Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Irena Stacevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Aidui Amparavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, Vilniaus verslo ir teisės akademijos studento, nevedusio, teisto,

gynėjos advokatės A.Ručienės skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties, kuria buvo pratęstas D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi buvo pratęstas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dviems mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. įtariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2008-09-09 iki 2008-09-26, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. P., V. K., J. P. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per kelis kartus apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės – 59797,79 litų, vertės svetimą turtą.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – įtariamųjų ir liudytojų parodymai, kratų, daiktų bei dokumentų pateikimo ir apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminį tyrimą byloje atliekantys pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą D. Š..

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti skiriama arba jos terminas pratęsiamas, jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus. Šios aplinkybės turi būti pagrįstos bylos duomenimis. BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti paskirta arba jos terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrįstas manymas, kad asmuo gali padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Pagrįstą manymą, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti įvairi informacija, jos tarpe ir duomenys apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, proceso dalyvių parodymai ir pan.

D. Š. įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jis iš tiesų turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu mokosi, tačiau praeityje jis teistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1 – 502 – 506 / 2007). Kaip įtariama, šiuo metu inkriminuojamą nusikalstamą veiką D. Š. padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo metu. Byloje nėra duomenų, kad įtariamasis kur nors dirba, turi legalų ir savarankišką kitą pragyvenimo šaltinį; kaip matyti iš bylos, tiek anksčiau įvykdytas, tiek ir šiuo metu jam inkriminuojamas nusikaltimai savo esme yra savanaudiški. Nusikaltime, kuriuo D. Š. yra įtariamas, jis dalyvavo pats, tiesiogiai ir betarpiškai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. Š. lėšas pragyvenimui gali gauti darydamas nusikalstamas veikas, o kartu ir suteikia pakankamai realų pagrindą įtarti, kad D. Š., būdamas laisvėje, gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus, apysunkius nusikaltimus.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog D. Š. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Teismas, pratęsdamas D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu nurodė, jog įtariamasis tyrimo metu jau bandė paveikti bylos liudytojus. Tokiu būdu teismas iš dalies nustatė BK 233 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau duomenų apie tai, kad D. Š. būtų pareikštas įtarimas pagal šį BK straipsnį, byloje nėra. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje manymą, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, taip pat grindžia aplinkybe, jog nenustatyti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys, o taip pat jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu. Tačiau šie teismo motyvai nėra pagrįsti. Teigti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui vien tik dėl to, kad nenustatyti kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys, nesant byloje jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų negalima. Negalima poveikiu kitiems proceso dalyviams pripažinti ir vien tik veikos, kuria įtariamas konkretus asmuo, pavojingumo visuomenei. Nusikalstamos veikos sunkumas, tiksliau už tokią veiką gręsianti griežta bausmė, gali būti viena iš aplinkybių, apibūdinant ir pagrindžiant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindą. Taigi, šiuo metu byloje tikrai nepakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, todėl šis D. Š. paskirto suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytas be pagrindo.

Skundu gynėja taip pat ginčija ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo tvarką, jų teisėtumą, įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir jos įrodytumą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą – kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai aukštesnės instancijos teisme nesvarstomi. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir spręsti, kokia tvarka turi būti atliekami tyrimo veiksmai, gali tik tyrimą atliekantys pareigūnai bei prokuroras. Patikrinti atliekamų tyrimo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, įstatymas numato kitą tvarką ir pagrindus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta, nes vienas BPK 122 str. 1 d. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas nustatytas pagrįstai, teismo išvados ir motyvai dėl jo nekelia abejonių. Pratęsiant suėmimo terminą šiuo atveju Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. ir BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti pirmos instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo D. Š. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.