Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-39540-430/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
e2-39540-430/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32761-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-39540-430/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32761-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismo prašo priteisti iš atsakovės J. S. 173,37 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 1 d. iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio buto buvo aplietos vandeniu patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra apdraustos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kompensuodama (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų sugadinimo padarytą žalą, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 512,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoką sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus” patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Išmokėjusi išmoką ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Draudėjos teigimu, vanduo liejosi iš atsakovės buto. Atsakovei siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Draudimo išmoka mažintina papildomų išlaidų suma (141,52 Eur), paskaičiuota pagal sąmatą bei nusidėvėjimu (23,75 Eur). Ieškovė yra gavusi 173,38 Eur žalos atlyginimą. Likusi neatlyginta suma -173,37 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise įvykio dieną priklausė J. S..

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. sausio 25 d. tarp ieškovės ir draudėjos V. A. buvo sudarytas Būsto draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5-7), kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015 m. lapkričio 1 d. buvo apgadintas užpylimo metu draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, e. b. l. 8-11) iš aukščiau esančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise įvykio dieną priklausė atsakovei J. S. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, e. b. l. 12). Siekiant atlyginti ieškovės draudėjos butui padarytą žalą, ieškovė išmokėjo draudėjai 512,00 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 15, 16-18), kurią sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus” patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad likusi neatlygintina suma yra 173,37 Eur. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą ieškovei, tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 1 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užlietas vandeniu (e. b. l. 8-11). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad virš nukentėjusiojo buto yra bendro naudojimo įrenginių, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, t. y. nepateikė įrodymų, jog vandens užpylimo židinys buvo ne jos bute, todėl laikytina, jog vanduo liejosi ne iš bendro naudojimo patalpų, bet iš aukščiau esančių patalpų, t. y. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 12).

Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad patalpos, pro kurias prasiskverbė vanduo, priklauso atsakovei (e. b. l. 12).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi žala padaryta dėl atsakovės kaltės, o ieškovė dėl žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 512,00 Eur draudimo išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, ir ieškovei prašant iš atsakovės priteistina 173,37 Eur (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnis).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,39 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 279, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,37 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 37 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (173,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė