Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1705-232/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
e2A-1705-232/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29686-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
Ieškovas
AB „Swedbank“
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1705-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29686-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6;2.5.8.10;3.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 17 058,67 Lt skolą (14 500 Lt negrąžinto kredito; 2 162,45 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 5,67 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 390,55 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas); kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas litais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė), ir pridedant 5.90 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų spalio 26 d. ir balandžio 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma) ir pridedant 5.90 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, už negrąžintą pagal Kredito sutartį 14 500 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-08-26 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė ir liko skolinga ieškovui ieškiniu prašomas sumas.

Procesiniai dokumentai atsakovei E. S. įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies.

Nurodė, kad ieškovas 2009-10-26 pasirašė su atsakove Studento kredito sutartį Nr. 09-087571-SN, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 14 500 Lt sumos kreditą. Atsakovė tinkamai savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 str. 1 d.). Teismas nurodė, jog duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisė 14 500 Lt negrąžinto kredito. Teismas byloje nustatęs, kad pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 13,98 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 162,45 Lt palūkanų (LR CK 6.872 str. 1 d.). Kadangi Sutarties 12.1. punktu šalys susitarė, jog kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus Kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ar kitų mokėjimų terminus, Kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,10 proc.) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 5,67 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą bei 390,55 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo reikalavimo dėl kintamųjų metinių palūkanų priteisimo, nenurodė, koks turi būti palūkanų dydis, šį ieškovo reikalavimą atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 priimto sprendimo dalį, kuria netenkintas AB „Swedbank“ ieškinio reikalavimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovės E. S. priteisti kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemose paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas litais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė) ir pridedant 5.90 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų spalio 26 d. ir balandžio 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma) ir pridedant 5.90 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, už negrąžintą pagal Kredito sutartį 14 500 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-08-26 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl kintamų palūkanų priteisimo yra neteisėtas, priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines teisės normas t.y. CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-751/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-367/2006 ir Lietuvos Aukščiausijoo Teismo 2010-12-09 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-509/2010 bei paneigus palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, instituto esmę. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Įstatymas gali nustatyti, kad palūkanos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju šalys sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimąsi suteiktos paskolos suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir paskolos davėjas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl to pagal šalių sudarytos sutarties pagrindinėse sąlygose ir CK 6.37 str.1 d., 6.221 str. 3 d., 6.872 str. 1 d., 6.874 str. 1 d. nuostatas paskolos gavėjas atsakovas E. S. turi pareigą mokėti paskolos davėjui apeliantui palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi suteiktos paskolos suma.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

LR CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atsisakyta priteisti kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-08-26 iki visiško kredito grąžinimo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Swedbank“ ir atsakovė E. S. 2009 m. spalio 26 d. sudarė Studento kredito sutartį Nr. 09-087571-SN, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovei 14 500 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Šalių 2009 m. spalio 26 d. Studento kredito sutartis numatė, kad kredito gavėjas moka bankui kintamos palūkanas VILIBOR, banko marža nustatyta 5.90 proc., palūkanų keitimo periodas – kas šeši mėnesiai.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovės viso 17 058,67 Lt skolą (negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas) bei kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-08-26 iki visiško kredito grąžinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl kintamų metinių palūkanų priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo reikalavimo ir nenurodė, koks turi būti palūkanų dydis.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. LR CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t.y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensacinę (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos už naudojimąsi suteiktos paskolos suma. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Kasacinis teismas (žr. LAT 2010 12 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010) yra pasisakęs jog sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje.

Iš šalių sudarytos sutarties 5.1 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mėnesinės išmokos sumos išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Sutarties 5.2. punkte numatyta atsakovės pareiga palūkanas mokėti grafike nurodytą mokėjimo dieną. Studento kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas eurais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė), ir pridedant 5.90 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų spalio 26 d. ir balandžio 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinės palūkanų norma) ir pridedant 5.90 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank", AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą. Šioje sutartyje tiesiogiai nustatyta, kad sutartinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mėnesinės išmokos sumos išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (sutarties 5.1. punktai). Atsakovės prievolė pagal Studento kredito sutartį galioja iki atsakovė įvykdys ieškovui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį (sutarties 15.1. punktas), t.y. grąžins kreditą, sumokės palūkanas ir kitus sutartyse numatytus mokėjimus. Taigi nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimąsi suteiktos paskolos suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir paskolos davėjas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CK 6.221 straipsnio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kadangi sutarties šalys susitarė dėl sutartinių kintamo dydžio palūkanų, jų mokėjimo ir skaičiavimo tvarkos t.y. iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui sutartines palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi suteikto kredito suma iki visos kredito sumos grąžinimo, laikytinas tinkamu ir pagrįstu.

Remiantis išdėstytu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą pripažindamas ieškovo teisę į pagrindinę skolą, tačiau be pagrindo atmetė ieškinio reikalavimus dėl palūkanų mokėtinų už naudojimąsi pinigais priteisimo. B

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį kuria atmestas AB „Swedbank“ ieškinio reikalavimas priteisti kintamas metines palūkanas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį AB „Swedbank“ reikalavimą tenkinti – priteisti apeliantui AB „Swedbank“ iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną Reuters informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma) (jei palūkanų keitimo dieną tokia VILIBOR nėra paskelbta naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė) ir pridedant 5,90 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų balandžio 26 d. ir spalio 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma) ir pridedant 5,90 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 4 199, 49 Eur kredito sumos, nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantui AB „Swedbank“ iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,27 Eur (trisdešimt vieną eurą 27 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Teisėjai Liuda UckienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė