- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-186-1043/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11476-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Anita Sereikienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18694-1041/2021 pagal E. G. ieškinį atsakovei E. T. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės E. T. 2 909,08 Eur žalos atlyginimą ir 65,00 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 17 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu įsigijo 2007 m. kovo 5 d. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis arba transporto priemonė). Ieškovei automobilį 2021 m. balandžio 3 d. pristačius einamajam remontui (pakeisti diržus, tepalus ir pan.) paaiškėjo, kad jis turi variklio defektą. 2021 m. balandžio 13 d. automobilis buvo pristatytas į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Autojuta“. Pakėlus automobilį keltuvu, pastebėta, kad jo variklis aptekėjęs tepalais, todėl už variklio plovimą ieškovė sumokėjo 32,00 Eur, už visas kitas apžiūros paslaugas – 85,38 Eur. Įmonė pateikė 2021 m. gegužės 25 d. automobilio apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad automobilio paslėptų defektų šalinimo kaštai, be automobilio variklio remonto, yra 1 491,70 Eur. Automobilio variklio remonto kaina – 1 000,00 Eur. Ieškovė, teikdama atsakovei pretenzijas, naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 300,00 Eur. Visas žalos dydis – 2 909,08 Eur. Ieškovė nebūtų pirkusi automobilio su tiek daug paslėptų defektų ir ypač su paslėptu variklio defektu. Atsakovė nuslėpusi šiuos paslėptus defektus, sudarė įspūdį, kad automobilio būklė yra daug kartų geresnė, nei faktinė.
3. Atsakovė E. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarydama sutartį atsakovė nurodė visus jai žinomus transporto priemonės trūkumus ir ją buvo galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovės įsigytame automobilyje nebuvo paslėptų defektų. Prieš sudarydama sutartį ieškovė nepasinaudojo teise transporto priemonę patikrinti specializuotoje autoserviso įmonėje. Prieš įsigyjant automobilį, jo apžiūroje kartu su ieškove dalyvavo pastarosios atstovas, kuris nusimano ir turi žinių apie naudotų automobilių būklę. Ieškovė www.alio.lt patalpino 2021 m. balandžio 3 d. skelbimą, kad automobilį parduoda už 3 750,00 Eur (automobilio rida – 248 211 km, 600 km didesnė, nei pardavimo dieną), kuris yra tvarkingas ir pan. Tai patvirtina, kad ieškovės pateikti transporto priemonės trūkumai yra sąlygoti galimu jo natūraliu nusidėvėjimu, mechanizmų dilimu, ieškovė automobiliu naudojosi pakankamai laiko ir jį apibūdino kaip esantį „su tvarkinga važiuokle, esantį puikios būklės“. Atsakovei 2021 m. gegužės 26 d. susisiekus su automobilio apžiūrą 2021 m. balandžio 13–14 d. atlikusiu specialistu A. J., pastarasis informavo, kad surašyti detalių trūkumai nelaikytini paslėptais defektais, o yra sąlygoti šių detalių natūraliu nusidėvėjimu bei mechanizmų dilimu, dėl ko jie neatitinka naujų detalių turimų savybių. „Peržiūroje“ nurodytas detales keičiant naujomis, atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra keturiolikos metų senumo, išlaidų kompensavimo atveju turi būti pritaikomas šių detalių nusidėvėjimo koeficientas. Specialisto nustatyti automobilio trūkumai sąlygoti šių detalių natūralaus nusidėvėjimo bei mechanizmų dilimo, dėl ko jie neatitinka naujų detalių turimų savybių, todėl jie nelaikyti paslėptais daiktų trūkumais ir atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei šių trūkumų šalinimo išlaidas ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės E. G. valstybei 5,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė deklaravo, kad parduodamas automobilis yra ne naujas bei sudarė sąlygas ieškovei patikrinti perkamą automobilį ieškovės pasirinktu būdu. Ieškovė šia teise nepasinaudojo (netikrino perkamo automobilio ieškovės pasirinktame autoservise, pasitikėdama kartu automobilį apžiūrinčio asmens nuomone, t. y. nenustačiusi trūkumų, trukdančių automobilį naudoti pagal paskirtį). Ieškovė suprato, kad perka ne naują automobilį, su tuo sutiko, pasirašydama sutartį bei papildomai netikrindama perkamo daikto trūkumų. Ieškovė įvertinusi automobilio būklę jai pakankamu būdu, įvertino sudaromo sandorio ekonominę naudą ir priėmė atitinkamą sprendimą.
6. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė žinojo, jog ji parduoda automobilį, kurio vėlesnės apžiūros metu buvo nustatyti gedimai 2021 m. balandžio 13 d. defektiniame akte. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaip pardavėjos pareigą garantuoti prekės kokybę, o iš bylos aplinkybių matyti, jog atsakovei taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinomi visi automobilio trūkumai.
7. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė su kokiu automobilio netinkamu veikimu (gedimu) susidūrė po automobilio įsigijimo, kokios aplinkybės lėmė negalėjimą automobilį naudoti pagal jo paskirtį. Automobilio defektai paaiškėjo tik pagrindinį diržą ir tepalus keitusiam meistrui pakėlus automobilį, kas reiškia, kad jie nebuvo akivaizdūs, ir galėjo paaiškėti tik atlikus išsamią automobilio apžiūrą, o tam ieškovė pasitelkė ne bet kurį meistrą, o būtent oficialų (duomenys neskelbtini) atstovą UAB „Autojuta“. Ši aplinkybė tik patvirtina atsakovės poziciją, kad ji pagrįstai apie nustatytus defektus galėjo nežinoti, nes prieš parduodant automobilį, patikras buvo atlikusi taip pat, kaip ir ieškovė, pas individualia veikla besiverčiančius meistrus.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės skelbimas nebuvo apgaulingas, ji galėjo manyti, kad automobilis techniškai tvarkingas, nes apžiūrėjus, tačiau nepakėlus automobilio dugno, jis toks ir atrodė. Byloje nenustatyta atsakovės nesąžiningumo, nes ji siūlė, kad ieškovė grąžintų automobilį, bet ieškovė norėjo pinigų už variklio remontą. Priešingai nei ieškovės atveju, kuri netrukus po įsigijimo 2021 m. balandžio 8 d., t. y. 2021 m. balandžio 3–4 dienomis meistrui nurodžius, kad automobilis su variklio defektu, dar prieš 2021 m. balandžio 13 d. kreipiantis į UAB „Autojuta“, įdėjo skelbimą dėl ginčo automobilio pardavimo už ženkliai didesnę nei įsigijimo kaina (automobilį ieškovė įsigijo už 2 450,00 Eur, o norėjo parduoti už 3 750,00 Eur).
9. Teismas nurodė, jog ieškovės žalos dydis paskaičiuotas netinkamai, trūkumų šalinimo kaštai grindžiami sąmata, kurioje įtrauktos naujų detalių kainos, neįvertinus, kad automobilis yra 14 metų senumo ir nepaskaičiavus jų nusidėvėjimo (kas galėtų būti iki 70 proc.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė E. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti – tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovės 2 909,08 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantė nurodė, kad automobilį apžiūrėjo tik vizualiai ir jokia detali techninė automobilio patikra nebuvo daryta, nes atsakovė užtikrino, jog automobilis yra labai geros techninės būklės ir buvo vėlus metas (sutartis sudaryta 18:00 val.) ir tuo metu autoservisai jau neveikė. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad liudytoju apklaustas E. Z. turi specialių ar platesnio pobūdžio žinių apie automobilius. Vien faktas, kad asmuo dirba UAB „Autokrislas“, savaime neįrodo aplinkybės, kad asmuo turi žinių apie automobilius.
1.2. Atsakovė privalėjo (pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą) perduoti ieškovei automobilį, kuris atitiktų jos skelbime ir sudarytoje sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus, tačiau atsakovė šios savo pareigos tinkamai neįvykdė, nes perduotas automobilis turėjo daug daugiau trūkumų, kurie buvo nustatyti tik po sutarties sudarymo ieškovei pasikreipus į specialistus. Todėl atsakovė tinkamai neįvykdė savo kaip pardavėjos pareigos perduoti pirkėjai tinkamos kokybės daiktą bei netinkamai vykdė savo kaip pardavėjos pareigą teikti pirkėjai tikslią informaciją apie daiktą, taip pat elgėsi nesąžiningai, nes neatskleidė ieškovei visos turimos informacijos apie automobilį ir jo defektus.
1.3. Apeliantė pažymėjo, jog galiojanti techninė apžiūra nereiškia, kad automobilis neturi paslėptų defektų, nes atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos visos dalys ir jų veikimas.
1.4. Atsakovė būdama atidi ir rūpestinga pardavėja ir automobilio savininkė bei naudotoja, kurios žinioje automobilis buvo ilgą laiką iki jo pardavimo, turėjo ir galėjo turėti informacijos apie visus automobilio defektus bei ypatingai apie tuos, kurie buvo aiškiai matomi (įdauža priekiniame stikle; aplaužyti kairės ir dešinės pusės priekiniai posparniai; susidėvėjusi galinė kairės pusės padanga), tačiau jokios informacijos apie šiuos ir visus kitus defektus (variklio ir pan.) ieškovei jokia forma bei būdu nepateikė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai nebuvo žinoma apie visus kitus byloje aiškiai nustatytus parduoto automobilio trūkumus. Visi automobilio defektai buvo nustatyti praėjus labai nedideliam laiko tarpui po jo pirkimo, o tai patvirtina, kad šie defektai egzistavo jau sutarties sudarymo momentu, atsakovei apie juos buvo žinoma arba turėjo būti žinoma ir, jei ji būtų buvusi sąžininga pardavėja, šią informaciją ji būtų pateikusi ieškovei.
1.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad po sutarties sudarymu įdėjusi automobilio skelbimą ieškovė pripažino, kad automobilis yra tvarkingas. Ieškovės deklaruojama pozicija niekaip nepakeičia 2021 m. balandžio 3-4 d. atliktos automobilio apžiūros metu nustatyto fakto, t. y. automobilio variklio defekto. Automobiliui reikalinga atlikti papildomų remonto darbų už 2 491,70 Eur sumą, o ši suma viršija pačią automobilio įsigijimo kainą. Visi automobilio defektai yra rimto pobūdžio ir be jų pašalinimo automobilio ieškovė iš esmės negali naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
1.6. Ieškovė byloje pateiktas defektiniais aktais ir liudytojų parodymais pilnai įrodė faktą, kad atsakovės parduotas automobilis turėjo trūkumų, apie kuriuos atsakovė ieškovei jokios informacijos nepateikė. Ieškovė sudarė sutartį su atsakove būdama suklaidinta dėl tikrosios automobilio techninės būklės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų šalinančių jos kaip pardavėjos atsakomybę bei įrodymų, kad automobilio trūkumai atsirado po daiktų perdavimo ieškovei dėl to, jog ieškovė pažeidė automobilio naudojimo ar saugojimo taisykles.
11. Atsakovė E. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundų ribų.
13. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 17 d. 18:00 val. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė nupirko, o atsakovė pardavė 2007 metų gamybos transporto priemonę duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), už 2 450,00 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo automobilio kokybė aptarta nurodant: smulkūs kėbulo defektai bei pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja (e. b. l. 11). Į bylą pateikti įrodymai, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2021 m. vasario 9 d. ir galiojo iki 2022 m. sausio 19 d. (e. b. l. 141). Automobilis 2021 m. balandžio 13 d. buvo pristatytas į uždarąją akcinę bendrovę „Autojuta“, apžiūrėjus transporto priemonę surašytas defektinis aktas (e. b. l. 113), kuriame nustatyti šie defektai: įdauža priekiniame stikle, automobilio dugnas pažeistas korozijos; matomi variklio alyvos prasisunkimai ties vožtuvų dangteliu ir kuro / vakuumo siurbliu, po variklio plovimo alyvos prasisunkimų nerasta (patikrinimui reikalingas ilgesnio laiko automobilio eksploatavimas); plyšusi kairės pusės išorinė lanksti VGK šarnyro (granatos) apsauga; kliba kairės pusės priekinė stabilizatoriaus traukė; suskeldėjusios galinės važiuoklės guminės įvorės; AGR vožtuvo aušintuvas atjungtas nuo aušinimo sistemos (nėra sujungimo žarnelių); aušinimo sistemoje rasta CO₂ dujų (CO₂ testas teigiamas, t. y. išmetamosios dujos patenka į aušinimo sistemą); stringa galinis kairės pusės rato stabdis; netvarkingas apatinis variklio apsaugos tvirtinimas; nesandarus aušinimo skysčio bakelis; aplaužyti kairės ir dešinės pusės priekiniai posparniai, susidėvėjusi galinė kairės pusės padanga. Ieškovė prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą (2 909,08 Eur) sudaro: 32,00 Eur už variklio plovimą, + 85,38 Eur už automobilio patikrą+ 1 491,70 Eur remonto išlaidos pagal Autojuta UAB sąmatą (e. b. l. 121-122) + 1 000,00 Eur už variklio remontą+ 300,00 Eur už UAB „Autopretenzija“ paslaugas.
14. Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovė turi pareigą ieškovei atlyginti nuostolius dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio.
15. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
16. CK 6.431¹ straipsnis numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje be kitų duomenų turi būti nurodyti duomenys apie transporto priemonės trūkumus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte yra nurodyti automobilio trūkumai, kurie turi būti nurodyti: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, jog jos pirktas automobilis turėjo variklio trūkumų, kurie nebuvo nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat kitų trūkumų, kurie nustatyti UAB „Autojuta“ defektiniame akte. Atsakovė teigia, jog ieškovės minimi automobilio defektai jai nebuvo žinomi, o smulkūs kėbulo defektai ir įdauža priekiniame stikle buvo akivaizdžiai matyti sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.
17. Taigi šiuo atveju pirkėja turi įrodyti, jog automobilio pirkimo metu šie trūkumai egzistavo ir pardavėja apie juos žinojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pardavėja, pardavinėdama automobilį, žinojo apie automobilio variklio trūkumus ir kitus nurodytus gedimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės parduodamam automobiliui mėnesį ir savaitę prieš parduodant jį ieškovei buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog ginčo automobilio variklis iki parduodant jį ieškovei būtų veikęs netinkamai. Ieškovė taip pat nenurodė, su kokiu automobilio netinkamu veikimu (gedimu) susidūrė po automobilio įsigijimo, kokios aplinkybės lėmė negalėjimą automobilį naudoti pagal jo paskirtį, poreikis atlikti remonto darbus ir pakeisti susidėvėjusias detales paaiškėjo tik po detalios techninės apžiūros.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei, turint teisę patikrinti perkamą automobilį autoservise, tačiau nusprendus to nedaryti, pati ieškovė prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo. Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta 18.00 val., ir ieškovės teigimu, autoservisai jau nebedirbo, kadangi nebuvo jokių kliūčių automobilį apžiūrai pristatyti kitą dieną ir tik tada priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo. Juo labiau, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovė, parduodama automobilį, būtų nuslėpusi jai žinomus transporto priemonė trūkumus. Ieškovė prieš pirkdama automobilį jį apžiūrėjo. Tiek pati ieškovė, tiek kartu su ja buvęs kitas asmuo, atliko bandomąjį važiavimą ir tada ieškovė priėmė sprendimą įsigyti transporto priemonę tą pačią dieną. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė, nebūdama nei profesionaliu pardavėju, nei automechaniku nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus, kurie nebuvo nustatyti automobilio techninės apžiūros metu ir kurių atsakovė pati nepastebėjo iki automobilio perdavimo ieškovei, dėl ko tokių aplinkybių nenurodė ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje neįrodyta, kad automobilio variklio gedimas, egzistavo automobilio perdavimo pirkėjai momentu ir, kad jis būtų buvęs pardavėjos sąmoningai nuslėptas. Dar daugiau, iš byloje surinktų įrodymų visumos (tiek UAB Autojutos defektinio akto, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto A. J., atlikusiu automobilio patikrą, parodymų) negalima daryti vienareikšmės išvados, kad variklio defektas apskritai egzistuoja, o jeigu ir egzistuoja tai ar egzistavo automobilio perdavimo metu ar atsirado jau ieškovei eksploatuojant automobilį, ar ieškovėms meistrams bandant patikrinti transporto priemonę variklį stipriai ir ilgai akceleruojant. Todėl šiuo atveju įsigyto naudoto automobilio gedimo rizika, buvus techniškai tvarkingai transporto priemonei, prieš tai įsitikinus jo tinkamumu naudotis pagal paskirtį, kolegijos vertinimu, tenka pačiai ieškovei.
19. Apeliantės teigimu, pardavėja privalėjo ieškovei pateikti informaciją apie visus gedimus ypatingai apie tuos, kurie buvo aiškiai matomi (įdauža priekiniame stikle; aplaužyti kairės ir dešinės pusės priekiniai posparniai; susidėvėjusi galinė kairės pusės padanga), tačiau jokios informacijos apie šiuos ir visus kitus defektus ieškovei jokia forma bei būdu nepateikė. Taigi dėl šių transporto priemonės defektiniame užfiksuotų trūkumų pati ieškovė pripažįsta, kad jie buvo akivaizdžiai matomi. Todėl jų neaptarimas pirkimo-pardavimo sutartyje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie buvo nuslėpti nuo ieškovės. Priešingai, pati ieškovė apžiūrėdama automobilį galėjo juos akivaizdžiai matyti, juo labiau mažai tikėtina, kad atliekant bandomąjį važiavimą buvo galima nepastebėti įdaužos priekiniame stikle.
20. Pasisakydama dėl kitų defektiniame akte nurodytų transporto priemonės defektų, teisėjų kolegija, pažymi, kad ieškovė įsigydama ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio įsigijimo atveju. Akivaizdu, kad automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai, dalys natūraliai dėvisi, todėl laikui bėgant jie gali sugesti arba funkcionuoti nebe taip kokybiškai dėl ko reikės investuoti lėšas jų tinkamai techninei būklei palaikyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados nei, kad ginčo automobilis yra tinkamas eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad parduotas automobilis yra su trūkumais.
21. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jos teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.