Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 9 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 11 val. 00 min., savavališkai vykdė kelio Nr. 1727 rekonstrukciją, neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tai yra nuo ypatingo statinio, asfaltuoto kelio Nr. 1727 krašto 3,1 m. atstumu, dešinėje kelio pusėje, griovyje paguldė 30 cm skersmens 6 m ilgio plastikinės konstrukcijos vamzdį vandens pralaidai, užpylė iki 60 cm storio smėlio sluoksniu. Atliekama kelio Nr. 1727, rekonstrukcija, įrengiant nuovažą į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyrius 2 skirsnio 1 lentelės 7 numerio 3 grafos 4 eilutę, ši nuovaža priskirta ypatingam inžineriniam statiniui. Tokiais veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 punktą 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė ANK 352 straipsnio 9 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad mama jam padovanojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kurioje gyvena su šeima. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, vieną rytą pamatė, kad kaimynas sukalęs kuolus ties kelio viduriu. Kadangi kelias ir įvažiavimas buvo bendras, kaimynas sugalvojo neleisti naudotis keliu ir taip susiaurino įvažiavimą. Kadangi nebuvo įmanoma išvažiuoti jis atsivežė smėlio, įdėjo plastikinį vamzdį ir jį užpylė smėliu, padarė laikiną pravažiavimą. Jam buvo surašytas protokolas, važiavo į Tauragę pas inspektorius ir rašė paaiškinimą. Buvo daryta kelio rekonstrukcija, niekas nepaaiškino, kad reikia susitvarkyti kelio servitutą. Statybų inspektorius pasakė, kad tai nelegali statyba. Kadastriniai matavimai yra padaryti, riba gaunasi ties kelio viduriu, kaimynas pensininkas vaikšto pėsčiomis, jis turi teisę duoti ar ne naudotis jam priklausoma kelio dalimi. Šeimoje dirba tik jis vienas, žmona šiuo metu nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į darželį ir mokyklą. Su kaimynu santykiai blogi, kadangi jis nukarpė elektros laidus, buvo iškviesta policija. Buvo duotas laikas sutvarkyti pralaidą, jis viską sutvarkė, niekam žalos nepadarė. Prašo teismo neskirti baudos (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 44 sek. – 18 min. 58 sek).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad kaimynas J. P. įkalė į kelią kuolus ir užtempė siūlą išilgai kelio. Kad būtų galima pravažiuoti vyras padarė laikiną išvažiavimą. Su kaimynu yra problemų, negalima susitarti, jis pradeda šaukti, kad viskas yra jo. Geodeziniai matavimai yra padaryti, riba eina per kelio vidurį. Vyras tą įvažiavimą sutvarkė, dabar net nėra jokių žymių, žala niekam nepadaryta. Jie augina du nepilnamečius vaikus, sūnus gimęs 2007 metais, dukra 2015 metais, šiuo metu automobilį laiko ant kelio. Dirba tik vienas vyras, kad ir minimalią baudą sumokėti jiems būtų labai sunku (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 46 sek. – 26 min. 27 sek).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. P. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). S. K. yra kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Gulėjo ligoninėje, tai kaimynas užtvėrė tvorą, sukalė stulpus, paliko tik 3 metrų pločio keliuką, turėtų būti 6 metrai. S. K. buvo įsidėjęs pralaidą, paskui išardė. Kas pradėjo ginčą dėl keliuko jis nežino, virvių jis netvėrė ir nieko nedarė. Parodžius nuotraukas patvirtino, kad tai jis, pripažino, jog virvėmis buvo užtvėręs kelią išilgai, kaimynas dažnai važinėdavo, tai norėjo parodyti kelio ribas. Prisipažįsta, kad S. K. nukirpo elektros kabelį, nes labai švietė lempa (2019 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 06 sek. – 09 min. 41 sek).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad su S. K. yra pažįstami, 2018 metų birželio mėnesį paprašė sutvarkyti elektrą, kad ji įsijungtų tik naktį. Atvažiavo į namus, keistai pasirodė, kad kelias virve užtvertas, buvo sunku pravažiuoti ir tą virvę kliudė, atėjo kaimynas ir kol jis tvarkė elektrą visą laiką jį plūdo ir aiškino ką reikia daryti. Kitą kartą pas S. K. lankėsi kai šis buvo išvykęs į užsienį ir paprašė nuvažiuoti pažiūrėti kodėl nedega šviesa. Nuvykus vėl atėjo kaimynas, buvo nukirstas kabelis ir sudaužytas skydelis. Kadangi sodyboje yra kameros, jas peržiūrėjus paaiškėjo, kad kaimynas atėjo, apsižiūrėjo, o paskui atsinešė kirstuką ir nukirto kabelį. S. K. planavo daryti pralaidą, nes tas kelias per siauras, sunkvežimiu pravažiuoti neįmanoma (2019 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 21 sek. – 20 min. 45 sek).

Byloje pateikti ir ištirti šie rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4-5), 2018 m. spalio 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos savavališkos statybos aktas, (b. l. 6-8), 2018 m. spalio 19 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 9-10), 2018 m. spalio 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas (kontrolinis klausimynas), kur nurodyta skundo esmė, rajoniniame privažiuojamajame kelio Nr. 1727 Žindaičių kaime nuo kelio Jurbarkas-Skaudvilė pastatyta nelegali nuovaža į sklypą (duomenys neskelbtini) taip pat į pakelės griovį išvestos nuotekos (b. l. 13-25, 26), Nekilnojamojo turto registro išrašas pažymėjimas, iš kurio matyti, kad kelias Nr. 1727 priklauso Lietuvos Respublikai (b. l. 27-28, 29-30), Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso S. K. (b. l. 31), E. M. paaiškinimas, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį pastebėta savavališkai įrengta nuovaža (b. l. 32, 33-36), S. K. paaiškinimas, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasidarė įvažiavimą į sodybą (b. l. 37), 2018 m. gruodžio 7 d. S. K. prašymas nutraukti administracinę bylą, nes administracinį nurodymą yra įvykdęs, nuovažą buvo padaręs, nes kaimynas sukalė stulpus į bendrą įvažiavimą, neturėjo kaip vežioti du mažamečius vaikus (b. l. 46, 50), nuotraukos (b .l. 48-49), R. K. prašymo išduoti leidimą nuovažai kopija (b. l. 53, 54), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas, kur nurodyta, kad statybvietė sutvarkyta, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius PNSSP-30-181019-00095 įvykdytas (b. l. 58, 59) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 352 straipsnio 9 dalyje numatyta atsakomybė už ypatingo statinio savavališkas rekonstrukcijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. savo kaltę padarius administracinį nusižengimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pašalino padarytą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, S. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, jo atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padarytą pažeidimą pašalino per nustatytą terminą, jokios žalos niekam nepadarė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad S. K. augina du nepilnamečius vaikus, jis vienas dirba ir išlaiko šeimą.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 352 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatyta pakankamai griežta bausmė. Teismo vertinimu S. K. paskyrus net ir minimalaus dydžio baudą, įvertinus padarytą pažeidimą bei kitas nustatytas aplinkybes, ji būtų per griežta ir neadekvati. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-73-2014).

Teismas atsižvelgia į tai, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nurodo, kad statybvietė sutvarkyta, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius PNSSP-30-181019-00095 įvykdytas. Įvažiavimas į sodybą buvo padarytas laikinai, nes reikėjo vežti vaikus į mokymo ir gydymo įstaigas, parsivežti kuro namo šildymui.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes mano, kad S. K. atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir už padarytą nusižengimą jam gali būti skiriama švelnesnė bauda, nei sankcijoje numatytas jos minimalus dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 352 straipsnio 9 dalyje, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 EUR baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant ROIK Nr. 18094293018. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.