Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovams A. V., A. M., P. B., R. M., A. M. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei turto dalių bendrojoje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo J. N. ieškinį, kuriuo buvo prašoma nustatyti ieškovo J. N. kartu su atsakovais A. V., A. M., P. B., R. M. bei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 208,04 kv. m. bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatant gyvenamojo namo dalis, kuriomis kiekvienas naudojasi atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos bei turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo, prašydamas nustatyti ieškovo J. N. kartu su atsakovais A. V., A. M., P. B., R. M. bei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 208,04 kv. m. bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatant gyvenamojo namo dalis, kuriomis kiekvienas naudojasi atskirai.

14. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, teismui ją patvirtinus, byla nutraukta, tačiau šalims taikos sutartyje neaptarus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, teismas išlaidas, kurias šioje byloje patyrė valstybė dėl procesinių dokumentų siuntimo bei teikdama ieškovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, paskirstė savo iniciatyva, šias minėtas išlaidas priteisdamas iš vienos atsakovės – apeliantės. Apeliantė su skundžiama teismo nutarties dalimi nesutinka, iš esmės teigdama, kad ne dėl jos kaltės buvo inicijuotas teisminis procesas, kad su tokiu pasiūlymu, koks buvo nurodytas ieškinyje, ieškovas į atsakovę niekada nesikreipė, teigė, kad dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo ji niekada neprieštaravo.

15. Tuo atveju kai bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

16. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje, numatant, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tai yra teismas turi įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys.

17. Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos susidarė dėl ieškovo inicijuoto civilinio proceso. Ieškovas ieškinyje teigė, kad pageidauja parduoti jam priklausančią namo dalį, tačiau tam reikia identifikuoti ir konkretizuoti jam priklausančias ir jo valdomas bei pageidaujamas parduoti patalpas (t. y. butą) šiame name bei patikslinti nuosavybės teise valdomo turto dalis. Tuo tikslu ieškovas kreipėsi į atsakovus, nurodydamas, jog pageidauja atsidalinti jam priklausančią nuosavybės teisės dalį. Atsakovai A. M., P. B., R. M. bei A. M. nurodė, jog su tuo sutinka, tačiau atsakovė A. V. nurodė, jog su tuo, kad ieškovo bendrosios nuosavybės teisės dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės kategoriškai nesutinka. A. V., išklausiusi ieškovo prašymo motyvus, nurodė, jog ji nori iš ieškovo pirkti jam priklausantį butą, tačiau sutinka mokėti ne tiek, už kiek ieškovas parduotų kitam pirkėjui, o penkis kartus mažesnę kainą. Gavęs neigiamą atsakovės A. V. atsakymą ieškovas kreipėsi į namo bendraturčius raštu, tačiau atsakovė A. V. į šį kreipimąsi nereagavo, sutikimo atidalinti turtą nedavė, tuo tarpu kiti asmenys su ieškovo prašymu sutiko. Ieškovas pažymėjo, jog tik atsakovė A. V. nesutiko klausimą spręsti taikiai, neteismine tvarka, kai kiti atsakovai su ieškovo prašymais sutiko, todėl ieškovas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas (tiek ieškinio reiškimo metu, tiek tolesnėje bylinėjimosi eigoje) prašė priteisti iš atsakovės A. V.. Prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2023 m. liepos 13 d. kreipėsi į atsakovę raštu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovė A. V. į šį raštą nereagavo, sutikimo atidalinti turtą nedavė. Šią aplinkybę atsiliepime į ieškinį nurodė ir pati atsakovė (apeliantė), nurodydama, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu ir paaiškindama, kad ieškovas turi pasidaryti matavimus, tuomet ji ir kiti bendraturčiai patvirtintų ieškovo turto dalį pas notarą, teigė pretenzijų dėl ieškovo naudojamos turto dalies neturinti.

18. Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, su pasiūlymu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo į atsakovę nesikreipė, o pateikė jai pasiūlymą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiškia du visiškai skirtingus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus. Atsakovės atsiliepimo argumentai nepatvirtina, kad ji nesutiko su ieškinio reikalavimais, priešingai, ji nurodė, kad pretenzijų ieškovo naudojamai turto daliai neturi, tačiau nesutiko su ieškovo ieškinyje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis apie tarp jų kilusį nesutarimą, šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir vėliau šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kiti atsakovai dar iki teismo proceso pradėjimo su ieškovo reikalavimais sutiko, kad sutinka su ieškiniu nurodė ir savo atsiliepimuose, tai patvirtino sudarydami taikos sutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas inicijavo teisminį procesą dėl reikalavimų, kuriems į bylą įtraukti atsakovai iš esmės neprieštaravo, todėl spręstina, kad didžioji dalis valstybės byloje patirtų išlaidų susidarė dėl paties ieškovo elgesio. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad apeliantė būtų piktnaudžiavusi procesu, kad procese ji elgėsi nerūpestingai ar netinkamai. Teismo vertinimu, apeliantė, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikoma atsakinga už visų šioje byloje valstybės patirtų išlaidų susidarymą. Tačiau atsižvelgus į tai, kad taikos sutarties sąlygomis iš esmės tiek ieškovo, tiek atsakovų siektas teisinis rezultatas buvo įgyvendintas, įvertinus tai, kad būtent teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, atsižvelgus į bylos šalių skaičių, teisinga ir protinga būtų iš atsakovės priteisti 15 procentų visų valstybės šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. pažymą Nr. APD-2024-05122 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 543,75 Eur išlaidų, taigi iš apeliantės valstybei priteistina suma sudaro 82 Eur. Kadangi ieškovui buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, dalis valstybės patirtų išlaidų teks pačiam ieškovui. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 134,81 Eur, todėl iš apeliantės turi būti priteista 20 Eur suma.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir neperžengiant atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo pakeičiant ir sumažinant iš atsakovės A. V. valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Likusias nutarties dalis palikti nepakeistas.