Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-06 · Administracinė byla Nr. I-437-365/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-18Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
I-437-365/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00847-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Gintaras Dzedulionis, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-437-365/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00847-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos išvados pagrindu pareiškėjai skirta neterminuota pensija nuo 2005 m. gruodžio 17 d. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymas Nr. XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas), todėl pareiškėjai kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Pareiškėja su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl sumažintos pensijos nepriemokos išmokėjimo. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pareiškėjos prašymo netenkino, todėl ji su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. B. prašė teismo: 1) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą grąžinti visą valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio 1 d.; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai 12 046,43 už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. (b. l. 1–3).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. kas mėnesį buvo mokama sumažinta pensija, kurios sumažinimo pagrindas Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjai nebuvo išmokėta 12 046,43 Lt valstybinės pensijos vien dėl to, kad šiuo laikotarpiu dirbo ir turėjo privalomojo valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamųjų pajamų. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo pareiškėja negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. Pareiškėjos teigimu, atsakomybė kyla Lietuvos valstybei, kurią pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 992 atstovauja Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes grindžiamas Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės normomis (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovai Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–12). Nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, perskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurie pažeisti nebuvo. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, nes tuo metu veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos išmokėti pareiškėjai susidariusią nepriemoką neturi teisinio pagrindo, nes nėra nustatytas susidariusių valstybinių pensijų nepriemokų kompensavimo mechanizmas (b. l. 9–12).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–23). Nurodė, kad vadovaujantis VSDFV 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-54 1.1 punktu nuo 2013 m. sausio 1 d. perėmė pareigūno valstybinės pensijos mokėjimą pareiškėjai. Tuo tarpu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo taikytos iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Todėl aplinkybė, kad šiuo metu VSDFV Vilniaus skyrius vykdo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos paskirtos pareigūnų pensijos mokėjimą pareiškėjai, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 17 d. pareiškėjai skirta neterminuotai pensiją (b. l. 16). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareigūnams gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinę pensiją kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnio nuostatomis, mokama sumažinta pensija. 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Valstybinio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėja su prašymu (b. l. 17) kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos sprendime nurodė, kad prašymas dėl neišmokėtos pensijos nepriemokos negali būti tenkinamas (b. l. 13).

Nagrinėjamam ginčui taikytini pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314; 2010-2011 metais – ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274)

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėjai paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja pagrindiniam įstatymui, pareiškėjos pretenzijos dalis dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikytina pagrįsta ir ši skundo dalis tenkinama.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Be to, skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Pareiškėjai paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Pareiškėjai apie jos teises pažeidžiančius veiksmus turėjo tapti žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Skundą teismui pareiškėja pateikė 2013 m. kovo 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo (b. l. 1–3), t.y. pareiškėja praleido 3 metų kreipimosi į teismą terminą.

Pareiškėja teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą, kuriame nurodė, kad ji negalėjo žinoti, jog 2010 m. vasario mėnesį išmokėta neteisėtai sumažinta pensija. Apie sumažintos pensijos neteisėtumą ir jos pažeidžiamas teises pareiškėja sužinojo, kai buvo paskelbtos Konstitucinio Teismo išvados (b. l. 45–47).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis protingai, galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai tiesiogiai nėra nustatyti. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemoką turi ginti per trejų metų terminą, paaiškėjo tik LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį. ABTĮ 33 straipsnyje reglamentuoti kiti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis (tiesiogiai) nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 metų vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis) (žr. LVAT 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014).

Įvertinęs pareiškėjos prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą ir tai, kad ji savo teises ginti ėmėsi per protingą terminą, teismas konstatuoja, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Dėl teisinės situacijos neaiškumo pareiškėja galėjo klysti dėl kreipimosi į teismą tvarkos, tačiau, gindama savo teises, veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Teismas, paisydamas iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą ir bylą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iš esmės.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina ne iš Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-86 redakcija), Kalėjimų departamento asmeniui paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pareiškėjai paskirtos pensijos mokėjimo funkcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.) yra priskirta VSDFV Vilniaus skyriui (VSDFV 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-54 1.1 p.). Nurodytų teisės normų nustatytas naujas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo administravimas reiškia, kad šių pensijų mokėjimo administravimo funkcija be jokių išimčių perėjo VSDFV Vilniaus skyriui. Todėl būtent ši institucija (nuo 2013 m. vasario 2 d.) nurodytai pensijai mokėti valstybės skiriamo finansavimo prasme tampa atsakinga už jo panaudojimą pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, ar toks finansavimas bus nukreiptas į dar nemokėtų pensijų mokėjimą, ar bus (pagal teismų priimtus sprendimus turės būti) nukreiptas į iki 2013 m. sausio 1 d. susidariusių neišmokėtų pensijų įsiskolinimų padengimą. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pažyma patvirtina, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai pareiškėjos valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl pareiškėjai priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka tarp Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai. Šiuo laikotarpiu pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas perskaičiuotos pensijos suma yra 20 816,81 Lt (pažymos eilutė Nr. 5), o išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas – 12 046,43 Lt (pažymos eilutė Nr. 6). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina 8 770,38 Lt (20 816,81 Lt – 12 046,43 Lt) suma. Ši suma grindžiama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pateikta pažyma (b. l. 14–15), kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 7S-313 dalį, kuria pareiškėjos pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 7S-313 dalį, kuria pareiškėjos pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Priteisti L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, 8 770,38 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt litų ir trisdešimt aštuonis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė