- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2KT-53/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių naujienos“
- Ieškovas
- P. K.
- Trečiasis asmuo
- L. J.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-347-357/2012 pagal atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“ dėl informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žeminančia asmens garbę ir orumą, trečiasis asmuo – L. J., pateiktu nušalinimo pareiškimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka pagal atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ apeliacinį skundą nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-347-357/2012, kurioje atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ direktorius A. L. pareiškė nušalinimą visam Šiaulių apygardos teismui. Nurodo, kad ieškovas šioje byloje P. K. buvo iškėlęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą Nr. PK1-480-650/2010 Šiaulių miesto apylinkės teisme buvusiai UAB „Šiaulių naujienos“ darbuotojai – trečiajam asmeniui L. J. už šmeižimą ir įžeidimą. Pareiškime iškelti privataus kaltinimo bylą ir ieškinyje šioje civilinėje byloje nurodomi tie patys dienraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių fragmentai, o tai reiškia, kad kaltinimo dalykas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir ieškinio dalykas šioje civilinėje byloje iš esmės sutampa. Kadangi Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo minėtą baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, akivaizdu, kad šis teismas jau išreiškė savo vienareikšmišką nuomonę, kad trečiasis asmuo L. J. įvykdė nusikalstamą veiką. Aplinkybės, kad Lietuvos Aukščiausojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, ir kad kaltinamoji baudžiamojoje byloje yra trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje, pareiškėjo teigimu, neturi reikšmės. Taip pat neturi reikšmės ir tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, o šią civilinę bylą turi nagrinėti Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kadangi apeliacinės instancijos teismas yra apygardos teismas kaip toks, o ne kuris nors teismo skyrius. Be to, dienraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo aprašoma minėta privataus kaltinimo baudžiamoji byla ir viename iš straipsnių buvo neigiamai įvertintas Šiaulių apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perdavė civilinę bylą Nr. 2A-347-357/2012 Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Civilinė byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), o ne visam teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Šiaulių naujienos“ direktorius A. L. teigia, kad civilinė byla Nr. 2A-347-357/2012 dėl dienraštyje „Šiaulių naujienos“ paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žeminančia asmens garbę ir orumą negali būti nešališkai išnagrinėta apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, nes šis teismas jau nagrinėjo apeliacine tvarka privataus kaltinimo baudžiamąją bylą dėl šmeižimo ir įžeidimo, įvykdyto paskelbiant tą pačią informaciją. Iš nušalinimo pareiškimo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas abejoja visų Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu dėl to, kad šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė UAB „Šiaulių naujienos“ buvusiai darbuotojai L. J., kuri yra trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje, apkaltinamąjį nuosprendį.
Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, ar kad tam tikri teisėjo priimti procesiniai sprendimai buvo panaikinti aukštesnės instancijos teismo, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.
Taigi, pareiškėjui nepalankus Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, priimtas apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. PK1-480-650/2010, negali būti laikomas teisėjų, paskirtų nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-347-357/2012, šališkumo ar suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi įrodymas.
Pareiškėjas nenurodo jokių Šiaulių apygardos teismo konkrečių teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Šiaulių apygardos teisme civilinė byla Nr. 2A-347-357/2012 gali būti nešališkai išnagrinėta.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo UAB „Šiaulių naujienos“ direktoriaus A. L. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-347-357/2012 nagrinėjimo netenkinamas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti UAB „Šiaulių naujienos“ direktoriaus A. L. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-347-357/2012 nagrinėjimo.