- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-1238-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01330-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1238-460/2012
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) S. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui S. R., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsiskaitymo su kreditoriumi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsiskaitymo su kreditoriumi tvarkos nustatymo. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo dydžio priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi ieškovės prašymą tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo S. R. piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštą.
Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį. Atsakovas pažymi, jog jokių kitų sąskaitų, išskyrus sąskaitą „Swedbank“, neturi, o šios sąskaitos išrašą nuo 2011-01-01 iki 2012-01-16 pateikė teismui. Nurodo, jog sąskaitos areštas gali jį sužlugdyti finansiškai, nes jis negali pasiimti pinigų, neturi kaip sumokėti žyminio mokesčio bei kitų mokesčių, pirkti maistą ir kitus būtinojo reikalingumo daiktus. Pažymi, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones ir paskiriant piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, areštą buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Anot apelianto, teismas turi atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatytosios laikinosios apsaugos priemonės nesuteiks perdėto pranašumo, ar nesuvaržys vienos iš proceso šalių teisių, daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taip pat reiktų įvertinti atsakovo interesus, turtinę padėtį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinius. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui ir atitikti siekiamus tikslus, pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimui užtikrinti.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažnai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininko finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl manyti, kad reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, neturėjo pagrindo.
Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti atsakovo interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams. Net ir su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturi piniginių lėšų kituose bankuose ar kredito įstaigose. Teismas sutinka, jog ieškovė nežino, kokia tiksli sukauptų lėšų suma, pati neturi galimybės sužinoti apie atsakovo vardu atidarytas bankų sąskaitose esančias lėšas. Be to, apeliantas cituoja aukštesniųjų teismų praktiką, tačiau nepateikia, jokių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.
Savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 straipsniai).
Esant nurodytų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.