Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkui R. Š., suinteresuotam asmeniui I. Š., antstolei D. M. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Iš nagrinėjamoje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0100/13/00398 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei D. M. priverstiniam išieškojimui pateiktas vykdyti Prienų rajono apylinkės teismo įsakymas priimtas civilinėje byloje Nr. L2-392-939/2013 dėl 590,58 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. Š., išieškotojai „ITM Inkasso“.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui<...>kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimas patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdymo eigoje antstolis 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė patvarkymą ir vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, pasiūlė išieškotojai ir skolininkui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (b.l. 4). Išieškotojas UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkei priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3542/2007).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas, nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101-3.108 straipsniai). Patikrinus teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenis, nenustatyta, kad skolininko santuoka su sutuoktine būtų nutraukta. Taigi, spręstina, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo santykių yra bendroji jungtinė sutuoktinių (jos ir skolininko) nuosavybė.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pažymėtina, kad teismo nutartimi yra tik konstatuojama (individualizuojama), kokia dalis yra skolininko bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (darbo užmokestyje), iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas. Tačiau vykdant išieškojimą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas, ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „ITM Inkasso“, įmonės kodas 302604899, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.