Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-3797-223/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
2YT-3797-223/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
U. K., O. K., Viešame teismo, VMI prie LR FM
Advokatai
Kęstutis Galvičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3797-223/2017
Pr. Nr. 2-08-3-02825-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,Suinteresuotiems asmenims U. K., O. K.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. K., O. K., VMI prie LR FM ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jos atstovas prašo priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjo tėvo F. K. palikimą- 815,76 Eur pinigines lėšas pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas yra įstatyminis įpėdinis po savo tėvo mirties, tačiau įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Terminą palikimui priimti praleido dėl išsilavinimo ir teisinių žinių stokos, nežinojo esant palikimą. Terminas palikimui praleistas nežymiai.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvas F. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jo įpėdiniai yra jis ir į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys U. K. ir O. K.. Pas notarą jis nesikreipė, nes nežinojo esant tėvo piniginių lėšų, jam nepakako teisinių žinių, iki tol paveldėjimo santykiuose nedalyvavo, patirties neturėjo. Tik 2017 metų sausio mėnesį rado dokumentus, kad tėvas pensijų fonde turėjo piniginių lėšų.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys U. K. ir O. K. su pareiškimu sutinka. Patvirtino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes. Ginčo tarp jų ir pareiškėjo dėl palikimo nėra, nes susitarė jog pareiškėjas priims palikimą ir piniginės lėšos tarp jų bus pasidalintos.

Suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Gautas atsiliepimas , kad pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

Nustatyta, kad F. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 11). Pareiškėjas yra F. K. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą ( b.l.7, CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas ) .Iš pensijų kaupimo sutartis ir pranešimo matyti, kad palikėjas F. K. pensijų kaupimo fonde yra sukaupęs piniginių lėšų, kurios paveldėtinos ( b. l. 12-13). Iš notaro pažymos matyti, kad paveldėjimo byla po F. K. mirties nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, palikimo priėmimo faktų neregistruota ( b. l. 14)

Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Šie palikimo priėmimo veiksmai pareiškėjo turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, duomenų apie tai, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu nepateikė, o savo teisių gynimo būdą pasirinko reikšdamas prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

CK 5. 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes : 1) ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) .Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai . Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Taigi, spręstinas klausimas ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Visumoje įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes , tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis , yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami ( pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios. Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 3-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės , kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ( kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus.. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus( CK 1.137 straipsnis).

Pareiškėjas nurodė termino palikimui priimti priežastis, paaiškindama kokiu metu šios priežastys egzistavo, kaip jos paveikė pareiškėjo valią ir apsisprendimą dėl palikimo priėmimo. Teismas, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, jas įvertinęs bendrame kontekste daro išvadą, kad pareiškėjo teisinis neišprusimas, jaunas amžius, asmeninės būdo savybės , nepatyrimas paveldėjimo santykiuose, nežinojimas apie pinigines lėšas , įtakojo tai, kad pareiškėjas laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tai laikytina svarbiomis priežastimis, kurios objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu , į palikimą nepretenduoja, nurodo, jog geranoriškai susitarė su pareiškėju, todėl suinteresuotų asmenų teisės nepažeidžiamos. Taigi, pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir jis pratęstinas ir tai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, 582 straipsnio 4 dalimis ir 6 dalimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.56 straipsniu, 5.57 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti priežastis, dėl kurių G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjo tėvo F. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė