- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1973-555/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01156-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Skolininkas
- V. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjas V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7155-633/2018, kurioje buvo sprendžiamas antstolio A. M. patvarkymo netenkinti vykdymo procese skolininko V. J. prašymo skirti pakartotinę areštuoto nekilnojamojo daikto vertinimo ekspertizę priėmimo nagrinėti teisme klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į antstolį su skundu (prašymu) vykdomojoje byloje paskirti pakartotinę ekspertizę, kadangi nekilnojamasis turtas buvo netinkamai įvertintas.
2. Antstolis A. M. kartu su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga pateikė Marijampolės apylinkės tesimo Vilkaviškio rūmams 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą Nr. S-18-135-12849, kuriuo antstolis atsisakė patenkinti pareiškėjo V. J. prašymą (skundą) paskirti pakartotinę areštuoto nekilnojamo daikto (žemės sklypo) vertės nustatymo ekspertizę. Netenkindamas pareiškėjo prašymo, antstolis jį kartu su vykdomąja byla perdavė teismui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi antstolio 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą Nr. S-18-135-12849 kartu su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimi nagrinėti teisme ir grąžino juos padavusiam asmeniui.
4. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje pareiškėjo prašymo dėl pakartotinės areštuoto turto vertinimo ekspertizės vykdymo procese paskyrimo nagrinėjimui taikytinos ne bendrosios CPK 510 straipsnyje nustatytos procesinės taisyklės, tačiau speciali tvarka, įstatymo leidėjo nustatyta CPK 682 straipsnio 2 dalyje (speciali norma). Šiuo atveju pareiškėjo subjektyviąją teisę apskųsti antstolio patvarkymą įgyvendino ne jis pats ar jo atstovas, tačiau antstolis. Vien dokumento pavadinimas, juolab, jeigu jis yra netikslus ir (ar) prieštarauja dokumento esmei, neturi viršenybės prieš dokumento turinį, kuris ir apsprendžia kreipimosi teisinį kvalifikavimą ir lemia nagrinėjimo procedūrą. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju nėra pareiškėjo skundo, paduoto CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl nėra teisminio nagrinėjimo objekto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog nekilnojamojo turto vertė nustatyta netinkamai, t. y. nekilnojamas turtas buvo vertintas lyginamuoju metodu, išsamiai jo neapžiūrėjus natūroje ir nedalyvaujant skolininkui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti antstolio patvarkymą netenkinti pareiškėjo skundo (prašymo) dėl išvados dėl turto vertės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš įkeisto turto, priklausančio skolininkui V. J.. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio 2018 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-18-135-9876 paskirta ekspertizė skolininkui priklausančio areštuoto turto vertei nustatyti. 2018 m. liepos 30 d. gavus iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto ekspertizės aktą dėl įkeisto ir areštuoto turto, t. y. 23,8800 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 81 700,00 Eur. Antstolio A. M. kontoroje 2018 m. rugpjūčio 10 d. gautas procesinis dokumentas įvardintas skundu, kuriuo skolininkas prašo nekilnojamąjį turtą vertinti iš naujo, dalyvaujant skolininkui. Antstolis A. M. 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. S-18-135-12849 su skundu (prašymu) nesutiko ir persiuntė jį Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad šiuo atveju nėra teisminio nagrinėjimo objekto, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti antstolio patvarkymą, kuriuo pareiškėjo prašymas (skundas) netenkintas, ir kartu su vykdomąją byla grąžino jį padavusiam asmeniui. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus kaip ir savo skunde (prašyme) dėl antstolio veiksmų.
10. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
11. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Nors tarp atliktų vykdymo veiksmų ir suinteresuoto asmens gali egzistuoti ryšys, tačiau šis ryšys nereiškia, kad asmuo yra visiškai laisvas naudotis procesinėmis priemonėmis. Jo laisvę būtent riboja „įstatymų nustatyta tvarka“ (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kuriai teisės subjektai turi paklusti.
12. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus įtvirtinta ir CPK 643 straipsnio 5 punkte.
13. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad nors 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjo antstoliui pateiktas procesinis dokumentas įvardintas skundu, tačiau jame nenurodytas nesutikimas su antstolio procesiniais veiksmais. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su nekilnojamojo turto vertinimu ir jo metu nustatyta turto verte ir, atsižvelgiant į jo argumentus, prašo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Taigi, pareiškėjo procesinis dokumentas nors ir pavadintas skundu, iš esmės, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
14. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtent antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę) gali būti skundžiamas teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgoje taip pat aiškiai nurodyta, jog pagal CPK 682 straipsnio nuostatas, ekspertizę turto vertei nustatyti skiria antstolis priimdamas patvarkymą, tačiau tuo atveju, jei antstolis atsisako skirti ekspertizę, skolininkas ar išieškotojas tokį antstolio atsisakymą gali skųsti teismui (CPK 510 straipsnis). Tai reiškia, kad tik antstolio patvarkymas, kuriuo netenkinamas skolininko ar išieškotojo prašymas skirti ekspertizę (taip pat papildomą ar pakartotinę ekspertizę) gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, t. y. pareiškėjas nesutikdamas su antstolio patvarkymu atsisakyti skirti ekspertizę (papildomą ar pakartotinę ekspertizę), galėjo būtent jį skųsti teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję prašymo skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę pagrįstumu, nėra teisiškai reikšmingi, vertinant teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti antstolio patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakytina.
16. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.