Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-40/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
1A-40/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta (pran.), Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
V. V.
Nukentėjusysis
T. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-40/2011Proceso numeris 1-57-1-00154-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,gynėjui Vitalijui Vasilionokui,nuteistajam V. V.,nukentėjusiajai T. J.,ekspertui Jūriui Plentai,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. (V. V.) nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiuose J. D. namuose, konflikto metu rankomis ir kojomis tyčia sudavė J. D. ne mažiaus kaip devynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvas rankose – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis veide, muštine žaizda apatinėje lūpoje ir kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir turėjusius sukelti mirtį, dėl kurių nuo bet kurio trauminio poveikio įvykus galvos smegenų sukamajam judesiui kaukolės ertmėje nutrūko kraujagyslė, ko pasekoje vykstant kraujavimui išsivystė galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas, nukentėjusioji neteko sąmonės, negalėjo suvokti aplinkos bei imtis priemonių, pašalinančių šalčio poveikį, ir dėl viso kūno atšalimo mirė. Tokiu būdu V. V. tyčia nužudė J. D..

Šalies argumentai

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas. Nuo pat jo sulaikymo pradžios tyrimas buvo vykdomas aplaidžiai, liko neapklausta daug liudytojų, o byla buvo ištirta per 2 mėnesius. Nebuvo kruopščiai atlikta įvykio vietos apžiūra, nes tyrimui nepaimti DNR pėdsakai iš jo nurodytų nukentėjusiosios griuvimo vietų. Neišsamiai apklausti liudytojai, o jo paties parodymai apie nukentėjusiosios vartotus vaistus buvo ignoruojami. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui jam nebuvo leista išsamiai susipažinti su byla, apgaulės būdu buvo priverstas pasirašyti užbaigiant bylą, o susipažįstant su byla nedalyvavo gynėja, ji atėjo tik pasirašyti. Teismas taip pat buvo neobjektyvus, jis buvo nuteistas per įtartinai trumpą laiką, nes buvo tik vienas teismo posėdis, skirtas bylos nagrinėjimui, o teismo proceso metu buvo padaryta pažeidimų. Nebuvo atlikta išsami liudytojų, susijusių su byla, apklausa, nemotyvuotai buvo atmestas jo prašymas iškviesti liudytojus, susijusius su byla, bei atmestas jo ir jo gynėjo prašymas apklausti teismo medicinos ekspertus, atlikusius nukentėjusiosios kūno apžiūrą bei nustačiusius jos mirties priežastį. Taip pat teismas atmetė jo ir gynėjo prašymą iškviesti į teismą ir apklausti medicinos darbuotojus, kurie įvykio vietoje reanimavo nukentėjusiąją. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai galėtų paliudyti, kad jie jau ne kartą yra reanimavę nukentėjusiąją. Nukentėjusioji anksčiau vartojo narkotines medžiagas. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji vartojo medikamentus, kurių negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes jie sukelia judėjimo funkcijos sutrikimus, o įvykio metu nukentėjusioji buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio, jai mirus ryte buvo nustatytas 2 promilių girtumas, todėl iš vakaro jos girtumas turėjo būti žymiai didesnis. Prašo iš naujo peržiūrėti bylą ir panaikinti jam visus kaltinimus.

Teismo posėdyje nuteistasis V. V. prašo apeliacinį skundą patenkinti ir jį išteisinti. Gynėjas prašo nuteistojo V. V. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji prašo nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino V. V. kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskiriant bausmę teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai. Kad V. V. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis nužudė J. D., patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų, iš dalies ir paties nuteistojo parodymai, specialisto išvada ir kiti nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai.

Nuteistasis V. V. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad 2010 m. sausio 26 d., apie 10 val. Rudaminoje prie parduotuvės susipažino su nukentėjusiąja J. D., kuri buvo išgėrusi ir pasikvietė jį pas save dar išgerti. Visą tą dieną jie buvo kartu nukentėjusiosios namuose ir gėrė, o paskui nuėjo miegoti. Tą naktį su J. D. jis turėjo lytinius santykius. Ryte J. D. buvo bloga ir ji sakė, kad eis pas tetą paprašyti pinigų alkoholiui nusipirkti. Ji išgėrė 4 tabletes „Finlepsin“ ir nuėjo į virtuvę atlikti „gamtinių reikalų“. Jis išgirdo triukšmą, o nuėjęs į virtuvę, rado ją nukritusią, ji sėdėjo prie kibiro, nosis buvo kruvina. Jis ją paguldė ant lovos, o po kiek laiko ji vėl atsikėlė, prarado sąmonę ir galva atsitrenkė į sieną ar durų staktą. Jos smilkinyje atsirado guzas. Apie 16 val. jis išėjo į Rudaminą susitikti su savo sugyventine, o apie 18 val. vėl sugrįžo pas J. D. ir jie toliau gėrė. J. D. jam sakė, kad teta jai davė 20 Lt., o tetai ji pasakė, kad jis ją sumušė. Tada jis juokais paklausė, kad gal ji savo tetai pasakė ir tai, kad jis ją išžagino, ir ši atsakė teigiamai. Jis susinervino, kad ji jį apkalbėjo, išėjo į lauką ir pamatęs kaimynę pasikvietė ją, kad J. D. patvirtintų savo žodžius. Jo paklausta, ar jis ją mušė ir žagino, J. D. atsakė, kad ne. Tada kaimynė išėjo, o jis baigė gerti likusį alkoholį ir nuėjo miegoti. Ryte pamatė iš J. D. nosies bėgantį kažkokį skystį, po akimi matėsi išryškėjusi mėlynė. Nubėgęs į ambulatoriją jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. J. D. jis nenužudė, o ji mirė nuo griuvimų metu patirtų sužalojimų.

Nukentėjusioji T. J. teisme parodė, kad 2010 m. sausio 27 d. ji su anūku buvo nuėjusi pas savo seserį D. P., pas kurią vėliau buvo atėjusi pasiskolinti 20 Lt ir jos dukra J. D., sumušimo žymių jos veide nebuvo. 2010 m. sausio 28 d. jai paskambino dukros kaimynė ir pasakė, kad jos dukra J. D. nužudyta. Liudytoja D. P. teisme parodė, kad J. D. yra jos sesers dukra. 2010 m. sausio 27 d. J. D. buvo pas ją atėjusi paprašyti 20 Lt. Tuo metu pas ją buvo atėjusi ir sesuo T. J.. Gavusi pinigus J. D. nuskubėjo link parduotuvės. Sumušimo žymių J. D. veide nematė. Tos pačios dienos vakare jai paskambino J. D. kaimynė G. J. ir pasakė, kad V. V. buvo pakvietęs kitą kaimynę H. L. į J. D. butą, kad ši įsitikintų, jog J. D. nesumušta ir neišžaginta. H. L. iš pradžių tik girdėjo J. D. žodžius, kad jos niekas nemušė ir nežagino, o vėliau užėjusi į kambarį matė ją stovinčią keturpėsčia, o jos lūpa buvo praskelta. Kai matė J. D. mirusią, ji buvo visa sumušta. Liudytoja G. J. teisme parodė, kad gyvena netoli nuo J. D., kuri ateidavo pas ją paskambinti mamai ar tetai. 2010 m. sausio 27 d., apie 9 val. ryto, pas ją buvo atėjusi J. D. paskambinti tetai, nes norėjo pas ją eiti. Sumušimo žymių ant nukentėjusiosios ji nepastebėjo, o ir pati J. D. apie sumušimą jai nieko nesakė. Liudytoja H. L. teisme parodė, kad J. D. yra jos kaimynė. 2010 m. sausio 27 d., apie 20 val., matė prie įėjimo į J. D. namą rūkantį V. V., kuris pasakė jai, jog dvi dienas gyvena su J. D. ir pakvietė ją užeiti į butą, kad patvirtintų J. D. žodžius. Užėjusi ji liko stovėti koridoriuje, o į kambarį nuėjęs V. V. klausė J. D., ar jis ją mušė ir žagino, J. D. į tai atsakė neigiamai. Tada nuteistasis atidarė kambario duris ir ji pamatė J. D. klūpančią keturpėsčiomis, jos lūpa buvo praskelta. Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 43-52) nurodyta, kad J. D. mirtis yra smurtinė ir ji įvyko nuo viso kūno atšalimo. Nukentėjusiajai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis veide, muštine žaizda apatinėje lūpoje ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, dėl ko nukentėjusioji prieš mirtį turėjo prarasti sąmonę. Galvos sumušimas padarytas kietais bukais daiktais ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui, po vieną: į nosies-dešinės akies sritį, į kairį žandą ir į dešinio žando ir lūpų ribą, keleto valandų iki mirties laikotarpiu. Šie sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nuo bet kurio trauminio poveikio į veidą galėjo įvykti galvos smegenų sukamasis judesys kaukolės ertmėje, nutraukęs kietąjį galvos smegenų dangalą su galvos smegenų paviršiumi jungiančią kraujagyslę, dėl ko įvyko kraujavimas po kietuoju dangalu, suspaudęs smegenis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad įvertinus mirties priežastį ir sužalojimus galvoje, galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji sušalo (t. y. mirė nuo bendro kūno atvėsimo) dėl to, kad neteko sąmonės (dėl galvos smegenų sužalojimo) ir negalėjo suvokti aplinkos, imtis priemonių, pašalinančių šalčio poveikį. Tačiau, net ir nesant šalčio poveikio nukentėjusioji dėl galvos sumušimo, nesuteikus medicininės pagalbos, būtų mirusi. Specialisto išvadoje nurodyt ir kiti sužalojimai, nustatytos kraujosruvos nukentėjusiosios rankose, padarytos ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais, o jų lokalizacija yra būdinga sužalojimams, padaromiems ginantis.

Iš nuteistojo V. V. parodymų ir jo apeliacinio skundo matosi, kad nuteistasis neprisipažįsta nužudęs J. D. ir neigia bet kokį fizinio smurto naudojimą. Tačiau jis pats pripažįsta, kad nuo 2010 m. sausio 26 d. iki sausio 28 d. ryto jis su J. D. buvo tik dviese, niekas pas juos nebuvo atėjęs. Jis pats buvo porai valandų išėjęs susitikti su buvusia sugyventine, o J. D. buvo nuėjusi pas tetą pinigų, tačiau nuteistasis neparodė, kad grįžusi ji būtų buvusi sumušta. Teisme nuteistasis V. V. parodė, kad J. D. galėjo mirti nuo griuvinėjimo metu patirtų sužalojimų. Tokie nuteistojo parodymai buvo paneigti pačiame skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais, o teismo išvadą, kad J. D. sužalojo nuteistasis ir kad ji mirė būtent dėl nuo jo suduotais smūgiais padarytų sužalojimų, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti įrodymai: paties nuteistojo parodymai bei eksperto paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas nuteistasis V. V. nuosekliai ir detaliai parodė apie visas bylos aplinkybes, valandų tikslumu nurodęs visus įvykius nuo pat jo susipažinimo su nukentėjusiąja J. D. iki jos mirties momento, tačiau teigė nukentėjusiosios nemušęs, o mirti ji galėjo, jo nuomone, nuo to, kad griuvo ir susitrenkė galvą. Jis parodė, kad 2010 m. sausio 26 d. susitikęs J. D. matė prie jos akies mėlynę, tačiau pats pripažino, kad ji buvo sena ir įtakos mirčiai negalėjo turėti. Jis dar kartą patvirtino, kad tą dieną J. D. namuose jie buvo tik dviese, jis jos nemušė, o nukentėjusioji niekur negriuvinėjo. Sausio 27 d. ryte J. D. išgėrė 4 tabletes „Finlepsin“, o po to ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio. Nei išeidama į parduotuvę, nei sugrįžusi iš jos J. D. nebuvo sužalota. Jie išgėrė ir vėl prigulė. Po to, apie 11-12 val., nuėjusi į virtuvę gamtiniais reikalais nukentėjusioji nukrito ir nusibrozdino nosį. To jis nematė, bet girdėjo kaip J. D. ten griuvo. Po to jie vėl prigulė, o praėjus dar kokioms 2 val. J. D. susirengė eiti pas giminaičius pinigų alkoholiui, atsikėlusi ji susvyravo ir nugriuvo atsitrenkdama į sieną. Kaktoje jai atsirado gumbas. Kada nukentėjusioji išėjo pas savo tetą, jis nežino, bet jis pats apie 16 val. išėjo susitikti su savo sugyventine, o apie 19 val. grįžęs J. D. jau rado namuose. Ji nebuvo sumušta, matėsi tik tas pats gumbas kaktoje. Tuomet tarp jų vyko pokalbis apie tai, ką ji pasakė giminėms apie jos sumušimą ir išprievartavimą. Tas pokalbis jam nepatiko, jis nusprendė kviesti policiją, ėjo pas kaimynę, bet ji jam policijos kviesti neleido. Tada jis pamatė pro šalį einančią kaimynę, kurios paprašė užeiti. Ši kaimynė matė nukentėjusiosios praskeltą lūpą. Tai nutikti galėjo tada, kai J. D., išgirdusi, kad jis kviečiasi kaimynę į vidų išgerti, bandė atsistoti ir nukrito „ant keturių“ ir tokiu būdu galėjo persikąsti lūpą. Kai kaimynė išėjo, daugiau jokių žmonių nebuvo atėję, jie dar išgėrė ir nuėjo miegoti. Taigi iš paties nuteistojo parodymų matosi, kad per tas dvi dienas nukentėjusiosios J. D. namuose niekas nebuvo apsilankęs ir niekas smurto prieš ją nenaudojo. Nors J. D. 2010 m. sausio 27 d. buvo trumpam išėjusi į parduotuvę ir pas savo gimines, ne namuose kas nors ją sumušti irgi negalėjo, nes pats nuteistasis patvirtino, kad jokių naujų sužalojimų nukentėjusiajai grįžus jis nematė. Nors liudytojų, mačiusių, kaip nuteistasis sumušė ir sužalojo J. D., nėra, tačiau paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad tai padaryti niekas kitas, išskyrus patį V. V., negalėjo. Nuteistasis nurodo, kad J. D. galėjo mirti tik dėl sužalojimų, kuriuos patyrė pati nugriūdama savo namuose. Taip pat nurodo apie tai, kad įtakos J. D. mirčiai galėjo turėti jos sunkus girtumas, vaistų vartojimas kartu su alkoholiu, taip pat ir tai, kad nukentėjusioji, nuteistojo žiniomis, anksčiau vartodavusi narkotikus. Visas šias nuteistojo versijas dėl J. D. mirties priežasties visiškai paneigia ne tik teismo medicinos specialisto išvada, bet ir apeliacinės instancijos teisme apklausto teismo medicinos eksperto paaiškinimai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas J. Plenta patvirtino savo duotą išvadą ir kiekvieną išvados punktą paaiškino išsamiau. Jis parodė, kad nukentėjusiosios mirtis yra smurtinė, ji mirė nuo bendro kūno atšalimo ir tai rodo klasikiniai bendro kūno atvėsimo požymiai, nurodyti išvados 1 p. Šiuo atveju buvo sužalota nukentėjusiosios galva ir smegenys, išsiliejęs kraujas pradėjo spausti smegenis, nukentėjusioji prarado sąmonę ir šaltoje aplinkoje nespėjo įvykti mirtis nuo smegenų suspaudimo, nes anksčiau įvyko mirtis nuo bendro kūno atvėsimo. Pagrindine mirties priežastimi išvadoje neįvardintas sumušimas, nes nukentėjusioji nespėjo mirti nuo sumušimo, o mirė nuo atšalimo. Ekspertas parodė, kad pats buvo tame bute, jame šalta, jo sienos plonos kartoninės, nepakūrenta. Darant prielaidą, kad jei bute nebūtų šalta, tai nukentėjusioji, nesuteikus jai medicininės pagalbos, būtų vis tiek numirusi nuo galvos sumušimo, tai būtų tik laiko klausimas. Išvados 3.1.1 p. nurodyti sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui, ir jie padaryti keleto valandų bėgyje iki mirties. Jei nukentėjusiosios mirtis įvyko 2010 m. sausio 28 d., apie 9 val., tai neatmetama tikimybė, kad tie sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 m. sausio 27 d., vėlai vakare. Visi tie sužalojimai yra vertinami kaip visuma, nes nuo bet kurio trauminio poveikio galėjo įvykti smegenų rotacija, plyšti kraujagyslė ir išsiliejęs kraujas spausti smegenis. Dėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis matė seną mėlynę nukentėjusiosios paakyje, ekspertas parodė, kad J. D. akies voke buvo nustatyta šviežia kraujosruva, kuri galėjo padengti seną kraujosruvą, tačiau tos senos kraujosruvos įtaką mirčiai kategoriškai paneigė. Parodęs, kad J. D. nustatyti sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojami kūno sužalojimai būdingi smūgių sudavimui, šių sužalojimų atsiradimą griūnant ir atsitrenkiant į kokius nors paviršius ekspertas kategoriškai paneigė aptardamas kiekvieną iš tų sužalojimų. Jis parodė, kad tiek kraujosruva žande, tiek akies voke, tiek lūpoje nebūdingos griuvimui, nes griūnant pirmiausia būtų padaryti sužalojimai atsikišusiose veido vietose – skruoste, apatiniame žandikaulyje, smilkinyje ar nosies srityje. Dėl kraujosruvos dešinės akies srityje, kuri yra žemiau antakio ir pereinanti truputį į smilkinį, ekspertas paaiškino, kad teoriškai ji galėtų atsirasti atsitrenkiant į plokštumą ir užsigaunant, tačiau tuomet mažai tikėtina, kad toks atsitrenkimas, lietimasis į sieną galėtų sukelti smegenų rotaciją. Nustatytos 6 kraujosruvos rankose taip pat būdingos smūgių sudavimui ir jos galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių, tai rodo jų lokalizacija, nes jos yra išsidėstę rankų nugariniuose paviršiuose. Sužalojimai galvoje ir rankose galėjo būti padaryti keleto valandų laikotarpiu iki mirties ir vienu metu. Taip pat buvo rastos kelios senos kraujosruvos kojose, kurios mirčiai įtakos neturėjo. Abejoti eksperto J. Plentos paaiškinimais ir jo išvadomis, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina tai, kad visas nuteistojo versijas apie galimą J. D. susižalojimą griūnant šis ekspertas paneigė ne tik remiantis medicininiais dokumentais, tačiau ir pats dalyvavęs nuteistojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 94-102). Ekspertas parodė, kad jis dalyvavo nuteistojo parodymų patikrinime vietoje, kur nuteistasis pasakojo ir rodė, kaip nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir slydo ja, tačiau tokiu būdu turėjo būti nustatytas nubrozdinimas. Ekspertas parodė ir apie tai, kad įvykio vietoje matė ir tą pridergtą kibirą, apie kurį teisme parodė nuteistasis, ir paaiškino, kad atsisėdusi ant to kibiro nukentėjusioji iš jo niekaip negalėjo išgriūti, be to, iš tokios padėties griūnant nesusidarytų pakankamai energijos, kad kaukolėje pajudėtų smegenys. Ekspertas paneigė ir nuteistojo aiškinimą apie tai, kad krisdama nukentėjusioji galėjo persikąsti lūpą, nes nustatyta kraujosruva yra didelė, ji apima ir apatinę, ir viršutinę lūpas. Šie eksperto paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusiosios J. D. mirtis buvo smurtinė, ir visiškai paneigia apelianto argumentus apie tai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti griūdama ir atsitrenkdama į sieną, grindis ar kokius nors daiktus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia ir kitas versijas, kad nukentėjusiosios mirčiai įtakos galėjo turėti ir tai, kad ji anksčiau yra vartojusi narkotikus, taip pat kad ji vartojo medikamentus, kurių negalima vartoti kartu su alkoholiu, o jos apsvaigimas nuo alkoholio buvo sunkus. Tačiau ir tokius argumentus specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai kategoriškai paneigė. Ekspertas teisme parodė, kad J. D. šlapime buvo rastas labai mažas raminamųjų vaistų karbamazepino kiekis. Nuteistojo nurodytas nukentėjusiosios išgertas „Finlepsino“, kuris yra karbamazepino skilimo produktas, kiekis - 4 tabletės yra terapinė vaistų dozė, šio medikamento vartojimas kartu su alkoholiu tik padidina apsvaigimą, tačiau jų vartojimas jokios įtakos mirčiai neturėjo. Iš nukentėjusiosios lavono kraujyje rasto 0,16, o šlapime 1,9 promilės alkoholio kiekio galima spręsti, kad iš vakaro jos girtumas turėjo būti didesnis, tačiau tada jai galėjo būti nustatytas tik vidutinis girtumo laipsnis. Nukentėjusiosios girtumas sąmonės netekimui ir atšalimui įtakos neturėjo, nes buvo rastas per mažas alkoholio ir vaistų kiekis kraujyje. Medikamentų ir alkoholio vartojimas tik padidina apsvaigimą, žmogaus kūnas atsipalaiduoja, neadekvačiai reaguoja į aplinką ir žmogus nespėja pasiruošti smūgiui, todėl sudavus smūgį tokiam žmogui lengviau įvyksta smegenų rotacija. Be to, net ir darant prielaidą, kad nukentėjusioji anksčiau vartojo narkotikus, tai su jos mirtimi irgi neturi jokio ryšio.

Įvertinusi išdėstytus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad smurtą prieš nukentėjusiąją J. D. naudojo nuteistasis V. V. ir būtent jis padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, vieta, kūno sužalojimų padarymo būdas ir kitos aplinkybės nustatytos teisingai, nes teismo išvados pagrįstos išnagrinėtais įrodymais ir tos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad smurtinė J. D. mirtis įvyko nuo viso kūno atšalimo, tačiau tai priežastinio ryšio tarp V. V. suduotų nukentėjusiajai smūgių bei padarytų sužalojimų ir tos veikos padarinių, t. y. J. D. mirties, nepaneigia. Tos pačios specialisto išvados 3.2 p. nurodyta, kad nukentėjusioji sušalo (tai yra mirė nuo bendro kūno atvėsimo) dėl to, kad neteko sąmonės (dėl galvos smegenų sužalojimo) ir negalėjo suvokti aplinkos, imtis priemonių, pašalinančių šalčio poveikį. Šiuo atveju net ir nesant šalčio poveikio nukentėjusioji dėl išvados 3.1.1 p.p. nurodytų sužalojimų, nesuteikus medicininės pagalbos, būtų mirusi. Teisme pats nuteistasis V. V. parodė, kad 2010 m. sausio 28 d. naktį miegojo su J. D. vienoje lovoje, abu miegojo apsirengę, apsikloję ir jis pats sušalęs nebuvo. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarp V. V. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių, t. y. ne tik J. D. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl šių sužalojimų įvykusio kūno atšalimo ir nukentėjusiosios mirties, yra priežastinis ryšys. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad smūgius J. D. V. V. sudavė konflikto metu. Nors liudytojų, mačiusių šį konfliktą, byloje nėra, šią galimybę faktiškai patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai. Jis pats parodė, kad 2010 m. sausio 27 d. vakare į J. D. namus pasikvietė kaimynę H. L. tam, kad ši, kaip nurodo apeliantas, pati iš J. D. išgirstų, kad jis jos nemušė ir nežagino. Nors liudytoja H. L. teisme tai patvirtino, tačiau ji taip pat parodė, kad tuo metu matė J. D. kambaryje klūpančią keturpėsčią, taip pat matė jos sužalotą lūpą. Taigi nors nurodytą aplinkybę nuteistasis bando nurodyti kaip jį teisinančią, iš tikrųjų tiek paties nuteistojo, tiek ir liudytojos H. L. parodymai patvirtina, kad tarp V. V. ir J. D. girtavimo metu buvo kilęs tarpusavio konfliktas. Būtent šio konflikto metu V. V. ir sumušė nukentėjusiąją ir dėl to J. D. mirė.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis V. V. būtų siekęs nukentėjusiosios mirties, tačiau suduodamas jai smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai pavojingą vietą - galvą, nuteistasis suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nors teismas nuosprendyje nuteistojo tyčios rūšies nenurodė, kolegija daro išvadą, kad V. V. atėmė gyvybę kitam žmogui veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Todėl nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie byloje padarytus BPK pažeidimus. Jis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas vyko aplaidžiai, liko neapklausta daug liudytojų, nekruopščiai atlikta įvykio vietos apžiūra, pats tyrimas truko tik du mėnesius, jam nebuvo leista išsamiai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apgaulės būdu jis buvo priverstas pasirašyti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolą. Teismas taip pat buvo neobjektyvus, nes jis buvo nuteistas per įtartinai trumpą laiką, buvo padaryta ir procesinių pažeidimų. Visi šie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Tai, kad ikiteisminis tyrimas truko labai trumpai ir teisme byla buvo išnagrinėta taip pat labai greitai, nėra laikoma BPK pažeidimu. Atvirkščiai, BPK 1 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis ir yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nuteistojo argumentai dėl to, kad jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jis apgaulės būdu buvo priverstas pasirašyti protokolą, yra nepagrįsti. Iš įtariamojo susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga 2010 m. balandžio 12 d. protokolo (t. 1, b. l. 136) matyti, kad V. V. buvo nustatytas terminas susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti prašymus iki 2010 m. balandžio 15 d. Nuteistasis su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tą pačią dieną, protokolą pasirašė ir savo ranka įrašė, kad su bylos medžiaga susipažino, taip pat išdėstė prašymą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes jis yra nekaltas. Šis V. V. prašymas buvo išnagrinėtas ir 2010 m. balandžio 16 d. prokuroro nutarimu atmestas. Iš kito protokolo (t. 1, b. l. 138-139) matosi, kad su visa bylos medžiaga buvo supažindinta ir nuteistojo gynėja. Todėl daroma išvada, kad nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista, V. V. ir jo gynėja su byla buvo supažindinti nepažeidžiant BPK 218 str. reikalavimų. Apelianto argumentai, kad netinkamai buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nes nebuvo paimti DNR pėdsakai nuo jo nurodomų vietų, taip pat nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta du kartus, byloje yra du 2010 m. sausio 28 d. ir sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolai. Pažymėtina, kad apžiūrint J. D. namus pirmą kartą, šios apžiūros metu dalyvavo pats V. V., kuris dėl apžiūros jokių pastabų ir pareiškimų nepareiškė, apžiūros protokolas patvirtintas jo paties parašu. Apelianto argumentas apie tai, kad teismas neapklausė svarbias bylos aplinkybes galinčių patvirtinti liudytojų, kolegija taip pat atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis taip ir nenurodė jokių konkrečių prašomų apklausti liudytojų pavardžių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose jis prašė apklausti J. D. kaimynus apie tai, ar jie girdėjo kokį nors triukšmą, apklausti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti, kad 2010 m. sausio 27 d. vakare pats V. V. norėjo skambinti policijai, taip pat apklausti greitosios pagalbos darbuotojus, kurie, kaip nurodo apeliantas, būtų patvirtinę, kad greitajai pagalbai buvo tekę J. D. gaivinti ir anksčiau. Šiuos nuteistojo prašymus kolegija atmetė dar teisiamojo posėdžio metu Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 103) matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojų, galinčių patvirtinti kokias nors svarbias šios bylos aplinkybes, buvo ieškoma, buvo apklausti konkretūs J. D. kaimynystėje gyvenantys asmenys. Tačiau jie jokių pašalinių asmenų, išskyrus patį V. V., J. D. namuose nematė. Taip pat nenustatyta ir jokių asmenų, į kuriuos V. V. būtų kreipęsis dėl skambinimo policijai ar greitajai pagalbai. Nuteistojo parodymų apie tai, kad 2010 m. sausio 27 d. vakare jis ketino paskambinti policijai dėl, jo nuomone, nepagrįstų J. D. kaltinimų jos sumušimu ir išžaginimu, atmesti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad 2010 m. sausio 28 d. ryte pats V. V. nuėjęs į Rudaminos ambulatoriją pranešė apie J. D. būklę, tačiau šios aplinkybės neturi jokio tiesioginio ryšio su įvykiais J. D. namuose ir fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimu. Greitosios pagalbos darbuotojų parodymai apie tai, ar jiems yra tekę anksčiau J. D. gaivinti nuo apsvaigimo dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo, taip pat neturi reikšmės šioje byloje, nes J. D. mirtis įvyko dėl kitos priežasties, o tai patvirtinantys įrodymai jau buvo išdėstyti. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, o nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų pagrįstumą patvirtino ir jau aptarti apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai išnagrinėti įrodymai. Dėl išdėstytų motyvų kolegija konstatuoja, kad jokių BPK pažeidimų, juo labiau tokių, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, byloje nėra.

Nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra trumpi ir lakoniški, tačiau iš jų matosi, kad skiriant bausmę nuteistajam teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis bausmės skyrimą reguliuojančiomis taisyklėmis. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), teismas nustatė pagrįstai. Pats nuteistasis parodė, kad abu kartu su nukentėjusiąja jis girtavo dvi dienas. 2010 m. sausio 27 d., apie 20 val., išėjus kaimynei liudytojai H. L., jie baigė likusį alkoholį ir nuėjo miegoti. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji J. D. buvo labai girta, tačiau iš jo parodymų taip pat matosi, kad kartu su J. D. alkoholį vartojęs nuteistasis irgi buvo ne mažiau negu nukentėjusioji apsvaigęs nuo alkoholio, todėl akivaizdu, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. V. V., nužudęs jauną moterį, padarė ypatingą žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei, ir jo nusikalstama veika sukėlė neatstatomas pasekmes. Į nuteistojo asmenybę irgi buvo atsižvelgta. Iš bylos matosi, kad V. V. praeityje tris kartus teistas, teistumai išnykę. Taip pat nuteistasis daug kartų yra baustas už administracinės teisės pažeidimus, niekur nedirbo. BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o taip pat įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismo paskirta V. V. mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė, kolegijos nuomone, yra ne per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Regina GaudutienėVioleta Ražinskaitė