Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorės Daivos Brudnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., 2013 m. birželio 3 d., apie 11 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, ranka sugriebęs savo brolį A. S. už kaklo ir ranka spausdamas jį stumdė, po to dešinės rankos kumštimi vieną kartą smogė jam į veidą padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, - tokia savo neteisėta veika padarė nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 19), taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiojo A. S. (b. l. 2, 10-12), liudytojos G. R. S. (b. l. 1) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 3-5), Valtybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1441/13(02) (b. l. 9), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7) bei kita bylos medžiaga.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, nežymiai sužalodamas žmogų padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

BK 140 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra (b. l. 13).

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei jos sąlygomis sutinka (b. l. 29).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-010-29 pranešė nukentėjusiajam (b. l. 30). Duomenų, kad nukentėjusysis būtų pasinaudojęs teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis, pripažindamas padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėdamasis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pobūdį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 22), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 23, ATPK 36 str.), dirba. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, daro išvadą jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam skyrus mažesnę bausmę nei siūlo prokurorė, nes manytina jog teismo skirtina bausmė turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslų; kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose (LR BK 48 str. 6 d. 1 p.); kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir skirti bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

paskirtąją bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, jog A. S. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais: nesilankyti bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. S.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.