- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-5524-1025/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01406-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- R. Ž., S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Ž. ir S. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ ) “Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą pareiškimu, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š. po vyro S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
1.1. Pareiškėjos nurodo, jog jų tėvai yra Z. Š. ir S. Š., kurie sudarė (duomenys neskelbtini) santuoką. Gyvendami santuokoje tėvai pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Šie pastatai buvo registruoti motinos Z. Š. vardu. Tėvas S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Motina Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo. Po tėvo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
1.2. Po sutuoktinio S. Š. mirties Z. Š. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, o būtent toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, atliko einamąjį remontą, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu Z. Š. po sutuoktinio S. Š. mirties priėmė jam priklausiusią namo dalį faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
3. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvai yra Z. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.
5. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kartenos seniūnijos pažyma patvirtina, jog pagal 1988-04-02 įrašą ūkinėje knygoje Nr. 16, asmeninė sąskaita Nr. 595 Z. Š. vardu įregistruoti pastatai, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog minėti statiniai nuosavybės teise įregistruoti Z. Š. vardu.
6. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2025-11-04 liudijimas patvirtina, jog paveldėjimo byla po S. Š. mirties (duomenys neskelbtini), nėra užvesta.
7. Kretingos rajono 1-ojo notaro biuras 2006-11-16 VĮ Registrų centrui pateikė duomenis, jog po Z. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), užvesta paveldėjimo byla pagal dukrų R. Ž. ir S. Š. pareiškimus.
8. Pateikti mokėjimai patvirtina, jog buvo mokama už suteiktas paslaugas už vandenį, elektrą namui, adresu (duomenys neskelbtini).
9. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
10. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
12. Bylos duomenys patvirtina, jog Z. Š., būdama paveldėtoja po savo sutuoktinio S. Š. mirties, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Z. Š. po sutuoktinio mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, nes ji pradėjo naudoti ir valdyti mirusiajam priklausančius kilnojamuosius daiktus, taip pat naudojosi ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu – mirusiajam sutuoktiniui S. Š. priklausančia ½ nekilnojamojo turto dalimi, (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Taigi Z. Š. tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinio mirties likusį ir jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininke. Kiti mirusiojo įpėdiniai – vaikai, pareiškėjai šioje byloje, būdami pirmos eilės įpėdiniais, palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Z. Š. iš karto po sutuoktinio S. Š. mirties faktiškai pradėdama valdyti sutuoktiniui S. Š. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinio palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
13. Pareiškėjos įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas joms sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.