Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-649-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-04
Bylos Nr.
2A-649-278/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
A. Š.
Ieškovas
J. A.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-649-278/2013

Teisėjas Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02258-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 114.4; 116.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3330-755/2013 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. A. prašė teismą padidinti iki 450 Lt Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimu iš atsakovo A. Š. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. ir D., nes atsakovo mokamas kiekvienam vaikui po 150 Lt išlaikymo dydis buvo priteistas prieš 4 metus. Nurodė, kad išlaikymas teikiamas nereguliariai ir iš esmės nepakankamas. Teigė, kad auginant paauglius sūnus, jos padėtis esminiai pablogėjo, nes lėšų skirti sau neliko ir yra išlaikoma sutuoktinio.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui padidino iki 250 Lt. Teismas darė išvadą, jog padidėjo išlaidos šalių vaikams, nes vaikai auga ir keičiasi jų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydis. Nurodė, kad papildomų išlaidų medicininėms prekėms atsiradimas, dėl vaikų fizinio augimo ypatumų, pakankamai įrodytas, tačiau vairuotojo pažymėjimo įgijimo išlaidų atsakovas neprivalo kompensuoti. Konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis praktiškai nepakito, o atsakovo darbo užmokestis sumažėjo, tačiau jis patiria mažesnes pragyvenimo išlaidas. Atsakovo teiginius dėl ištuokos metu palikto buto ieškovei, atsisakant didesnio išlaikymo ateityje, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priteisto išlaikymo dydžio nekeisti. Teigia, jog teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo. Neginčija fakto, kad vaikų poreikiai didėja, tačiau teigia, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Nurodo, kad jo pajamos yra tik gaunamas 895,46 Lt atlyginimas, todėl, sumokėjus priteistą išlaikymą, labai sumažėtų lėšos pragyvenimui, nes kelionei į darbą sunaudoja kuro už 240 Lt per mėnesį. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuose būtų medicinos darbuotojų konstatuota būtinybė vaikams įsigyti ir vartoti papildus, vitaminus ir kt.. Teigia, jog ieškovės gaunamas atlyginimas yra du kartus didesnis nei jo, o jis prižiūri motiną, kuriai reikalinga priežiūra ir papildomos lėšos, sutuoktinė laukiasi, jos gaunamos pajamos yra minimalus darbo užmokestis. Mano, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes ji turi automobilį ir įsigijo sodą su namu. Nurodo, kad jis neturi jokio turto, o būstas, kuriame gyvena, priklauso motinai. Sutinka su teismo išvada, kad yra sveikas ir darbingas, tačiau susirasti gerai apmokamą darbą sudėtinga. Tvirtina, jog nutraukiant santuoką, ½ d. dalintino buto skirta ieškovei su sąlyga, kad ji ateityje nereikalaus vaikų išlaikymo dydžio didinimo. Teigia, jog butas buvo įsigytas abiejų šalių lėšomis.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė J. A. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, todėl išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius (CK 3.3 str. 2 d.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių - turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. (CK 3.156 str.).

Byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimu J. Š. (dabartinė pavardė A.) ir A. Š. santuoka buvo nutraukta ir pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį A. Š. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams sūnums D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaikų pilnametystės bei palikti sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-5836-739/2008, b. l. 29-30). 2013-04-04 ieškiniu J. A. prašė teismą padidinti sūnums priteistą išlaikymą dėl pasikeitusios šalių turtinės padėties (b. l. 2-4). Ginčijamu sprendimu teismas išlaikymą padidino iki 250 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį (b. l. 34-37). Kaip minėta, išlaikymas šalių nepilnamečiams sūnums po 150 Lt kas mėnesį priteistas prieš ketverius metus, todėl pripažintina, kad šalių vaikų D. ir D. poreikiai yra padidėję ir šio fakto apeliantas neneigia (b. l. 40-45). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių vaikams turint specialiųjų poreikių, tačiau ieškovės nurodyti padidėję sūnų poreikiai yra susiję su jų išlaikymu, lavinimu, sveikata, nors ir pastarųjų leistinais ir pakankamais įrodymais J. A. nepagrindė. Tačiau kolegija konstatuoja, jog visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, jog augant vaikams jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui didėja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių vaikų poreikiai šiuo metu yra padidėję. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas darė išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis nepakito, o atsakovo keitėsi, mažėjant jo darbo užmokesčiui. Byloje nustatyta, kad A. Š. dirba UAB „Grifs AG“ ir gauna apie 900 Lt darbo užmokestį per mėnesį (b. l. 22, 81). Viešųjų registrų duomenimis, atsakovas neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, skundžiamo sprendimo priėmimo metu 1996 m. gamybos automobilis BMW 525 buvo perregistruotas sutuoktinės vardu (b. l. 26-27, 66, 68, 76). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinės M. Š. darbo užmokestis yra apie 1 000 Lt, jos vardu 2013-02-28 registruotas automobilis VW Passat, asmeninės nuosavybės teise ji valdo ½ žemės sklypo dalį ir sodo namelį, (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-80). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo šeimos pajamos kas mėnesį sudaro apie 2 000 Lt. Teigdamas, jog išlaiko senyvo amžiaus motiną, atsakovas nenurodė jos gaunamos pensijos dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dalį savo lėšų jis skiria ir motinos išlaikymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 1 700 Lt gaunamas darbo užmokestis, be to, nutraukus santuoką, ji įsigijo automobilį Peugeot 307, žemės sklypą su sodo nameliu, nuosavybės teise valdo po santuokos nutraukimo jai priteistą butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 70, 82). Duomenys apie sutuoktinio gaunamas pajamas bei turimą turtą, teismui nepateikti. Nors ieškovės gaunamos pajamos didesnės nei atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir pats atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas, nes yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo. A. Š. nurodyta aplinkybė, jog gauti gerai apmokamą darbą yra sudėtinga, nėra pakankamas pagrindas nusišalinti nuo didesnio išlaikymo vaikams teikimo, nes įrodymų, jog jis ėmėsi priemonių gauti didesnes pajamas, nepateikta, o vien vaikų maistui, aprangai yra būtina per mėnesį skirti ne mažesnę sumą nei 500 Lt kiekvienam. Be to, automobilio perrašymas sutuoktinės vardu, ieškovei pareiškus ieškinį, leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir dėl gaunamų pajamų dydžio. Nutraukus santuoką, abi šalys įgijo turto, o duomenų, jog ieškovės turimas turtas būtų ženkliai didesnis nei atsakovo, byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas gyvena kaime, todėl neatmestina, jog jis turi galimybę gauti pajamų ir iš pasodybinio sklypo bei gyvulių auginimo. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovė ne tik skiria ženkliai didesnes lėšas vaikams, bet jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, kas nėra įvertinama pinigine suma. Dėl paminėto, teismas pagrįstai konstatavo, jog pasikeitus vaikų poreikiams iš atsakovo A. Š. išlaikymo dydis minimaliai didintinas. Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog atsakovo gaunamos pajamos nuo 2008 m. būtų sumažėjusios, be to, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu šalių sūnus D. jau yra tapęs pilnamečiu, todėl atsakovo teiktina bendra išlaikymo suma nuo 2013-08-27 mažėja, kas leidžia daryti išvadą, jog padidintas išlaikymo dydis nuo 2013-04-04 iki vaikų pilnametystės esmingos įtakos atsakovo turtinei padėčiai neturės.

Iš šalių 2008-08-28 prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu matyti, kad butą šalys santuokoje įgijo iš J. Š. asmeninių lėšų (civilinė byla Nr. 2-5836-739/2008). Minėtą pareiškimą yra pasirašęs ir A. Š.. Apie tai, jog šalys buvo susitarę dėl išlaikymo dydžio vaikams ateityje, duomenų byloje nėra, todėl A. Š. teiginiai dėl tokio susitarimo neįrodyti, be to, toks susitarimas būtų pažeidęs nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl paminėtų motyvų keisti ar naikinti sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė