitų nežymėtų automobilių nebuvo ir jie sulaikė R. K., bėgantį visai netoli automobilio Renault, tačiau šiuos pareigūnų parodymus paneigė Ž. M., nurodęs, kad automobilis nepažeidinėjo Kelių eismo taisyklių, tačiau jie gavo skambutį iš kolegų patikrinti automobilį Renault. Ž. M. nurodė, jog jis asmeniškai sulaikė R. K. ir parvedė jį į tarnybinį automobilį. Pakartotinai apklaustas Ž. M. nurodė visiškai kitas aplinkybes t. y. jog jis R. K. matė stovintį greta civiliais rūbais apsirengusių vyrų ant pėsčiųjų tilto. Nurodė, jog priėjęs prie R. K. jį sulaikė ir parvedė į policijos automobilį. Iš aptarto seka, kad policijos pareigūnų parodymai (išskyrus Ž. M.) buvo nepatikimi ir teismas jais vadovautis negalėjo. Ž. M. vienintelis patvirtino, jog persekiojime dalyvavo nežymėti automobiliai, o R. K. jis sulaikė ant pėsčiųjų tilto t. y. apie vieną kilometrą nuo automobilio stovėjimo vietos. Tokiu būdu, akivaizdu, jog pirminiai R. K. parodymai pasitvirtino visiškai.

3.4. Juo labiau, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas konkrečiai vairavo automobilį, kadangi R. K. nuo automobilio buvo nutolęs apie vieną kilometrą. Be to, R. K. neturėjo automobilio raktų, dokumentų ar kitų daiktų, susijusių su automobiliu, todėl tikėti policijos pareigūnų parodymais pirmosios instancijos teismas negalėjo, nes jie nepatikimi, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. K. atstovo advokato D. Dargevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

5. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. R. K. atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su R. K. veiksmų teisiniu vertinimu, teigiama, kad vertinamu atveju nebuvo aiškiai išreikšto policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, automobilis buvo stabdomas neteisėtai, to, pasak apelianto, nepatvirtina ir jokie objektyvus administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, R. K. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl R. K. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas R. K. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

7. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos, <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...> Tamsiuoju paros metu policijos, <...> pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, <...> pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, <...> tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo apklausti visi trys komentuojamo įvykio dieną tarnybiniu policijos automobiliu važiavę ir automobilį Renault pastebėję policijos pareigūnai, t. y. A. D., K. V. ir Ž. M.. Visi jie kategoriškai patvirtino vijęsi R. K. įvykio metu vairuotą automobilį Renault tarnybiniu ir žymėtu policijos automobiliu, įjungę tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, iš tarnybinio automobilio garsiakalbio reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreikšdami žodžiais „Sustok policija“, tačiau Renault automobilio vairuotojas šių reikalavimų nepaisė ir automobilį sustabdė tik tuomet, kai įvažiavo į akligatvį. Tačiau, net ir tokioje situacijoje jis, palikęs automobilį, pradėjo bėgti nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų ir sustojo tik K. V. ir Ž. M. jį pasivijus. Analogiškos komentuojamo įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio K. V. 2020 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 3).

9. Nors apeliaciniame skunde šie policijos pareigūnų parodymai vertinami kritiškai, teigiant, jog jokie objektyvūs duomenys jų nepatvirtina, byloje nebuvo išreikalautas nei vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio (to nebebuvo galima padaryti dėl vaizdo įrašo saugojimo trukmės), nei pareigūnų pokalbio su budėtoju garso įrašas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, netikėti šių asmenų parodymais vertinamu atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad komentuojamo įvykio metu visi policijos pareigūnai vykdė savo darbines funkcijas, patruliuodami tarnybiniu automobiliu jie nusprendė patikrinti Renault automobilį, tačiau tik įjungus tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, Renault automobilis staigiai padidino greitį ir ėmė nuo jų bėgti. Automobilis Renault patikrinimui policijos pareigūnų buvo pasirinktas atsitiktinai, juo važiavusių asmenų nei vienas iš apklaustų pareigūnų nepažinojo, todėl jokio suinteresuotumo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi, priešingai nei R. K., neturėjo. Be to, jų parodymai buvo nuoseklūs bei neprieštaringi, atitiko ir aukščiau paminėtame K. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, jie visi buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Esant šiems duomenims, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais ir būtent jais grindė R. K. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Atmesti juos vien tik todėl, kad vertinamu atveju nebuvo išreikalautas vaizdo įrašas iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio ar jų pokalbio su budėtoju garso įrašas, kai jų parodymuose aukštesnysis teismas neįžvelgia jokių prieštaravimų, kuriuos būtų būtina pašalinti ANK numatytomis papildomomis procesinėmis priemonėmis, vertinamu atveju nėra pagrindo.

10. Nesant pagrindo netikėti A. D., K. V. ir Ž. M. parodymais, apeliacinio skundo motyvai kiek jie susiję su galimai netinkamu policijos pareigūnų funkcijų atlikimu, t. y. pareigūnams automobilį stabdžius ne pagal nustatytą tvarką, atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis aukščiau aptartais pareigūnų parodymais, Renault automobilį jie vijosi įjungę garso ir šviesos signalus, ragino sustabdyti automobilį panaudodami ir tarnybinio automobilio garsiakalbį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai nenurodė, kodėl buvo nuspręsta patikrinti Renault automobilį, tačiau, tai nepaneigia Renault automobilio vairuotojo pareigos paklusti teisėtiems pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Juo labiau, jog remiantis pareigūno Ž. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, Renault automobilio manevravimas pareigūnams sukėlė įtarimą (kas pareigūnams galėjo sudaryti pagrindą manyti, jog automobilio vairuotojas galėjo būti apsvaigęs), todėl buvo nuspręsta jį patikrinti. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais turi teisę tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad be policijos pareigūnų Renault automobilį vijosi ir kiti asmenys, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyti, todėl ir ši apeliacinio skundo versija atmestina.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste būtina įvertinti ir paties R. K. poziciją. Bylos duomenimis, pasirašyti jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą R. K. kategoriškai atsisakė, dėl ko, jokie jo paaiškinimai administracinio nusižengimo protokole nefiksuoti (b. l. 1-2). Jokių tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių sustabdytas pareigūnų R. K. nenurodė ir jiems. Versiją, jog komentuojamo įvykio metu automobilio jis nevairavo, tai darė jo pažįstamas R., jis nurodė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, ką iš esmės patvirtino ir R. K. paminėtas asmuo, liudytoju apklaustas R. A.. Tačiau, šioje vietoje itin aktualu, kad jokių išsamesnių savo pažįstamo R. anketinių duomenų (pavardės bei adreso) apklausiamas teismo posėdžio metu R. K. nesugebėjo nurodyti, paaiškindamas, kad kartu su juo važiavo į sandėlį pažiūrėti detalių. Į kokį sandėlį jie važiavo ir kokias detales ketino apžiūrėti, detaliau nepasakojo. Negana to, R. A., apklausiamas teismo posėdžio metu, jokių aplinkybių apie R. K. minimą sandėlį ir detalių apžiūrą jame nenurodė. Vertinant R. K. versiją, jog jis automobilio nevairavo, tai darė R. A., o jis tik sėdėjo šalia, įvertintina ir tai, kad apklausiami teismo posėdžio metu pareigūnai patvirtino matę automobilyje vieną asmenį, t. y. R. K., kuris, sustojus automobiliui, iš jo išlipo ir ėmė bėgti. Jokių kitų asmenų nei automobilyje, nei vėliau išlipus iš jo, aplink nebuvo.

12. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas konkrečiai vairavo automobilį, kadangi R. K. nuo automobilio buvo nutolęs apie vieną kilometrą, be to, R. K. neturėjo automobilio raktų, dokumentų ar kitų daiktų, susijusių su automobiliu. Remiantis pareigūnų parodymais, R. K. įvykio metu vairuotas automobilis iš esmės nebuvo dingęs iš jų regėjimo zonos, todėl Renault automobiliui sustojus, jie turėjo galimybę matyti jį vairavusį asmenį. Juo labiau, jog būtent tą asmenį jie vijosi ir pagavo ant tilto. Nors duomenų apie automobilio daiktus, rastus pas R. K., nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, tačiau, šis faktas įvertinus išdėstytų duomenų visumą, neabejotinai patvirtinančių, kad komentuojamo įvykio metu automobilį vairavo būtent jis, jokios reikšmės neturi.

13. Kritiškai vertinant R. K. parodymus ir jo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde iškeltas versijas atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, policijos pareigūnų teigimu, bėgant nuo jų, iš Renault automobilio buvo mėtomi daiktai, kurie vėliau buvo surasti tų pačių policijos pareigūnų – du automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir folijos pakelis, kuriame buvo galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga kanapės bei jų dalys, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai manyti, jog vertinamu atveju R. K., kaip tai nurodė ir pareigūnai, jiems galėjo nestoti siekdamas išvengti jam galinčios grėsti griežtesnės atsakomybės už automobilyje buvusių ir vėliau policijos pareigūnų surastų daiktų laikymą. Nors tiek R. K., tiek R. A. aplinkybę, kad iš automobilio buvo mėtomi daiktai paneigė, tačiau ją akivaizdžiai patvirtina faktas, kad šie daiktai vėliau buvo surasti ir paimti tų pačių policijos pareigūnų, o tai vėlgi leidžia pagrįstai abejoti tiek R. K., tiek ir R. A. parodymų patikimumu ir objektyvumu.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad skundžiama apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl R. K. atstovo advokato D. Dargevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė