- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- eII-2-1095/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00219-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Advokatai
- Rolandas Rutė, Jonas Povilionis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 29 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2024 m. spalio 29 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį 100 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 24 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), kieme tyčia spardė S. G. priklausančius vartus, taip juos sugadino, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. G. padaryta turtinė 39,67 Eur žala, kuri nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) defektiniu aktu keičiant vartų sugadintas dalis, ir ji neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Minėtu nutarimu A. K. įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai 227,99 Eur turtinį nuostolį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas A. K. skundas, kuriame prašoma Komisariato 2024 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti, teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodyta, kad skundžiamo nusižengimo ir žalos nukentėjusiajai nepadarė, nes vartų nespardė ir spynos nesugadino. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas neatlikus objektyvaus, visapusiško ir išsamaus tyrimo. 2023 m. lapkričio 24 d. 17.30 val. su nukentėjusiąją nebendravo, tą dieną S. G. jį įžeidinėti pradėjo apie 18.50 val., kai ėjo uždaryti vartų. Tai, kad nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo, patvirtina ne tik nuoseklūs jo paties paaiškinimai, bet ir policijos pareigūnų, kurie vartų apgadinimų nenustatė, tarnybiniai pranešimai. Bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs R. B. nėra nei ekspertas, nei specialistas, kad galėtų padaryti išvadas, jog būtent A. K. batų pėdsakai matomi ant tvoros, jog buvo spirta ne mažiau kaip 3 kartus (tai yra tik jo nuomonė). R. B. taip pat negali reikšti nuomonės už nukentėjusiąją ir policijos pareigūnus, ką jie įvykio vietoje galėjo ar negalėjo matyti. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. K. kaltę, byloje nėra, remiamasi tik prielaidomis dėl jo kaltės. Jie su nukentėjusiąja gyvena tame pačiame name ir yra turto, įskaitant kiemo aptvėrimą, bendraturčiai. 2022 m. po eismo įvykio nukentėjusioji be bendraturčių sutikimo įrengė naują metalinę tvorą, vartus ir rakinamus vartelius prie įėjimo į savo naudojamas patalpas. Tarp A. K. ir nukentėjusiosios vyko ginčas teisme dėl žalos, susijusios su teritorijos aptvėrimu, atlyginimo. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 18.50 val. prie įėjimo į S. G. naudojamas patalpas nukentėjusioji ėmė jį įžeidinėti, o jos šuo pribėgo prie vartelių ir ėmė loti. Norėdamas turėti komunikavimą su šunimi, jis bato smaigaliu nestipriai kelis kartus pabaksnojo į vartelius 20–30 cm aukštyje ir dėl S. G. elgesio pats iškvietė policiją. Maždaug po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo tiek su juo, tiek ir su nukentėjusiąja, tačiau apie vartelius nebuvo net kalbos, nes nebuvo tokio įvykio, kokiu jis apkaltintas, ir tuo metu vartelių spyna veikė puikiai. Į policiją S. G. dėl tariamai apgadintos vartelių spynos kreipėsi 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau 11–13 val. atvykę policijos pareigūnai S. G. pasakė, kad varteliai ar jų spyna nesugadinti, jie tik išpurvinti, todėl reikia nusivalyti. Po policijos pareigūnų iškvietimo S. G. visą laiką naudojosi varteliais, jų spyna nebuvo sugedusi.
Atsiliepimas
Komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nuobauda individualizuota tinkamai. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą A. K. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, kad jis įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Komisariato atstovas parodė, kad pats A. K. pripažįsta, jog jo koja kontaktavo su varteliais ir nuotraukoje matomi batų pėdsakai. Buvo pateikti įrodymai apie turto sugadinimą, tačiau matyti, kad ne visa defektiniame akte nurodyta žala susijusi su varteliais, todėl skundžiamame nutarime nurodyta atlygintina suma turėtų būti mažinama.
Teismo posėdyje nukentėjusioji S. G. parodė, kad nuolat konfliktuoja su A. K.. 2023 m. lapkričio 24 d. vakare (tamsiu paros metu) būdama namuose matė kaip A. K. agresyviai koja spardė jos tvorą prie įėjimo į jos namus ir po to pats iškvietė policiją. Ji atvykusiems policijos pareigūnams sakė apie tvoros spardymą, bet jie liepė jai nusiraminti ir eiti ilsėtis. Buvo tamsu ir ji bijojo išeiti, todėl tvorą apžiūrėjo kitos dienos rytą, nufotografavo matomą batų protektorių ir iškvietė policiją, papasakojo apie tvoros spardymą. Po įvykio negalėjo vartelių užrakinti, nieko neremontavo, po kurio laiko išsikvietė žmogų, kuris įvertino žalą. Daug ko jau nepamena.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. parodė, kad inkriminuotą dieną išėjo su tapkėmis uždaryti vartų, kai nukentėjusioji ėmė jį įžeidinėti, o jos šuo ant jo lojo. Dėl to norėjo paerzinti už tvoros buvusį šunį ir koja barbeno per vartelius. Po to iškvietė policiją. Kitą dieną policiją kvietė nukentėjusioji, bet buvo nustatytas tik tvoros sutepimas kampo apačioje. Turi filmuotą medžiagą, kad varteliai po įvykio buvo rakinėjami, jeigu kurį laiką jų negalėjo rakinėti, galbūt tai buvo dėl plikšalos. Bylos nagrinėjime ne teismo tvarka buvo su kita avalyne, nei tą įvykio vakarą.
Teismo posėdyje liudytojas N. L. parodė, kad yra policijos pareigūnas ir 1 kartą yra matęs A. K., kuris pykstasi su kaimyne. Kiek atsimena, buvo sakoma, kad moteris pastatė vartus, kurių kaimynas nedarinėja. Bendravo tiek su A. K., tiek ir su jo kaimyne. Jokių vartų, pro kuriuos patenkama į teritoriją, apgadinimų nematė. Kitų vartelių, kurių nuotrauka yra byloje, net nematė, pro juos nėjo, apie juos nebuvo kalbama. Kai buvo atvykę, buvo tamsus paros metas. Iš karto po iškvietimo aprašė viską registre, pagal kuriame esančią informaciją surašė tarnybinį pranešimą, papildydamas informacija apie vartus.
Teismo posėdyje liudytojas T. M. parodė, kad yra policijos pareigūnas ir praėjusiais metais buvo nuvykęs į įvykį dėl kaimyno sugadintų vartelių. Moteris teigė, kad apgadinta spyna. Spyną apžiūrėjo, bet akivaizdžių spynos apgadinimų nepastebėjo, dėl to moteriai pasiūlė kreiptis į specialistus, kad įvertintų žalą, ir tada kreiptis su pretenzijomis į Komisariatą. Pareiškimo moteris nerašė, su jos kaimynu nebendravo. Tarnybinį pranešimą surašė pagal informaciją policijos registruojamų įvykių registre.
Teismo posėdyje liudytojas S. T. parodė, kad jo vadovaujama įmonė įrengė aptvėrimą ir po to nukentėjusiosios prašymu įvertino padarytą žalą. Pats buvo nuvykęs apžiūrėti aptvėrimo ir 2024 m. rugsėjo 19 d. sudarė defektinį aktą. Moteris teigė, kad aptvėrimas piktavališkai apgadintas ir prastai darinėjasi varteliai, bet apie spynos apgadinimą nieko nesakė. Nustatė vartelių gaudytuvo, esančio šalia rankenos ir spynos (jis sulankstytas, atlenktas), stumdomų kiemo vartų gaudytuvo kronšteino (apačioje) ir 3 tvoralenčių (lyg viena ant vartelių ir 2 tvoroje) apgadinimą. Patys savaime tokie sugadinimai neatsiranda, nes metalas yra gana storas. Vartelių defektas galėjo atsirasti spardant vartelius. Defektų nešalino, tik aktą pateikė. Defektiniame akte kai kur atskirtos medžiagų ir darbų kainos, o kai kur jos nurodytos kartu. Atrodo, kad varteliai nuotraukoje užrakintoje padėtyje.
Teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad dalyvaujant A. K. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. A. K. nupiešė teritorijos schemą, paklaustas apie batus A. K. patvirtino, kad atvyko su tais pačiais batais, todėl buvo paprašyta jo parodyti batų padą ir jis jį parodė. Kadangi ant vartelių tvoralenčių nuotraukos matėsi protektorius, sulygino jį su A. K. parodyta avalyne ir požymiai atitiko (avalynės kraštuose protektorius matomas, o viduryje jis nusitrynęs). Bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. pateikė jau kitą avalynę. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu A. K. pademonstravo, kaip koja perbraukė per vartelius. Iš nuotraukos matė, kad apatinė dešinė vartelių dalis, kurioje ir buvo batų pėdsakai, buvo palikusi į vidų, kitų apgadinimų nematė, bet spardant išteptos tvoralentės, taigi jos ir apibrozdintos. Pagal pėdsakus matė, kad spirta ne mažiau kaip 3 kartus. Pagal iškvietimus vykusių policijos pareigūnų prašė parengti tarnybinius pranešimus, nes kūno kamerų vaizdo įrašai neišlikę. Žalą įvertino pagal defektinį aktą. Dėl nuo įvykio praėjusio laiko įvykio vietos neapžiūrinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose (neveikime) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 115 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą. Inkriminuojant ANK 115 straipsnį būtina nustatyti, ar dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kilo padariniai, t. y. ar buvo sunaikintas ar sugadintas tam tikros vertės svetimas turtas. Taip pat svarbi sugadinto / sunaikinto turto vertė, nes pagal tai atribojama baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Įvertinus liudytojo S. T. parodymus apie defektiniame akte nurodytas medžiagų ir darbų kainas, nėra jokio pagrindo teigti, kad A. K. galėjo padaryti ne administracinį nusižengimą, o nusikalstamą veiką, kaip tai nurodyta nukentėjusiosios atstovo 2024 m. gruodžio 12 d. prašyme. Nagrinėjamu atveju A. K. pripažįsta 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini), koja lietęs vartelius, ant kurių liko nukentėjusiosios kitą dieną po įvykio darytoje ir policijai pateiktoje nuotraukoje avalynės pėdsakai, tačiau neigia tyčia sugadinęs nukentėjusiosios S. G. turtą. Esant tokiam ginčui, teismas vertina byloje esančius įrodymus, kiek tai susiję su tuo, ar jie patvirtina, kad būtent A. K. skundžiamame nutarime nurodytą dieną tyčia sugadino S. G. turtą. Nors nukentėjusiosios atstovo 2024 m. gruodžio 12 d. prašyme teigiama, kad A. K. galbūt yra padaręs ir kitų administracinių nusižengimų, tačiau tai nėra šios bylos, kurioje teismas tikrina skundžiamo nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas už konkretų administracinį nusižengimą, teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjimo dalykas.
Iš A. K. ir S. G. parodymų bei objektyvių bylos duomenų matyti, kad tarp šių bendraturčių yra susiklostę konfliktiški santykiai, anksčiau teisme S. G. iniciatyva buvo nagrinėta civilinė byla dėl žalos atlyginimo, kurioje tik maža dalis jos pareikštų reikalavimų buvo pagrįsti, todėl šalių parodymų patikimumas turi būti vertinamas labai įdėmiai ir atidžiai. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra stumdomi vartai, pro kuriuos patenkama į teritoriją, kurioje yra kiti rakinami varteliai, kuriuos A. K. ir kaltinamas tyčia apgadinęs juos spardydamas. Nors nukentėjusioji tvirtina, kad 2023 m. lapkričio 24 d. A. K. vartelius spardė dar iki atvykstant policijos pareigūnams, kad ji policijos pareigūnams sakė apie neteisėtus A. K. veiksmus, tačiau tai paneigia liudytojo N. L. parodymai, jo tarnybinis pranešimas ir informacija policijos registruojamų įvykių registre.
Žemesnės instancijos teismas
Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2023 m. lapkričio 24 d. (penktadienį) 17.06 val. pats A. K. kvietė policiją, nurodydamas, kad jį necenzūriniais žodžiais „kolioja“ kaimynė. Vienas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų yra liudytojas N. L., kuris iš karto po įvykio policijos registruojamų įvykių registre nurodė, jog A. K. paaiškino, kad kaimynė jį kieme išvadino negražiais žodžiais, o S. G. paaiškino, kad ji ant kaimyno pyksta dėl to, jog jis nesaugo jų bendro kiemo, nors ji nupirko tvorą, jis už ją neatiduoda pinigų, neuždarinėja vartų. Su kaimynais sutarta, kad A. K. darinės vartus, o S. G. nebeprasivardžiuos. N. L. 2024 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė policijos registruojamų įvykių registre esančią informaciją ir papildomai pažymėjo, kad įvykio vietoje buvo tamsu ir ant metalinių vartų tvoros jokių apgadinimų ar išpurvinimų nepastebėjo; nei A. K., nei S. G. apie tvoros apgadinimus neužsiminė. Liudytojas N. L. teisme patvirtino, kad jokių vartų, pro kuriuos patenkama į teritoriją, apgadinimų nematė, o kitų vartelių, kurių nuotrauka yra byloje, net nematė, pro juos nėjo, apie juos nebuvo kalbama.
Nukentėjusioji teigia, kad nuotrauką su avalynės pėdsakais ant vartelių padarė kitą dieną po įvykio, o į policiją dėl to kreipėsi 2023 m. lapkričio 28 d. ryte, nurodydama, kad penktadienį vakare A. K. apspardydamas apgadino jos vartelius, kurie nebeužsirakina. Šiuo aspektu svarbūs liudytojo T. M. parodymai, jo tarnybinis pranešimas ir informacija policijos registruojamų įvykių registre. Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. G. paaiškino, jog penktadienį jos vartelius apgadino kaimynas, moteris negalėjo pasakyti, kokia padaryta žala, paaiškino, kad apgadinta spyna, kad išsikvies raktininką, jog jis įvertintų žalą, ir po žalos įvertinimo kreipsis į policijos komisariatą (skundų, prašymų negauta). T. M. 2024 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė policijos registruojamų įvykių registre esančią informaciją ir papildomai pažymėjo, kad apžiūrėjus vartelius ant vartų matėsi, kad yra purvina, bet jokių apgadinimų nesimatė, kad būtų padaryta. Apžiūrėjus vartelių spyną taip pat jokių apgadinimų nesimatė. Moteris tuo momentu nereiškė noro rašyti pareiškimą, jai buvo paaiškinta, kad išsikviestų specialistą, kuris apžiūrėjęs įvertintų padarytą žalą. Liudytojas T. M. teisme patvirtino, kad moteris teigė, jog apgadinta spyna, kurią apžiūrėjo, bet akivaizdžių spynos apgadinimų nepastebėjo, dėl to moteriai pasiūlė kreiptis į specialistus, kad įvertintų žalą, ir tada kreiptis su pretenzijomis į Komisariatą. Pareiškimo moteris nerašė, o su jos kaimynu nebendravo.
2023 m. gruodžio 5 d. S. G. pareiškimas Komisariate gautas 2023 m. gruodžio 6 d. Jame nukentėjusioji nurodė, kad A. K. 2023 m. lapkričio 24 d. spardė tvorą, sugadino užraktą, sulankstė užrakto korpusą, buvo kviesti pareigūnai, kuriems viską paaiškino, tačiau jie iš jos nepriėmė pareiškimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po to būtų buvę imtasi kokių nors veiksmų tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą iki tol, kol 2024 m. spalio 1 d. Komisariate buvo gautas nukentėjusiosios prašymas, prie kurio buvo pridėtas UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 19 d. defektinis aktas, kuris sudarytas praėjus beveik 10 mėnesių po įvykio. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. T. parodė, kad nukentėjusiosios prašymu apžiūrėjęs įvertino padarytą žalą ir 2024 m. rugsėjo 19 d. sudarė defektinį aktą. Moteris teigė, kad aptvėrimas piktavališkai apgadintas ir prastai darinėjasi varteliai, bet apie spynos apgadinimą nieko nesakė, nors pradinis pranešimas policijai ir buvo apie tai, jog spardant buvo apgadinta spyna ir varteliai nebeužsirakina. Apžiūrėjęs šis liudytojas nustatė vartelių gaudytuvo, esančio šalia rankenos ir spynos (jis sulankstytas, atlenktas), kitų stumdomų kiemo vartų gaudytuvo kronšteino (apačioje) ir 3 tvoralenčių (lyg viena ant vartelių ir 2 tvoroje) apgadinimą.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. K. 2023 m. lapkričio 24 d. tyčia spardė vartelius, taip sugadindamas jų spyną ir padarydamas nukentėjusiajai 39,67 Eur žalą. Skundžiamame nutarime jau nurodyta, kad A. K. tyčia spardė S. G. priklausančius vartus, taip juos sugadino, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. G. padaryta turtinė 39,67 Eur žala, kuri nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) defektiniu aktu keičiant vartų sugadintas dalis, t. y. nenurodoma, kurios konkrečios vartelių dalys buvo sugadintos. Teisme ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs R. B. teigė, kad iš nuotraukos matė, jog apatinė dešinė vartelių dalis, kurioje ir buvo batų pėdsakai, buvo palikusi į vidų, kitų apgadinimų nematė, bet spardant išteptos tvoralentės, taigi jos ir apibrozdintos.
Matyti, kad tiek nukentėjusiosios, tiek ir galimą administracinį nusižengimą tyrusios policijos pozicija, dėl to, kas konkrečiai buvo apgadinta A. K. kojai kontaktuojant su varteliais, t. y. kokios nukentėjusiosios turto (vartelių) dalys sugadintos, nebuvo nuosekli ir keitėsi, nors liudytojo S. T. parodymai patvirtina, kad apgadinimai buvo matomi tiesiog pasižiūrėjus. Suprantama, kad S. G. galėjo nežinoti padarytos žalos dydžio, tačiau nukentėjusioji, kuri kasdien naudojasi tais varteliais, galėjo nesunkiai identifikuoti apgadinimus po įvykio, jeigu jų iki tol nebuvo, nes, kaip pati teigė, kitą dieną po įvykio šviesiu paros metu apžiūrėjo vartelius. Ir policijos pareigūnai 2023 m. lapkričio 28 d. apžiūrėjo vartelius šviesiu paros metu, bendravo su nukentėjusiąja, kuri kaip apgadintą dalį nurodė spyną, tačiau T. M. pastebėjo tik purvo žymes ant vartelių, o kažkokių vartelių ar jo dalių pažeidimų nematė.
Skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo protokolas, o po to ir skundžiamas nutarimas surašytas neatlikus objektyvaus, visapusiško ir išsamaus tyrimo, yra pagrįstas. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausta nebuvo (iš 2024 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad su ja tik buvo bendrauta telefonu dėl vartelių vertės ir žalos atlyginimo), o teisme ji buvo apklausta praėjus daugiau nei metams po įvykio ir nurodė daugelio aplinkybių jau neprisimenanti. Tačiau nukentėjusioji teisme patvirtino, kad iki šiol nieko neremontavo. Pradinis pranešimas buvo, kad apgadinta spyna ir varteliai nebeužsirakina, tačiau iš A. K. pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad varteliai ir po įvykio yra rakinėjami. Nukentėjusioji teigia kitą dieną po įvykio šviesiu paros metu apžiūrėjusi vartelius ir juos fotografavusi, o po kelių dienų apie tai pranešusi policijai, taigi lieka neaišku, kodėl jos pozicija yra tokia nenuosekli, dėl to, kas iš tikrųjų buvo apgadinta, iš pradžių teigiant, kad apgadinta spyna ir varteliai nebeužsirakina, nors tai paneigta byloje surinkta medžiaga, o dėl defektinio akto sudarymo kreipiantis tik po beveik 10 mėnesių nuo įvykio.
Nors įvykio vietos apžiūra, kaip procesinis veiksmas, taip niekada ir nebuvo atlikta, jau minėta, kad nei 2023 m. lapkričio 24 d., nei 2023 m. lapkričio 28 d. įvykio vietoje buvę pareigūnai jokių akivaizdžių tvoros, vartų ar vartelių apgadinimų nepastebėjo ir neužfiksavo. Nors nukentėjusiosios iki skundžiamo nutarimo priėmimo pateiktoje vartelių nuotraukoje matomos ištepimo žymės, tačiau jos savaime neleidžia daryti išvados, kad paliekant šias žymes buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas, nes nepaneigta A. K. versija, kad jis ne spyrė, o nestipriai koja lietėsi prie vartelių ir dėl to jokia reali žala ginčijamo įvykio metu nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad 2023 m. lapkričio 28 d. T. M. įvykio vietoje buvo šviesiu paros metu, policija buvo kviesta dėl vartelių spardymo, pareigūnai apžiūrėjo ir matė purvinus vartelius, tačiau šių vartelių apgadinimų nepastebėjo. Kaip jau minėta, UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 19 d. defektinis aktas sudarytas praėjus beveik 10 mėnesių po įvykio ir jame fiksuoti įvairūs vartų, vartelių ir tvoros defektai, tačiau jų susidarymo laikas ir aplinkybės nėra aiškios, nors nukentėjusioji teisme jau įrodinėja, kad dėl visų nustatytų defektų yra kaltas A. K., kuris, jos teigimu, nuolat savo veiksmais gadina teritorijos aptvėrimą, tačiau anksčiau apie tvoralenčių ir stumdomų vartų apgadinimą nukentėjusioji nebuvo nurodžiusi, o A. K. kaltinamas spardęs tik vartelius.
2024 m. gruodžio 20 d. nukentėjusiosios atstovas pateikė papildomas nuotraukas dėl stumdomų vartų ir vartelių apgadinimų, tačiau neįmanoma nustatyti, ar juos padarė A. K. 2023 m. lapkričio 24 d., ar šie pažeidimai atsirado kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Nors teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. T. parodė, kad defektiniame akte užfiksuotas vartelių gaudytuvo defektas galėjo atsirasti spardant vartelius, tačiau jis taip pat galėjo atsirasti ir kitu nei skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir kitomis aplinkybėmis, nes varteliai apžiūrėti praėjus beveik 10 mėnesių po įvykio, o iš karto po įvykio padarytoje vienintelėje nuotraukoje šių apgadinimų nesimato, jų nematė ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Baigiant nagrinėti bylą teiktose nuotraukose apgadinimai matosi, tačiau tam, kad asmeniui būtų galima taikyti atsakomybę, būtina neginčijamai įrodyti, jog jie atsirado būtent dėl skundžiamame nutarime nurodytų A. K. 2023 m. lapkričio 24 d. tyčinių veiksmų spardant vartelius, o ne kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, o tokių įrodymų byloje nepakanka.
Kadangi A. K. neneigia koja lietęs vartelius, aplinkybė, su kokia avalyne A. K. buvo įvykio metu, net nėra teisiškai reikšminga, nes jokių bylai svarbių aplinkybių ji nei patvirtintų, nei paneigtų. Esant tokiai situacijai, kai yra užfiksuoti tam tikri tvoros, vartų ir vartelių defektai, tačiau nesant pakankamai patikimų įrodymų, kad jie padaryti skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir būdu būtent A. K. tyčiniais veiksmais, nebesant galimybių kilusias abejones dėl jo kaltės pašalinti, visos abejonės dėl turto apgadinimo vertintinos A. K. naudai ir administracinė teisena nutrauktina neįrodžius jo kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Negalima A. K. kaltės grįsti nenuosekliais ir net prieštaringais nukentėjusiosios, su kuria jis nuolat konfliktuoja, parodymais, nes iš bylos medžiagos akivaizdus jos siekis dėl visų aptvėrimo sugadinimų, kurie net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kaltinti būtent A. K.. Dėl to skundas tenkintinas ir skundžiamas nutarimas panaikintinas.
Įvertinęs bylos baigtį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti A. K. iš valstybės jo turėtas atstovavimo išlaidas (500 Eur), kurios yra įrodytos, realiai patirtos ir, įvertinus advokato padėjėjo darbo bei laiko sąnaudas (rengė skundą bei dalyvavo 3 teismo posėdžiuose), protingo dydžio. Atitinkamai nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos jai neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. K. skundą tenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį nutraukti.
Priteisti A. K. iš valstybės 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.