Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis - laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams

Bausmės pradžia – 2014-08-14, o pabaiga – 2017-12-14. Neatlikta bausmės dalis 2 metai 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 19 d., dieną).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-21 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai ir vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, t.y. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, t. y. 46 balai. Apylinkės teismo manymu, nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra didelė. Teismas laikė, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820 buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo skundas nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis A. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 10), ir nors įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nuo 2015-04-17 atlikto vertinimo yra sumažėjusi 3 (trimis) balais, tačiau vis dar išlieka vidutinė – 46 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles ir du kartus buvo skatintas. Nors nuobauda neskirta, o tik apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors iš bylos medžiagos matyti, kad iki nuteisimo A. Š. dirbo, tačiau jis nuteistas už BK XXVIII skyriuje nurodytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, t. y. už vagystę, plėšimus. Nuteistasis atvykęs į pataisos namus dirbti sutiko, oficialiai įdarbintas nebuvo, tačiau prisidėjo tvarkant pataisos įstaigos teritoriją. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą. Minėta išvada patvirtina ir apeliacinio skundo argumentus, kad nuo 2015-08-26 nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2015-09-01 nuteistasis mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre staliaus specialybės. Bylos medžiagoje nurodoma, kad paleistas lygtinai turi galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje duomenų apie tai, kad nuteistasis dirba už pataisos namų, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš A. Š. priteistas ieškinys, kurio padengta tik maža dalis, o pataisos įstaigoje nuteistajam finansiškai padeda artimieji. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuteistasis ir anksčiau dirbo,bet tai nesutrukdė jam vykdyti nusikaltimų, teisėjų kolegija su išvadoje nurodytu veiksniu „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ nesutinka ir mano, kad šis veiksnys negali būti vertinamas kaip riziką mažinantis.

Kaip jau buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o nustatyti kriminogeniniai veiksniai (teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys) taip pat leidžia abejoti ir nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Tokią nuomonę sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos tam tikros aplinkybės, t. y. kad nuteistasis bausmės atlikimo metu apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nusikaltimų metu nuteistasis vartojo fizinį smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų ir jis supranta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo santykiai su artimaisiais geri, nuteistasis skunde nurodė, kad visą bausmės atlikimo laiką jį palaikė žmona. Iki nuteisimo A. Š. gyveno kartu su mama ir močiute, kur ir grįš išėjęs į laisvę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo socialiniai ryšiai išlieka tokie patys, kokie buvo iki nusikalstant, ir tai negali būti laikoma nusikalstamą riziką mažinančiu veiksniu.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vis kas kažkiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su nusikalstamumu, praeityje buvo įtakotas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, teigti apie šio kriminogeninio veiksnio sumažėjimą iki minimalaus, dar nėra pagrindo.

Nuteistojo skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios A. Š. teigiamai, yra svarbios ir sveikintinos, tačiau aukščiau nustatytų aplinkybių, kurios rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaneigia.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo likusią neatliktos bausmės dalį. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo A. Š. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.