Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, kuria buvo pratęstas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau tekste - prokurorė) 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirto M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., laikino nuosavybės teisės į 2011 m. kovo 30 d. asmens kratos metu paimtas pinigines lėšas – 120,00 Lt, apribojimo terminas trims mėnesiams nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2013 m. birželio 21 d., paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 str. 2 d., 186 str. 1 d., 222 str. 1 d., 203 str. 2 d. dėl galimai nusikalstamų UAB „S.“, UAB „N.“, UAB „M.“ ir UAB „B.S. T.“ vardu veikusių asmenų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metų nustatyta, kad UAB „S.“ su įmonėmis „Ma.“, „L.“, „T.“, „H. w. l.“, „(duomenys neskelbtini)“, „T. s.“, „Au.“, „B. t. r.“, „R.“, „Z.“, „E. p.“, „J.S.“, „A.“, „V. T.“ „Tr.“ bei kitomis įmonėmis sudarė krovinių pervežimo sutartis. Pagal šias sutartis krovinių pervežimai buvo atlikti, tačiau iki šiol UAB „S.“ už pervežimo paslaugas neatsiskaitė, todėl minėtoms įmonėms buvo padaryta iš viso apie 350 000,00 Lt turtinė žala. Pareiškėjų teigimu, po sąskaitų faktūrų išrašymo UAB „S.“ atstovai teigė, kad atsiskaitys arba, kad jau atsiskaitė, nors realiai to nebuvo, o po kiek laiko iš viso nustojo atsiliepinėti į telefoninius skambučius, vengia bet kokių kontaktų, ir šiuo metu nėra jokios galimybės rasti ar susisiekti su UAB „S.“ direktore T. U. ar su kitais įmonės atstovais. Tyrimo metu nustatyta, kad T. U. niekada oficialiai nebuvo įdarbinta UAB „S.“, realiai ten niekada nedirbo, o prieš įregistruojant ją šios įmonės direktore, ji gyveno nakvynės namuose. Taip pat nustatyta, kad UAB „S.“ vardu veikę asmenys, sudarę sutartis su nukentėjusiomis įmonėmis dėl krovinių pervežimo, užsakymus pervežti šiuos krovinius gaudavo iš UAB „M.“ ir UAB „N.“ vardu veikusių asmenų. Įmonės „N.“ ir „M.“ už šių krovimų pervežimą iš savo užsakovų atsiskaitymą gaudavo, tačiau pinigai iš šių įmonių sąskaitų, nesumokant jų bendrovei „S.“, buvo išgryninami ir pasisavinami, žinant, kad to pasėkoje UAB „S.“ už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas neatsiskaitys.

Šioje ikiteisminio tyrimo byloje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 2 d., 203 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog dėl M. D. nusikalstamos veikos septyniolikai įmonių buvo padaryta didelė apie 350 000,00 Lt turtinė žala, todėl didžioji dalis šių įmonių byloje jau pareiškė civilinius ieškinius, likusios galimai pareikš ateityje.

Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu apribojo įtariamojo M. D. nuosavybės teisę į 2011 m. kovo 30 d. asmens kratos metu paimtas pinigines lėšas – 120,00 Lt, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nutartimis buvo tęstas M. D. nuosavybės teisės apribojimo terminas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nuosavybės teisės į 2011 m. kovo 30 d. asmens kratos metu paimtas pinigines lėšas – 120,00 Lt, apribojimo terminas pratęstas nuo 2013 m. kovo 21d. iki 2013 m. birželio 21 d.

Skunde teigiama, kad įtarimas padarius bendrininkų grupėje Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytą veiką yra nepagrįstas, nes pranešime apie įtarimą nėra atskleista nei objektyvioji, nei subjektyvioji veikos pusė, t. y. nėra aišku nei kokią apgaulę padarė įtariamasis, nei kokios apgaulės pasėkoje jis asmeniškai įgijo sau ar kitų asmenų naudai svetimą turtą. Įtariamojo įsitikinimu, jam inkriminuojamos veikos iš vis negali būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nes vengimas atsiskaityti su verslo partneriais, tegu ir apgaule vengiant piniginių įmokų, privalo būti kvalifikuojamas ne pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nepagrįstu laikytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje išdėstytas teiginys, jog šiuo konkrečiu atveju taikytina Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d. nuostata, kad bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nuosavybės apribojimo terminų skaičius neribojamas. Įtariamojo įsitikinimu, vien mechaninis, žinomai melagingas kito kvalifikuojančio Lietuvos Respublikos BK straipsnio - t. y. 182 str. 2 d. vietoje 186 str. 1 d. įrašymas procesiniuose dokumentuose, jokiu būdu neleidžia laikyti prokurorės teiginių automatiškai ir savaimingai pagrįstais, ar turinčiais bent kažkokią teisinę vertę. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali, t.y. teismui tenka pareiga ne mechaniškai nukopijuoti prokuratūros teikime įrašytus teiginius, bet ir įvertinti šių teiginių pagrįstumą sisteminės analizės požiūriu - t. y. susieti prokuratūros teiginius su bylos medžiaga jos visuma, nagrinėti ne tik kaltinančias bet ir teisinančias aplinkybes, proceso eigą ir stadiją.

Skunde taip pat nurodoma, jog įtarimas padarius nusikalstamas veikas įtariamajam buvo pareikštas 2011 m. kovo 30 d., o jo atžvilgiu jokie procesiniai veiksmai nėra vykdomi jau labai ilgą laiką, jam pareikštas įtarimas nėra patikslintas, paskutinį kartą buvo apklaustas jau daugiau nei prieš metus ir tai buvo padaryta tik jo paties reikalavimu. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tyrimą kuruojanti prokurorė ir jį vedanti tyrėja gali turėti asmeninių interesų maksimaliai vilkinti šį ikiteisminį tyrimą, nes 2010 m. gruodžio 6 d. įtariamojo gyvenamojoje vietoje vykdytų kratų metu jis pasigedo 100 000,00 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) bei eilės jam didelę asmeninę reikšmę turinčių daiktų. Skunde taip pat nurodomos aplinkybės, susijusios su įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės terminais, tuo, kad ikiteisminiame tyrime nėra jokios BUAB „S.“ dokumentacijos, su neatliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais, kurie, įtariamojo vertinimu, turėjo būti atlikti su neva jam išsakytais prokurorės grasinimais susidorojimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl įtariamojo skundo argumentų pažymėtina, kad teismai, svarstydami paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje baudžiamojo proceso stadijoje nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo iš esmės ir nevertina įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrįstumas, kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrįstumas, ikiteisminio tyrimo trukmės, veikos kvalifikacijos pagrįstumo ir kiti su ikiteisminio tyrimo eiga susiję klausimai, išskyrus laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į nurodytos normos turinį teigtina, kad laikinas nuosavybės apribojimas gali būti taikomas, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d. nurodoma, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminis tyrimas vis dar tęsiamas, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis pranešimas apie įtarimą M. D. bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad įtariamasis galimai įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., taigi jis įtariamas nesunkaus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d) ir sunkaus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.) nusikaltimų padarymu. Įmonėms „M.“, „L.“, „Tr.“, „H. w. L.“, „(duomenys neskelbtini)“, „T. s.“, „Au.“, „B. t. r.“, „R.“, „Z.“, „E. p.“, „JS“, „A.“, „V. T.“ „T.“ padaryta žala viršija 300 000,00 Lt. Dėl šios priežasties prokuratūra neabejotinai turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. laikinai apriboti įtariamojo nuosavybės teisę į 2011 m. kovo 30 d. asmens kratos metu paimtas pinigines lėšas – 120,00 Lt, siekiant užtikrinti pareikštus ir galimus civilinius ieškinius. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, kuria pratęstas šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas yra teisėta ir pagrįsta bei atitinkanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Kadangi viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas M. D. yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, ką pagrįstai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas. Subjektyvus paties įtariamojo savo veiksmų vertinimas ir kvalifikavimas nėra laikytinas pagrindu keisti skundžiamą nutartį.

Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos BPK nuostatuose ir yra galimi. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimams iš esmės būdingas laikinas pobūdis. Taigi, esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį, įtariamojo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.