Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. balandžio 24 d. D. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 24 d., 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas neblaivus (2,06 promilės), vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. V. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad nėra tiesioginių įrodymų, jog D. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl nėra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Institucija (toliau – ir apeliantas) skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir paskirti D. V. nuobaudą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose.Apeliantas nurodo, jog D. V. kaltė įrodyta R. K. pranešimu bendrajam pagalbos centrui, kad jis ką tik matė kaip į (duomenys neskelbtini) prieplauką nuvažiavo automobilis Ford Focus, raudonos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus, sunkiai paėjo iki automobilio. Policijos patruliams, nedelsiant sureagavus į šią informaciją, minėtas automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) prieplaukoje prie Nemuno upės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilyje prie vairo sėdėjo D. V., kuris buvo neblaivus. Nors skundžiamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis R. K. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, skundo autorius pažymi, kad prieš tai teismas išreikalavo pateikti pranešimo informaciją, kurioje užfiksuotas R. K. telefono numeris. Mano, kad su šia informacija susipažino D. V. atstovas administracinėje byloje, todėl atsirado galimybė su R. K. kontaktuoti. Atkreipia dėmesį, kad R. K., liudydamas teisme, paaiškino visai kitokius vairuotojo D. V. veiksmus, negu pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Teigia, kad liudytojo R. K. parodymai teisme turėtų būti laikomi subjektyviais, duotais siekiant padėti D. V. išvengti gana griežtos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą. Anot apelianto, kartu su D. V. buvusios liudytojos R. B. parodymai taip pat vertintini kritiškai, kadangi ji tuo metu, kaip ir vairuotojas, buvo neblaivi.Skunde teigiama, kad objektyviu įrodymu turėjo būti laikomas telefoninis pranešimas bendrajam pagalbos centrui ir šiuo įrodymu turėjo būti remiamasi priimant nutarimą byloje.Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog D. V. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2016 m. balandžio 24 d. 19.31 val. K. telefonu pranešė, jog ką tik matė kaip į (duomenys neskelbtini) prieplauką nuvažiavo automobilis Ford Focus, raudonos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus, sunkiai paėjo iki automobilio (23-26 b. l.). Pagal šį pranešimą į prieplauką nuvykę pareigūnai E. K. ir S. S. rado Ford Focus, kuriame sėdėjo neblaivus D. V. (2,06 promilės) (4-6 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas R. K. nurodė, kad matė D. V. dieną, jis nebuvo girtas, o vakare nuvažiavo į prieplaukos aikštelę ir pamatė jį girtą stovintį prie automobilio (37-38 b. l.). Šie liudytojo parodymai prieštarauja prieš tai nurodytam jo paties pranešimo policijai turiniui. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas liudytojo R. K. parodymus, duotus posėdžio metu, galėtų laikyti nepatikimais, tačiau tokia išvada nėra tinkamai motyvuota. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo išreikalautas ir perklausytas telefoninio pranešimo apie įvykį garso įrašas, todėl kategoriškai teigti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pateiktą informaciją paneigia liudytojo R. K. parodymai teisme, nėra pagrindo. Juo labiau, kad šie liudytojo parodymai duoti praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo įvykio. Taigi, pranešimo apie įvykį turinys (garso įrašas) privalo būti ištirtas teisme.Taip pat iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog bylos duomenys nepatvirtina vairavimo esant neblaiviam fakto, šią išvadą padarė įvertinęs ne visus bylos duomenis, tačiau selektyviai pasikliaudamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir automobilio savininkės R. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad D. V. vartojo alkoholį jau po to, kai atvažiavo į prieplauką (19-20 b. l.). Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog D. V. sutinka su pažeidimu ir galisi (3 b. l.), E. K. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, jog vairavo pats (4 b. l.). Be to, nors D. V. ir liudytoja R. B. teigė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vartojo alkoholį tik atvažiavęs į prieplauką, tačiau nuo pranešimo apie įvykį (19.31 val.) iki pareigūnų atvykimo į prieplauką (19.39 val.) praėjo tik 8 minutės, o D. V. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,06 promilės) (4-6, 23-26 b. l.). Nesiaiškinta, ar buvo pastebėti kokie nors prieplaukoje alkoholio vartojimo požymiai. Apie tai galėjo paaiškinti į prieplauką atvykę pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas dėl šių duomenų, kurie prieštarauja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir automobilio savininkės parodymams, nepasisakė ir jų nevertino. Kaip anksčiau nurodyta, vadovaujantis ATPK 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl, neįvertinus visų bylos duomenų ir nepašalinus prieštaravimų dėl faktinių bylos aplinkybių negalima spręsti, kad nagrinėjamoje byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog D. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nėra nustatyta. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), neištyrė pranešimo apie įvykį turinio (garso įrašo), nepašalino prieštaravimų esančių tarp faktinių bylos aplinkybių ir nurodytų D. V. bei liudytojos R. B.. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą panaikinti ir D. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.