- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-261-1207-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato vyresnysis patrulis 2009 m. vasario 26 d. surašė D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. vasario 23 d. apie 14 val. 45 min. Rinkuškių gyvenvietėje, Biržų rajone, vairuodamas automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesant būtinumui staigiai stabdė, todėl sukėlė pavojingą situaciją iš paskos važiuojančiai transporto priemonei. Savo veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 88, 140.4 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2009 m. kovo 5 d. nutarimu D. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį paskirta 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
D. M. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Paaiškino, kad 2009 m. vasario 23 d. apie 14 val. 45 min. išvažiavęs už Rinkuškių gyvenvietės, esančios Biržų rajone, į sodų bendriją, prisiminė, kad namuose paliko sodo namelio raktus ir apsisukęs pradėjo važiuoti atgal. Įvažiavęs į minėtos gyvenvietės teritoriją pastebėjo, kad viršija leistiną 60 km/h greitį. Todėl pristabdė vairuojamą automobilį ir jo greitį nuo 90 km/h sumažino iki 60 km/h. Mažindamas greitį, jokių kliūčių kitoms transporto priemonėms jis nesudarė, ištisinės linijos nekirto, nes šioje vietoje jos ir nebuvo, nors ir matė tuo metu iš paskos važiuojantį kitą automobilį, tačiau jis buvo gana toli. Todėl, jam pristabdžius, pastarojo automobilio vairuotojas be jokių trukdžių aplenkė jo automobilį ir nuvažiavo, vėliau šį automobilį jis aplenkė, privažiavę Biržų miestą.
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas su skundu nesutiko.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi D. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas padarė išvadą, kad aplinkybę, jog D. M., nesant būtinumo, staigiai stabdė, todėl sukėlė pavojingą situaciją iš paskos važiuojančiai transporto priemonei, manevruodamas nerodė posūkio signalo, kirto ištisinę ženklinimo liniją, patvirtino liudytojais teismo posėdyje apklaustų E. P., R. A., A. M. ir O. G. parodymai. Liudytojai patvirtino, kad D. M. vairuojama transporto priemonė dėl D. M. staigaus stabdymo buvo priversta staigiai stabdyti ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą
Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių vertinti kaip neobjektyvius ir neteisingus apklaustų liudytojų parodymus ir jais abejoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad D. M. pagrįstai paskirta maksimali sankcijoje numatyta nuobauda, kadangi lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
III.
Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad nors teismas nutartyje nurodė, kad liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau nenurodo konkrečiai kokiems, kadangi kitų byloje įrodymų nėra.
Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais.
Teismas privalėjo išsireikalauti iš atitinkamų institucijų duomenis apie kelių ženklinimą Rinkuškių k., Biržų rajone.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta jokių D. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nieko negalima spręsti apie D. M. kaltę, t. y. nėra nurodyta pažeidimo subjektyvioji pusė.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje protokolui keliamų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
D. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik liudytojų parodymais.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Įrodymų vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako įrodymų konstatuoti, kad D. M., vairuodamas automobilį, nerodė posūkio signalo, tuo pažeisdamas KET 88.2 punkto reikalavimus ir nesant būtinumui staigiai stabdė, pažeisdamas KET 140.4 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. M. privertė iš paskos važiuojančio automobilio vairuotoją E. P. staigiai stabdyti ir išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Šie D. M. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje sudėtį.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. M. taip pat pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kirto ištisinę liniją. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už šį KET pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Tačiau nei Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nei pirmosios instancijos teismas D. M. veiksmų nekvalifikavo pagal šį straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimu įrodyti, kad minėtoje vietoje D. M. kirto ištisinę liniją.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.