- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-2518-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11752-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 56 133,20 Lt skolą, 1986,38 Lt delspinigius, 873,56 Lt palūkanas, 8,49 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad UAB „Serneta“, kurios teisės vėliau perėjo ieškovui, ir atsakovas 2007 m. balandžio 13 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pastaroji įsipareigojo kas mėnesį mokėti ieškovui nuomos ir komunalinius mokesčius. Ieškovas pateikė atsakovui sąskaitas Nr. NTV5923, NTV6006, NTV6007, NTV6210, NTV6353 ir NTV6554 bendrai 56 133,20 Lt sumai (už elektros energiją ir dujas), tačiau šios sąskaitos nėra apmokėtos iki šiol.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškovo reikalavimus, teigdamas, kad atsakovas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, t.y. laiku ir pilnai apmoka pateiktas sąskaitas. Pažymėjo, kad atsakovas nėra gavęs iš ieškovo sąskaitų Nr. NTV5923, NTV6007, NTV6353 ir NTV6554. Sąskaitoje Nr. NTV6210 nurodyta suma apmokėta 2011 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo pavedimu. Atsakovas taip pat yra gavęs sąskaitą Nr. NTV5923, tačiau pareikalavęs iš ieškovo pateikti komunalinių paslaugų teikėjo sąskaitą, tokio dokumento negavo, todėl pastarosios sąskaitos ir neapmokėjo. Atsakovo nuomone, jis neturi pareigos apmokėti ir sąskaitose Nr. NTV5923, NTV6007, NTV6353 ir NTV6554 įvardintų sumų, kol ieškovas nepateiks jų paskaičiavimus pagrindžiančių komunalinių paslaugų tiekėjo sąskaitų. Pabrėžė, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra per dideli, todėl turi būti sumažinti iki 159,33 Lt sumos. Kadangi ieškovas turi teisę į netesybų atlyginimą, palūkanos negali būti priteistos, nes jos taip pat atlieka netesybų funkciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį iš dalies patenkino- priteisė ieškovui iš atsakovo 45 594,43 Lt skolos, 249,36 Lt delspinigių, 8,05 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. rugpjūčio 19 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovo už gamtines dujas AB „Lietuvos dujos“ mokėtina suma viršija atsakovui išrašytos sąskaitos sumą, todėl nurodė, kad atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui sąskaitoje Nr. NTV6007 įvardintą 19 148,03 Lt sumą. Teismas konstatavo prievolę sumokėti visą sąskaitos Nr. NTV6554 sumą - 13 674,42 Lt, nes nenustatyta atsakovo ginčijama paslauga. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui tik ½ dalį sąskaitoje Nr. NTV6353 įvardintos 1407,23 Lt sumos – 703,61 Lt, nes atsakovas patalpų šildymui naudoja tik vieną katilą iš dviejų. Nesant duomenų, kad atsakovas sąskaitas Nr. NTV5923, Nr. NTV6007, Nr. NTV6353 ir Nr. NTV6554 yra gavęs, teismas nurodė, kad pastarasis jas gavo tik kartu su ieškiniu 2011 m. rugpjūčio 25 d., todėl jose nurodytas sumas atsakovas turėjo apmokėti iki 2011 m. rugsėjo 9 d., t.y., jau po bylos iškėlimo teisme. Dėl nurodytos priežasties delspinigiai pagal minėtas sąskaitas iš atsakovo nebuvo priteisti. Teismas nustatė, kad atsakovas, 2011 m. gegužės 12 d. gavęs sąskaitą Nr. NTV6210 9835,15 Lt sumai ir minėta sumą sumokėjęs 2011 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo terminą praleido 81 dieną, tačiau ieškinį išsiuntus teismui tik 2011 m. liepos 26 d., pripažintina, kad delspinigių skaičiavimo terminas tėra 60 dienų (nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. liepos 26 d.), už kurias delspinigiai sudarytų 236,04 Lt. Tuo tarpu sąskaitoje Nr. NTV6006 numatytą 382,67 Lt sumą atsakovas iki kreipimosi į teismą pavėlavo sumokėti 87 dienas, todėl delspinigiai sudaro 13,32 Lt sumą. Todėl teismas priteisė bendrą 249,36 Lt delspinigių sumą, kuri, teismo nuomone, esant komerciniam santykiams nėra aiškiai per didelė. Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti įstatyme nustatytas kompensacinio pobūdžio palūkanas už tą patį laikotarpį kaip ir priteisti delspinigiai pagal sąskaitas Nr. NTV6210 ir Nr. NTV6006, nes tai reikštų dvigubą skolininko atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti - iš atsakovo ieškovui priteistos skolos dydį padidinti nuo 45 594,43 Lt iki 46 298,04 Lt, priteisiamų delspinigių dydį padidinti nuo 249,36 Lt iki 1986,38 Lt, taip pat priteisti 873,56 Lt palūkanų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui visą sąskaitoje NTV Nr. 6353 nurodytą sumą- 1407,23 Lt, nes antrasis katilas ginčo laikotarpiu iš viso nebuvo naudojamas, todėl už jo aptarnavimą joks mokestis ir nebuvo skaičiuojamas.
2. Tvirtina, kad sąskaitos Nr. NTV 5923, Nr. NTV 6007, NTV 6353 ir NTV 6554 atsakovui buvo įteiktos laiku. Šias aplinkybes ieškovas nurodė dublike, atsakovas to neginčijo. Kadangi teismas nereikalavo pateikti įrodymus apie šių sąskaitų įteikimą atsakovui, šiuos įrodymus ieškovas pridėjo prie apeliacinio skundo.
3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Teigia, kad įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato minimalų jų kompensavimą, nes laikomasi nuostatos, kad pinigais, kuriuos reikėjo perduoti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas. Pažymėjo, kad palūkanų skaičiavimui taikytinas Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo ieškovo reikalavimą dėl 18 767,84 Lt skolos ir 236,04 Lt delspinigių atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. ieškovo pateiktoje sąskaitoje Nr. NTV 6554 nurodyta 13 674,42 Lt suma yra nepagrįstai per didelė. Pagal AB „Lesto“ 2011 m. gegužės 31 d. elektros energijos suvartojimo išplėstinę skaičiuotę Serija REH Nr. 087251 už elektros energiją mokėtina suma 10 269,94 Lt, už galios dedamąją 869,20 Lt ir 56 Lt už akcizą, iš viso- 11 195,14 be PVM arba 13 546,12 Lt su PVM ir tai yra 128,30 Lt mažiau nei priteisė teismas.
2. Teismas neatsižvelgė už kokį laikotarpį atsakovui išrašyta 2011 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 6007. Teigia, kad ši sąskaita išrašyta už 2011 m. sausio- kovo mėnesius, tačiau apeliantui dar papildomai skaičiuojamas mokestis už vartotojų pajėgumą ir už 2010 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Taip pat skaičiuojami sąskaitoje nenurodyti mokesčiai, t.y. dujų perdavimas ir mokestis už papildomą pajėgumą. Todėl apeliantas sutinka sumokėti ieškovui 50 procentų paslaugų tiekėjo išrašytos sumos už mokestį už vartotojų pajėgumą ir gamtinių dujų skirstymą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio- kovo mėnesius, kas sudarytų 364,45 Lt plius PVM arba 440,98 Lt su PVM.
3. Tvirtina, kas sąskaita Nr. NTV 6006 nebuvo gauta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas iki ieškinio įteikimo momento būtų įteikęs apeliantui minėtą sąskaitą, todėl laikytina, kad apeliantas ją gavo kartu su ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismas pagrįstai pasisakė dėl sąskaitos Nr. NTV 6353, kad atsakovui kyla pareiga sumokėti tik pusę dujinių katilų aptarnavimo kainos. Įrodymų apie tai, kad dujiniu katilu naudojasi tik atsakovas, kad juo nesinaudoja pats pastato savininkas, ar kiti nuomininkai taip pat nebuvo pateikta. Mokestis už dujinio katilo aptarnavimą yra sąnaudos, patirtos viso pastato eksploatavime, todėl turi būti paskirstomos ne vien tik tarp pastate veikusių nuomininkų bei proporcingai visų pastato patalpų plotui.
2. Teismas teisingai pasisakė dėl delspinigių pagal sąskaitas Nr. NTV 5923, NTV 6007 ir NTV 6554, nes apeliantas atsakovui šių sąskaitų laiku nepateikė, todėl atsakovas jų laiku ir neapmokėjo.
3. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 873,56 Lt palūkanų. Šalys sutartimi nesusitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, todėl apelianto prašomos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, atliekančios netesybų funkciją. Netesybų funkciją už tą patį laikotarpį kaip ir prašoma priteisti palūkanas įgyvendina šalių sutarti delspinigiai, todėl papildomai palūkanos negali būti priteistos, nes tai reikštų dvigubą atsakomybę.
Ieškovas atsiliepime nesutiko su atsakovo apeliaciniu skundu. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismas pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas konkrečiai neįvardino, už kokią konkrečiai paslaugą jis nesutinka mokėti 128,30 Lt sumos pagal sąskaitą Nr. NTV 6554. Apeliaciniame skunde teikdamas savo paskaičiavimus, neatsižvelgė į pinigų sumas, kurias už elektros energijos perdavimą bendrovė sumokėjo IĮ „Everita“, kuriai priklauso pastotė, iš kurios elektros energija teikiama nuomojamam pastatui.
2. ginčo laikotarpiu pastato šildymui buvo naudojamas tik atsakovui priskirtas dujų katilas, kuriuo buvo šildoma tik atsakovo nuomojamos patalpos, nes kita pastato dalis nebuvo naudojama. Todėl atsakovas privalėjo mokėti pusė pastatui priklausančių mokesčių už vartojimo pajėgumus bei 100 procentų mokesčių už pateiktas dujus. Atsakovas taip pat turi sumokėti mokesčius už vartojimo pajėgumus, nes papildomų pajėgumų poreikis yra kilęs dėl dujų suvartojimo kiekių atsakovo reikmėms.
3. Atmestini atsakovo argumentai dėl delspinigių pagal sąskaitą Nr. NTV 6006. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra gavęs šią sąskaitą, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad iki ieškinio pateikimo jis šios sąskaitos nebuvo gavęs yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Pagal bylos duomenis šalis sieja 2007 m. balandžio 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas nuomoja iš ieškovo negyvenamąsias patalpas, esančias L. G. g.15, Vilniuje, įsipareigodamas mokėti ieškovui nuomos ir komunalinius mokesčius pagal pateikiamas sąskaitas (b.l. 8-14, 15-21). Ieškovas yra sudaręs sutartis su AB „Lietuvos dujos“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „LESTO“ dėl komunalinių paslaugų pastatui, kuriame yra minėtos patalpos, teikimo (b.l. 21-35). Ieškovas 2011-04-26 parengė atsakovui sąskaitą Nr. NTV 6006 už vartotojų pajėgumą 382,67 Lt sumai, 2011-04-26 sąskaitą Nr. NTV6007 už vartotojų pajėgumą ir gamtines dujas 19 148,03 Lt sumai, 2011-05-30 sąskaitą Nr. NTV6353 už gamtines dujas ir sistemų aptarnavimą 1407,23 Lt sumai ir 2011-06-15 sąskaitą Nr. NTV6554 už elektros energiją 13 674,42 Lt sumai (b.l.38-42).
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas kelia klausimus dėl sąskaitų Nr. NTV 6554, NR. NTV 6007 pagrįstumo ir dėl sąskaitos Nr. NTV 6006 įteikimo atsakovui tinkamumo bei ieškovas kelia klausimą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo 50 procentų sumažino priteistiną sumą pagal sąskaitą Nr. NTV 6353 už dujų sistemos aptarnavimą bei nepriteisė delspinigius ir palūkanas.
Dėl atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinio skundo argumentų
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, atsakovas ginčija pagal sąskaitą Nr. NTV 6554 priteistą 13 674,42 Lt sumą, motyvuodamas tuo, kad ji yra nepagrįstai per didelė. Atsakovo manymu, ji turėtų būti 128,30 Lt mažesnė. Ieškovas 2011 m. birželio 15 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 13 674,42 Lt sumai už suvartotą elektros energiją nuo 2011 m. gegužės mėnesio (b.l. 42). Teismui kartu su šia sąskaita pateikta elektros energijos suvartojimo išplėstinė skaičiuotė- serija NTV Nr. 000006B- detalizuoja sąskaitoje Nr. NTV 6554 nurodytą sumą (b.l. 43). Tuo tarpu atsakovas remiasi AB „Lesto“ teisminio nagrinėjimo metu pateikta išplėstine skaičiuote Serija REH Nr. 087251 (b.l. 139, 144). Tačiau bylos duomenis ieškovas už elektros energijos perdavimą yra sumokėjęs IĮ „Everita“, kuriai priklauso pastotė, iš kurios elektros energija ir tiekiama nuomojamam pastatui (b.l. 124-134, 120). Šis mokestis nėra įtrauktas į AB „Lesto“ sąskaitą, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo suvartotos elektros energijos kiekį, yra įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. NTV 6554 bei elektros energijos suvartojimo išplėstinėje skaičiuotėje- serija NTV Nr. 000006B (b.l. 42,43). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NTV 6554 nurodyta suma yra pagrįsta bylos duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė joje nurodomą sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ginčijamą 128,30 Lt sumą, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą pagal šią ginčo sąskaitą ieškovo reikalaujamą skolą.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas turi mokėti tik 50 procentų su dujų tiekimu susijusių mokesčių už 2011 m. sausio-kovo mėn.. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, pastate, kuriame yra atsakovo nuomojamos patalpos, yra įrengti du dujų katilai, kurių vienas yra naudojamas tik atsakovo patalpų šildymui. Ginčo laikotarpiu patalpų šildymui buvo naudojamas tik atsakovui priskirtas dujų katilas, kuriuo buvo šildomos tik atsakovo nuomojamos patalpos. Kitos pastato dalys nebuvo naudojamos, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsikirtimais į atsakovo apeliacinį skundą, kad atsakovas privalėjo mokėti 100 procentų mokesčių už pateiktas dujas. Nagrinėjimu atveju iš atsakovo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad atsakovas skaičiuoja tik vartotojų ir papildomo pajėgumo mokesčius už 2011 m. sausio-kovo mėn. laikotarpį, eliminuodamas pačių gamtinių dujų skirstymo, perdavimo bei pardavimo mokesčius. Šiuo atveju apeliantas kaip vienintelis pastato, kuriame yra jo nuomojamos patalpos, gamtinių dujų vartotojas turi apmokėti visą 2011 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NTV 6007 nurodomą 19 148,03 Lt sumą. Apelianto pozicija dėl mokėjimo tik už vartotojų ir papildomus pajėgumus nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis, todėl negali būti laikoma teisinga. Atsakovui nesuprantama, kodėl jis turi mokėti vartotojo pajėgumo mokestį už 2010 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Kaip jau minėta atsakovas ginčo laikotarpiu buvo vienintelis nuomininkas nuomojame pastate, todėl papildomų pajėgumų poreikis yra kilęs dėl dujų suvartojimo kiekų atsakovo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad šio mokesčio reikalavimas atsakovui pateiktas nepagrįstai.
Apeliantas tvirtina, kad atsakovui sąskaita Nr. NTV 6006 nebuvo įteikta, o gavo ją kartu su ieškiniu. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad šią sąskaitą gavo. Be to, kiti bylos duomenys rodo, kad ginčo dėl šios sąskaitos savalaikio įteikimo byloje nebuvo, todėl apelianto argumentai dėl nepagrįstai paskaičiuotų delspinigių pagal sąskaita Nr. NTV 6006 atmestini.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo argumentų
Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai tik iš dalies patenkino reikalavimą pagal sąskaitą Nr. NTV 6353, nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2011-05-30 PVM sąskaita- faktūra Nr. NTV 6353 buvo išrašyta už dujų sistemos techninį aptarnavimą bendrai 1407,23 Lt sumai. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu patalpų šildymui buvo naudojamas tik vienas katilas iš dviejų, todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas už jam teiktas dujas bei vartotojų ir papildomo pajėgumo mokesčius turi apmokėti pilnai. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turi apmokėti abiejų dujų katilų aptarnavimo mokesčius. Nagrinėjamu atveju iš ginčo PVM sąskaitos faktūros Nr. NTV 6353 matyti, kad dujų sistemos techninis aptarnavimas buvo atliekamas abiem katilam, apmokant už jų abiejų aptarnavimą atsakingam už ūkį asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojasi tik vienu iš dviejų dujų katilų, apmokėti turėtųtik už eksploatuojamą daiktą. Aplinkybė, kad atsakovo pastate daugiau nuomininkų tuo laikotarpiu nebuvo, nesukelia atsakovui pareigos apmokėti visų tame pastate esančių įrenginių aptarnavimo mokesčius, nes dėl to šalys sutartimi nebuvo susitarusios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentą, kad ši ginčo sąskaita Nr. NTV 6353 buvo išrašyta atsakovui, jau sumažinus dujų sistemos aptarnavimo sumą ½ dalimi. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pateikė atsakovui apmokėti tokio paties dydžio sąskaitą, kaip ir ieškovui pateikė minėtų katilų aptarnavimą atlikęs asmuo (b.l. 199-200). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui tik ½ dalį sąskaitoje NTV 6353 nurodytos 1407,23 Lt sumos, t.y. 703,61 Lt.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui sąskaitos Nr. NTV 5923, Nr. NTV 6007, Nr. NTV 6353 ir Nr. NTV 6554 įteiktos tik kartu su ieškiniu. Ieškovas dublike teigė, kad sąskaitas Nr. NTV 5923, Nr. NTV 6007, Nr. NTV 6353 ir Nr. NTV 6554 atsakovui įteikė. Ieškovas, siekdamas pagrįsti pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui pateikė šių ginčo sąskaitų išsiuntimą atsakovui pagrindžiančius įrodymus (b.l. 237-240). Nors atsakovas pateikė Lietuvos pašto sąskaitas rodančias, kad pašto korespondencija buvo siunčiama atsakovui, tačiau iš jų nesimato, kad būtent šiomis siuntomis buvo siunčiamos atitinkamos ginčo sąskaitos, bei kada ir kuri sąskaita buvo išsiųsta, taip pat nėra aiškus įteikimo momentas, kuris yra itin reikšmingas sprendžiant delspinigių skaičiavimo pradžią. Išdėstytų duomenų ne tik nesimato iš teismui pateiktų pašto siuntų sąskaitų, tačiau jų nepaaiškino ir pats ieškovas, nenurodė jų galimo ar tikėtino tikslaus įteikimo momento bei pagal tai paskaičiuotų delspinigių dydžio. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių jo reikalavimą priteisti 1737,02 Lt dydžio delspinigius, todėl pirmosios instancijos teismas, byloje nesant konkrečių duomenų apie sąskaitų Nr. NTV 5923, Nr. NTV 6007, Nr. NTV 6353 ir Nr. NTV 6554 įteikimo momentą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas sąskaitas gavo kartu su ieškiniu ir nepriteisė delspinigių pagal jas.
Ieškovas prašė priteisti sutartyje numatyto dydžio delspinigius už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą ir palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą vertino kaip dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinės prievolės pažeidimą taikymą, todėl reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė. Apeliantas teigia, jog palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir jos nėra laikomos netesybomis, kadangi mokamos už skolininko naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad palūkanų paskirtis yra dvejopa. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos turi būti šalių aptartos sutartyje arba numatytos įstatyme. Nagrinėjamojoje byloje šalys nuomos sutartyje nėra sulygusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, be to, tokio pobūdžio funkcijas atliekančių palūkanų nenumato ir teisės normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius. Apeliantas palūkanų reikalauja pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Šių įstatyme numatytų palūkanų funkcija yra nuostolių kompensavimas. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šių palūkanų kompensavimo funkciją ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-367/2006). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Neabejotina, kad šias, kompensacinę funkciją atliekančias, įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė jokių kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šalių nuomos sutartyje numatytos netesybos už netinkamą nuomininko piniginės prievolės vykdymą. CK normose įtvirtinta kompensacinės paskirties netesybų samprata. Neįvykdžius prievolės netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus turtinius interesus, jos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Taigi tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sulygusios dėl kitokios nuomininko atsakomybės formos, t.y. nuomotojo nuostolių kompensavimo delspinigiais, apeliantas pagrįstai būtų reikalavęs kompensuoti jam minimalius nuostolius per įstatyminių palūkanų institutą, tokių palūkanų dydį, paskaičiavimo bei jų mokėjimo principus siejant su Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje priteistų delspinigių dydis padengia ieškovo nurodytą palūkanų sumą, todėl priteisti šias palūkanas nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokių palūkanų funkcinės paskirties atitinka kasacinio teismo praktiką. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, sutartinės netesybos ir apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu bei suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad iš skolininko negalima reikalauti kartu įstatyminių ir sutartinių minimalių, t.y. tik preziumuojamų nuostolių, neįrodžius fakto, kad nuostoliai vėluojant apmokėti nuomotojo išrašytas sąskaitas už komunalinius mokesčius realiai buvę didesni. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį iš atsakovo priteisimo įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovo teisėtus interesus, kadangi už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje buvo numatytos netesybos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.