Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-05-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-3620-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
e2YT-3620-880/2019
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00117-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
notarei Gražinai Zinkevičienei, V. P., VĮ „Turto bankas“, Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro
Advokatai
Deividas Gagys
Civilinė byla Nr. e2YT-3620-880/2019Proceso Nr. 2-44-3-00117-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiškėjai J. L., jos atstovei advokatei Jolantai Dranseikienei,

suinteresuotiems asmenims notarei Gražinai Zinkevičienei, V. P., jos atstovui advokatui Deividui Gagiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, V. P., Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Zinkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), jo sesuo pareiškėja J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis A. K.. Remiantis Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro pažyma dėl mirusiojo A. K. turto paveldėjimo kreipėsi sesuo V. P., o 2017 rugpjūčio 22 d. jai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į A. K. ½ dalį turto. Palikėjas sutuoktinės, vaikų neturėjo, aukštesnės nei ketvirtos eilės įpėdinių nėra. Pareiškėjas turėjo dvi seseris V. P. ir pareiškėją J. L.. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po palikėjo mirties jo palikimą priėmė sesuo V. P. paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei ir pareiškėja J. L., pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja po brolio mirties su seserimi pasidalino paveldėtą turtą, valdė sodybą su žemėmis, kitą paliktą turtą lygiomis dalimis. Paveldėtojos susitarė kuri kuria dalimi daržo naudojasi, kurią dalį pievos šienauja, pasidalino įrankius, kartu prižiūrėjo pastatus, sodą, kartu valdė, naudojo, prižiūrėjo paliktą turtą, mokėjo mokesčius. Pareiškėja sumokėjo žemės mokestį už jos vardu registruotų 1/3 žemės sklypų dalis 11 eurų ir už mirusio brolio priklausiusią žemės dalį 11 eurų už 2018 metus. Pareiškėja ūkininkui panaudos pagrindais davė naudotis savo ir paveldėtą dalį broliui priklausiusios žemės, ūkininkas šiuos žemės sklypus deklaravo. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Alionių seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja po brolio mirties tvarkė, naudojo ir dabar tvarko ½ dalį broliui priklausiusio turto (sodybos ir žemės), tokiu būdu priėmė po brolio mirties ½ dalį likusio palikimo faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų apie paliktojo turto priėmimą valdyti. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo notarė Gražina Zinkevičienė atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo netenkinti ir nurodė, kad po A. K. mirties pareiškėjos nurodomą paveldėtiną turtą aktyviai prižiūrėjo ir rūpinosi ne pareiškėja, o V. P.. V. P. nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. mokėjo komunalinius mokesčius, mokesčius už elektrą, vandenį ir nuotekų tvarkymą, remontavo vandentiekį, taisė pastato lietvamzdžius, siekdama išsaugoti namo konstrukcijas, nuolat rūpinosi pastatų ir visos aplinkos priežiūra (žolės šienavimas, medžių priežiūra, aplinkos tvarkymo darbai), žiemos sezonu reguliariai šildydavo patalpas, o taip pat 2018-04-10 sudarė žemės panaudotos sutartis su ūkininku T. G., kurios galioja iki 2021-04-10. Pasak V. P., pareiškėja rūpinosi tik jai nuosavybės teise priklausančia turto dalimi ir faktiškai nepradėjo valdyti paveldimo turto po A. K. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestimas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. P. brolis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (T. I, el.b.l. 7-12). Po jo mirties dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo į notarų biurą kreipėsi tik suinteresuotas asmuo V. P. (T.I, el.b.l. 13). Visas A. K. priklausantis turtas yra pavedėtas po tėvų mirties kartu su pareiškėja ir V. P. po 1/3 dalį (T. I, el.b.l. 15-27). Pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl brolio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog brolio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Suinteresuotas asmuo V. P. nurodo, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų priėmusi brolio palikimą, o tik retkarčiais aptvarkydavo jai priklausančią turto dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis per tris mėnesius nuo palikėjo mirties atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog faktiškai valdydama turtą aktyviais veiksmais priėmė brolio palikimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo V. P. kreipėsi į notarą įstatymo per įstatymo nustatytą terminą ir priėmė jai priklausančią brolio palikimo dalį. Nuo pat brolio mirties iki 2019 metų ji mokėjo visus mokesčius susijusius su savo ir broliui priklausiusio turto išlaikymu, t.y. mokėjo visus komunalinius mokesčius, mokesčius už šiukšlių išvežimą, elektros energiją, vandenį, nuotekas (T. II, el.b.l. 8-53), taip pat mokėjo už vandentiekio remontą, remontavo lietvamzdžius (T. II, el.b.l. 54-58). V. P. taip pat nuomojo ūkininkui jai ir jos broliui priklausančią žemę (T. II, el.b.l. 59-60). Taigi realiai A. K. turtą po jo mirties valdė tik V. P., o pareiškėja jokių realių aktyvių veiksmų neatliko.

Nors pareiškėja nurodo, kad ji valdė brolio turtą po jo mirties byloje tai nėra įrodyta jokiais patikimais įrodymais. Nors pareiškėja nurodo, kad ji mokėjo už brolį žemės mokestį už 2018 metus, pagal pateiktą mokėjimą nėra aišku už ką ji moka, t.y. už save ar už brolį (T. I, el.b.l. 87-90). Be to, iš minėto mokėjimo matyti, kad duomenys mokėjimui suformuoti 2018 m. spalio 19 d., o sumokėta 2018 m. lapkričio 7 d., t.y. šie veiksmai atlikti praėjus beveik pusantrų metų po A. K. mirties, o ne per trijų mėnesių terminą kaip tai numatyta įstatyme. Byloje taip pat nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėja būtų dalį pinigų už mokesčius ar remontą sumokėjusi V. P..

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir pareiškėjos pateikta 2017 m. gegužės 27 d. žemės panaudos sutartis, nes iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu žemė jau buvo išnuomota pagal nuomos sutartį. Žemę nuomojantis ūkininkas D. G. paaiškinime (T. III, el.b.l. 131-132) nurodė, kad 2017 m. gegužės 27 d. žemės panaudos sutartį su pareiškėja pasirašė 2019 metų pradžioje jai prašant siekiant paveldėti turtą. Tačiau realiai jis žemę nuomojo pagal 2013 metais sudarytą ir 2018 m. balandžio 10 d. iki 2021 metų balandžio 10 d. pratęstą nuomos sutartį, kurią sudarė su V. P..

Teismo vertinimu visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja realius aktyvius veiksmus pradėjo praėjus daugiau kaip metams po brolio mirties nusprendus kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o per nustatytą trijų mėnesių terminą jokių aktyvių veiksmų neatliko.

Nelaikytina aktyviais veiksmais priimant palikimą faktiniu valdymu, atskirų palikėjo daiktų, tokių kaip dantų karūnėlė ar SIM kortelės paėmimas, o taip pat dalies žemės sklypo nušienavimo darbai ar daržovių auginimas buvusio šiltnamio dalyje. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjai bendrojoje nuosavybėje priklauso 1/3 viso turto, todėl vertinant ar ji atliko aktyvius veiksmus priimant palikimą faktiškai valdant, svarbu nustatyti kokius kitokius veiksmus ji atliko nei atlikdavo esant gyvam broliui. Šiuo atveju tokių veiksmų nustatyta nebuvo, t.y. ji sodino darže daržoves ir esant gyvam broliui, realiai daržo žemės plotas nebuvo padidintas, o buvo sumažintas V. P. užsėjant jį žole, kurią vėliau pjovė V. P.. Taigi, realiai pareiškėja valdė savo turtą. Analogiškai ir pakabintos užuolaidos, rodo, kad pareiškėja rūpinosi savo turtu.

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir aplinkybės, susijusios su trimerio naudojimu. Byloje nustatyta, kad esant gyvam A. K. trimeriu visi naudojosi bendrai, visi pirkdavo benziną, todėl pasinaudojimas juo po brolio mirties nelaikytinas aktyviais veiksmais sprendžiant dėl palikimo priėmimo.

Taip pat teismas sprendžia, kad nereikšmingos šios bylos nagrinėjimui aplinkybės, susijusios su kapo sutvarkymu, nes kapų tvarkymas nevertinamas sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą.

Paminėtina ir tai, kad pareiškėja yra priėmus tėvų palikimą kreipiantis į notarą, todėl ji gerai žinojo palikimo priėmimo procedūras ir terminus, tačiau to nepadarė, kaip ir neatliko aktyvių veiksmų, kuriais būtų priėmus palikimą faktiniu valdymu, todėl jos pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio A. K. mirties ji priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, o suinteresuotas asmuo V. P. prašė pareiškimo netenkinti. Taigi neabejotinai jų interesai byloje buvo priešingi.

Atmetus pareiškimą, iš pareiškėjos suinteresuoto asmens V. P. naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė įrodymus, kad patyrė 1899,40 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į suinteresuoto asmens atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, t. y. kad buvo susipažinta su pareiškimu, parengtas atsiliepimas, dalyvauta dviejuose teismo posėdžiuose, į kuriuos atstovas vyko iš Vilniaus į Širvintas ir atgal, parengė tris procesinius prašymus dėl įrodymų prijungimo, liudytojų apklausos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl iš pareiškėjos suinteresuoto asmens V. P. naudai priteistina 1899,40 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Iš pareiškėjos J. L., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens V. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1899,40 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius