- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- 1A-807-315-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01584-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Laureta Ulbienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- J. S.
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-807-315/2011
Teisėja D. Kazlauskienė Teisminio proceso Nr.1-13-1-01584-2010-7
2011 m. rugpjūčio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK LR BK 135 str. 1 d., taikant LR BK 54 str. 2 d. 3 p. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei išėjimas susijęs su darbu, per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą.
Iš S. S. priteista iš J. S.. naudai 136,76 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos naudai 9253,20 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-02 apie 17 val. kieme prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu sužalojo J. S., suduodamas jam vieną smūgį peiliu į krūtinę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje priekiniame paviršiuje su kairio plaučio bei širdies pažeidimais, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės kiauryminės žaizdos su vidaus organų pažeidimais, dėl ko J. S. prarado iki 30 procentų bendro darbingumo, ir taip jį sunkiai suluošino, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį. Nurodo, kad dėl ženklaus sveikatos pablogėjimo patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus. Be to, pažymi, kad gauna pensiją, kurios užtenka tik pragyvenimui. Apeliantas nurodo, kad yra anksčiau neteistas, pensininkas, turi šeimą ir išlaikymo reikalingą neįgalią dukrą.
Nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Minėtoje nuostatoje nustatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Baudžiamojo proceso kodeksas nepateikia turtinės žalos sampratos, o pagal CK 6.249 str. 1 d., žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1996/10 (01) (t.1, b.l. 42), nukentėjusiojo J. S. patirtas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės kiauryminės žaizdos su vidaus organų pažeidimais. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 9253,20 Lt sumai. Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis J. S. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, pensininkas, administracine tvarka nebaustas (t 1, b.1. 107, 108), psichiatrijos ligoninėse negydytas (t 1, b.1. 112-114), turi šeimą, išlaikytinę neįgalią dukrą, todėl neskyrė jam realios laisvės atėmimo bausmės, nors pagal jo padarytą nusikalstamą veiką numatytas tik realus laisvės atėmimas. Nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigose ir Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstai tenkintas visiškai ir iš nuteistojo priteista Valstybinės ligonių kasos naudai 9253,20 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Nors apeliantas nurodo, kad yra anksčiau neteistas, pensininkas, turi šeimą ir išlaikymo reikalingą neįgalią dukrą, kaip jau minėta aukščiau, į tai skiriant bausmę atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Mažinti Valstybinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Teismo nuomone, atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuotina, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.