Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų ir 3 677 Eur (100 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis ir J. D. paskirtas laisvės atėmimas 10 metų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. D. subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

Bausmės pradžia: 2015 m. gruodžio 15 d.

Bausmės pabaiga: 2027 m. gegužės 12 d.

Nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. sausio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d. – 3 metai 2 mėnesiai 21 diena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. D. 2022 m. sausio 12 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant J. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta J. D. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvo įvertinta tai, kad nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai. Taigi, neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad Komisija pažeidė teisės principą non bis in idem, jog Komisija nepateikė jokių faktų analizės, argumentų, teisiškai nepagrindė sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Įvertinus J. D. skundo argumentus, konstatuotina, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį J. D. charakterizuojančius duomenis.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi nuteistasis rekomendacijų vykdymo laikotarpiu dalyvavo „Viešojo kalbėjimo“ ir „Finansinio raštingumo“ mokymuose, psichologinėje „Potrauminio streso sindromo įveikimo“ programoje, užsiėmimų cikle „Tarpasmeninės komunikacijos lavinimas, pasitelkiant muziką ir poeziją“, socialinių įgūdžių „Smurtinio elgesio keitimo programos“ užsiėmimuose. J. D. yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesijas. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos turi galimybę gyventi pas artimuosius, kurie sutinka jam suteikti gyvenamąją vietą. J. D. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 9 kartus skatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis sistemingai leidžiamas trumpalaikėms išvykoms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus nuo 2023 m. vasario 9 d. aplankyti artimųjų. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas 5 kartą. Iš nuteistojo J. D. asmens bylos matyti, kad Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nuteistasis minėtą nutarimą apskundė ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi galutinai buvo atmestas nuteistojo skundas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dalis aplinkybių, nurodytų nagrinėjamame nuteistojo skunde, jau buvo ne kartą svarstytos bei vertintos tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, o nuo paskutinio nuteistojo skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo praėjo vos 3 mėnesiai. Nuteistasis J. D. skunde nurodė, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose, socialinių įgūdžių mokymuose, socialinės reabilitacijos programose, kitų projektų individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, (duomenys neskelbtini)specialybes, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės pokyčių, tačiau pažymi, kad visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste visos paminėtos teigiamai J. D. charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. D. teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. J. D. elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Teismas pažymi, kad nors ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. J. D. elgesys ir jo nusikalstamos veikos yra siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais. Be kita ko, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nors J. D. ir patvirtino savo įsidarbinimo galimybes lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau šias aplinkybes gali apsunkinti sveikatos sunkumai ir turimas neįgalumo lygis. Nors nuteistojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse yra vertinamas kaip sėkmingas, tačiau dar išlieka su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip objektyvaus savivaizdžio stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka. Taigi, nuteistojo elgesio pasikeitimo dar negalima pripažinti nuolatiniu ir ilgalaikiu. Nepaisant teigiamų J. D. mąstymo bei elgesio pokyčių, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas nerestruktūrizuotoje aplinkoje ir savarankiškai priimdamas sprendimus dėl savo elgesio neabejotinai laikysis įstatymų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga J. D. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta J. D. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.