Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. B. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nuteistasis G. B. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė prašymą jo atžvilgiu taikyti 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusio BK 75 str. nuostatas.

Skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo G. B. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo ir BK 75 str. nuostatų taikymo netenkintas, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmestinas

2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 str. 1 d., numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., turi grįžtamąją galią.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007,2K-181/2012).

Pažymėtina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja tik formalus pagrindas G. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Jis yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, kaip teisingai nustatė Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnį šiuo atveju nėra – bausmės tikslai nuteistajam G. B. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vertinant nuteistojo G. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, pažymėtina, kad jis nuteistas už tai, jog apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių ir tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu smogė ne mažiau kaip 2 kartus į sprandą ir vieną kartą į veidą nukentėjusiajam S. S. D., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, nusikaltimas padarytas pakankamai ciniškai – trimis trauminiais poveikiais, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, paveikus gyvybiškai pavojingas žmogaus kūno sritis. Taip pat vertinant G. B. kaltės pripažinimą tik iš dalies, jo keliamas įvykio versijas, kurios prieštaravo surinktiems byloje įrodymams, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, G. B. charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos padarymą, bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Taigi, Radviliškio rajono apylinkės teismas įvertinęs visas klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes, pagrįstai netenkino nuteistojo prašymą taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju egzistuoja pagrįstos abejonės, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad praeityje neteistas, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, išėjęs į laisvę turės galimybę dirbti, dalimis moka priteistą žalą, pataisos namuose aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, mokosi, įgijo staliaus specialybę, tačiau šios aplinkybės nepaneigia anksčiau išdėstytų motyvų, kuriems esant bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, kuria nuteistojo G. B. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo ir BK 75 str. nuostatų taikymo netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.