Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS Parex banka ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB Parex bankas 2007-03-26 su atsakovu sudarė mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. VCL/7656, pagal kurią atsakovui suteiktas 2000,00 Lt kredito limitas, susitarta dėl 14 procentų metinės palūkanų normos. (3-6 b. l.). Kortelės galiojimo laikas - 2 metai (7 b. l.). Atsakovas E. L. 2009-03-25 pateikė prašymą uždaryti AB Parex banke jam priklausančią kortelės sąskaitą (67 b. l.).

Ieškovas prašo priteisti 2000,00 Lt panaudotą ir negrąžintą kreditą, 1242,45 Lt palūkanas, 240,00 Lt delspinigių, nurodo, kad palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti remiantis kreditinės kortelės skolos judėjimo grafiku (54-55 b. l.).

LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Atsakovas teismo posėdžio metu su pagrindine skolos 2000,00 Lt suma sutiko ir jos neginčijo, todėl ieškinys dalyje dėl 2000,00 Lt skolos priteisimo tenkintinas pilnai sutrumpintais motyvais (LR CPK 268 str. 5d.).

2007-03-26 mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartis Nr. VCL/7656, atsakovo prašymas uždaryti jam priklausančią kortelės sąskaitą, pranešimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo (68 b. l.) patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie sutarties sudarymą, atsakovo įsipareigojimus, įsipareigojimų nevykdymą ir ieškovo bandymą išsireikalauti prašomas priteisti sumas ne teismo tvarka. Surinktų įrodymų visuma, tame tarpe ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas pasibaigus kortelės galiojimo terminui 2009-03-25 pateikė prašymą ieškovui dėl kredito kortelės grąžinimo, tačiau 2000 Lt suteikto kredito ieškovui nesumokėjo ir tokiu būdu pažeidė LR CK 6.38 str., 6.200 str. 1d., 6.205 str. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kredito gavėjas privalo grąžinti kredito davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo. Konstatuotina, kad pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus, buvo pažeisti teisėti ieškovo interesai, todėl ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, nurodydamas, kad bankas atsakovo neinformavo dėl skaičiuojamų palūkanų ir delspinigių po kortelės sąskaitos uždarymo. Kadangi informacija apie sutarties galiojimą ir kredito gavėjo įsipareigojimus yra aiškiai nurodyta pačiame sutarties, kurią atsakovas pasirašė, tekste, teismo nuomone, bankas skaičiuodamas palūkanas ir delspinigius už negrąžintą kreditą klientų informavimo pareigos nepažeidė.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas turėtų geranoriškai atsisakyti atsakovo įsiskolinimo CK 6.212 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl atsakovo sunkios finansinės padėties.

CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu bei negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi, esant tam tikroms aplinkybėms (force majeure), sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Teismas pažymi, kad finansinių išteklių trūkumu ir šeimyninėmis aplinkybėmis grindžiamos sutarties neįvykdymo aplinkybės negali būti laikytinos nenugalima jėga (force majeure).

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.), tačiau susitarimas dėl palūkanų dydžio turi neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė dėl 14 procentų dydžio metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. pabaigoje vidutinė paskolų litais palūkanų norma buvo 8,61, siekiant apsaugoti atsakovo, kaip vartotojo, interesus, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, teismo nuomone, negali būti tenkintinas visa apimtimi, todėl palūkanos mažintinos iki 800 Lt.

Ieškovas pagal sutarties 8.1.3 punktą paskaičiavo atsakovui 240 Lt delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo 2011-10-27. Ieškinyje nurodoma, kad delspinigiai skaičiuojami nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas (sutarties 1.17 p), atsižvelgiant į tai, kad sutarties pasirašymo dieną – 2006-07-03 buvo nustatyta delspinigių norma - 24 procentai metinių palūkanų (atitinkamai 0,067 procentų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną). Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktas priedas prie mokėjimo kortelės sutarties, galiojantis nuo 2007-06-01 (7 b. l.). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos, o ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl palūkanų ir jų dydžio, atsakovui nevykdant įsipareigojimų, arba atsakovo supažindinimą su banko paslaugų įkainiais, galiojusiais kortelės sudarymo metu, todėl delspinigiai mažintini iki 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną ir iš atsakovo priteistina 179 Lt delspinigių (CK 6.258 str. 3 d.).

Sutarties šalys susitarė dėl didesnių procesinių palūkanų: kai bankas įsiskolinimą pagal sutartį išieško teismo tvarka, sąskaitos savininkas be sutartyje numatytų palūkanų įsipareigoja mokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (sutarties 8.5 p.).

Nagrinėjamu atveju sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti įsiskolinimą, sudaryta tarp juridinio asmens (verslininko, savo veiklos profesionalo) ir fizinio asmens. Sutartis sudaryta pagal iš anksto ieškovo parengtą sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (LR CK 6.185 str.). Kredito limitas buvo suteiktas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo kredito sutartimi, kurios sąlygos vertintinos sąžiningumo aspektu (LR CK 1.5 str., 6.188 str.), bei, esant abejonėms, aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais vartojimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad šalys sudarė sutartį pagal kredito davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, kad palūkanų norma neproporcingai didelė santykyje su suteikta kredito suma, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, teismas sprendžia, kad 10 procentų dydžio palūkanos už panaudotą ir negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai (atsižvelgiant į skolos dydį) apsunkina atsakovo – vartotojo padėtį, todėl palūkanų norma mažintina iki 5 proc. dydžio metinių palūkanų, t.y. iki LR CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio.

Atsakovas prašo atidėti sprendimo įvykdymą 1 metų laikotarpiui. Ieškovas nesutinka kad sprendimo įvykdymas būtų atidėtas ar išdėstytas, argumentuodamas tuo, kad skolininkas nuo 2009 metų turėjo pakankamai laiko skolinių įsipareigojimų įvykdymui.

CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, - gali būti vykdomas priverstinai. Ši įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė kokybiškai išskiria teisminę pažeistos teisės gynybą iš kitų tokios teisės gynimo būdų. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas – tai išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, yra aktualūs šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), teisėtų lūkesčių principai teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.

Teismo posėdžio metu sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ieškovui atsakovas paaiškino sunkia materialine padėtimi ir prašė teismo priteistą skolos mokėjimą atidėti metams laiko, nes turimų meno kūrinių parduoti nepavyksta, o dėl lėšų stygiaus nėra baigta sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Atsakovo paaiškinimą patvirtina Šiaulių miesto antro notaro biuro pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas yra padavęs pareiškimą sutuoktinės A. B. palikimui priimti, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios palikimą neišduotas (47 b. l.). Atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2008 m. yra registruotas darbo biržoje ir ieškosi darbo, turi sveikatos problemų (69-72, 83-85 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-02-09 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir įspėjo atsakovą apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą ir priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto bei lėšų (68 b. l.). Remdamasis šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko, tačiau neišnaudojo visų galimybių atsiskaityti su banku. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog atidėjus sprendimo įvykdymą 1 metų laikotarpiui, praėjus šiam laikui, sprendimas bus įvykdytas ar, sprendimą išdėsčius vienerių metų laikotarpiui, mokėjimai bus vykdomi. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog šalys kilusį ginčą gali taikiai išspręsti bet kurioje proceso stadijoje, teismo priimtas sprendimas neužkerta kelio šalims ateityje susitarti dėl skolos atidėjimo ar išdėstymo, tiek po sprendimo priėmimo, tiek vykdymo procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 85 procentai ieškinio, iš atsakovo ieškovui priteistina 89,25 Lt žyminio mokesčio (2, 56 b. l., LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų, todėl iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 10,50 Lt, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.256 str., bei remdamasis LR CPK 285-288 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AS PAREX banka, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) skolos, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) palūkanų, 179 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 89,25 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovo E. L. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.