Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas J. M. (J. M.), V. M., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/18/01694 nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2018-05-10 civilinėje byloje Nr. e2-4833-1066/2018, dėl 750 Eur skolos, 256,16 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojai UAB „4finance“ (v. b. l. 1). Antstolis Dainius Šidlauskas, vykdymo proceso metu nustatęs, kad skolininko J. M. sutuoktinės V. M. vardu yra atidarytos banko sąskaitos bei skolininko J. M. sutuoktinė K. M. dirba ir gauna darbo užmokestį, pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininko J. M. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (v. b. l. 90).

Suinteresuotų asmenų J. M. ir V. M. santuoka sudaryta 2018-11-16 (v. b. l. 56). Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, jog sutuoktiniai J. M. ir V. M. vedybų sutarties nėra sudarę (v. b. l. 88). Antstolis nustatė, kad skolininko J. M. sutuoktinė V. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, bei turi atsidariusi banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje (toliau –AB) „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini)AB „Luminor Bank“ (v. b. l. 61, 62). Antstolis 2019-03-22 turto arešto aktu Nr. S19-15818 areštavo V. M. pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui, V. M. banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 414010051003878494, UAB „Fineda“ akcijas, kurių savininkas skolininkas J. M. (v. b. l. 97 – 98). Antstolis 2019-02-07 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkui J. M. priklausančios turto dalies nustatymo.

Suinteresuotas asmuo V. M. nesutiko su pareiškimu, nurodė, jog įsipareigojimas pareiškėjui yra skolininko J. M. asmeninė prievolė atsiradusi iki suinteresuotų asmenų V. M. ir J. M. santuokos sudarymo. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko J. M. prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko J. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko J. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl skolininko J. M. sutuoktinės V. M. kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl argumentai, susiję su skolininko J. M. prievolės pobūdžiu, atmestini.

Suinteresuotas asmuo V. M. taip pat nurodo, jog augina mažametį vaiką V. S., todėl tenkinus pareiškėjo pareiškimą, šeimos materialinė padėtis pablogėtų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju būtina nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš teismui pateikto gimimo liudijimo matyti, kad nepilnametės V. S. mama yra V. M., o tėvas – A. S.. Suinteresuotam asmeniui V. M. išaiškintina, jog ji turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo arba, jeigu toks išlaikymas jau yra teismo priteistas, ji turinti teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), jei tas yra reikalinga.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. M. ir J. M. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnyje nustatyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgęs teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatyti CK 3.123 straipsnyje.

Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas J. M. turi pakankamai asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko J. M. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Suinteresuotojo asmens V. M. užmokestis ir lėšos, esančios jos banko sąskaitoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. M. ir J. M. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą nustatytina, kad skolininkui J. M. priklauso ½ lėšos, esančios V. M. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ V. M. vardu gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.112 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą prašė teismo panaikinti banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, kadangi į šią sąskaitą gauna vaiko pinigus. Suinteresuotam asmeniui V. M. išaiškintina, jog teismas nagrinėjamojoje byloje sprendžia klausimą dėl skolininko J. M. turto dalies nustatymo, todėl suinteresuoto asmens prašymai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku nenagrinėtini šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ lėšos, esančios sutuoktinės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ sutuoktinės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.