- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- II-479-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02341-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyriausiosios tyrėjos Agneškos Klejevskajos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2062-2020 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2020 m. liepos 17 d. gautas A. L. ir A. L. skundas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad kaimynystėje gyvenantys kaimynai sistemingai vedžioja savo šunį į pareiškėjų namo kiemą ir leidžia jam šlapintis, dergti ant greta namo esančio gėlyno, lauko durų.
Komisariato vyriausioji tyrėja A. Klejevskaja 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną L. G. dėl šuns vedžiojimo prie daugiabučio namo durų ir gėlyno motyvuodama tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyriausiosios tyrėjos A. Klejevskajos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir L. G. paskirti administracinę nuobaudą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad L. G. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių ir leido jam šlapintis bei tuštintis ant gėlyno, esančio šalia namo. A. L. paėmė šuns išmatų ir žemės, ant kurios jis šlapinosi, pavyzdžius, todėl prašo teismo skirti biologinę šuns fekalijų ekspertizę. Tai leis nustatyti, ar fekalijos yra būtent L. G. šuns.
Taip pat pareiškėjo manymu, kritiškai turėtų būti vertinami D. N. paaiškinimai. 2020 m. liepos 31 d. minėtos moters dukra V. N. iškvietė policiją, kad sutramdytų prieš ją smurtaujančią motiną. Jų namuose vyksta nuolatiniai konfliktai. Be to, D. N. yra priešiškai nusiteikusi prieš pareiškėją.
Atsiliepimas
Komisariato vyriausioji tyrėja A. Klejevskaja atsiliepime į pareiškėjo A. L. skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Pareiškėjo A. L. skundas netenkinamas.
A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negalima apsikęsti, kaip po namu esančią teritoriją, gėlyną vedžioja šunis, kurie dergia, nors šalia yra parkelis, kur galima vedžioti šunis. L. G. tris ar keturias dienas vedžiojo šunį, pareiškėjo žmona perspėjo ją, kad negalima čia vedžioti. Be to, L. G. nerinko savo augintinio išmatų. Policija prašė pateikti įrodymus, tačiau nepavyko greitai iškviesti operatoriaus, kad jis nufilmuotų besišlapinantį ar besituštinantį šunį. Todėl pareiškėjas pateikė šuns išmatas, kad būtų atlikta ekspertizė siekiant nustatyti, kokio šuns yra išmatos. Nagrinėjamo įvykio niekas tiesiogiai nematė. Jis parašė skundą po konflikto su L. G., kuri nepagrįstai apkaltino, kad ji buvo apipilta vandeniu.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta arba administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, surinkti jas patvirtinantys objektyvūs duomenys.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 56 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu reikalavimų (5 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. L. pateikė skundą dėl Komisariato vyriausiosios tyrėjos A. Klejevskajos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl L. G., nes nėra įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties. Tyrimą atlikusi tyrėja nenustatė, kad L. G. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Šis ANK straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir skundžiamą Komisariato vyriausiosios tyrėjos A. Klejevskajos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, daro išvadą, kad spręsdama, ar L. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, Komisariato vyriausioji tyrėja A. Klejevskaja padarė pagrįstą išvadą, kad nėra surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog L. G. padarė kokius nors neteisėtus veiksmus.
Skundžiamame nutarime tokia išvada padaryta gavus tiek paties pareiškėjo, tiek kitų asmenų – pareiškėjo žmonos A. L., L. G., N. L., M. P., V. N. ir D. N., P. N. ir O. Č. – rašytinius paaiškinimus (b. l. 5, 7, 10–16). Analizuojant skundžiamo nutarimo turinį, L. G., N. L., M. P., V. N. ir D. N., P. N. ir O. Č. rašytinius paaiškinimus, matyti, kad L. G. neigė, kad jos šuo šlapinosi ar tuštinosi ant šalia namo, kuriame gyvena pareiškėjas, esančio gėlyno ar kitos teritorijos, o kiti asmenys taip pat nepatvirtino, kad betarpiškai matė, kaip L. G. šuo atliko minėtus veiksmus. A. L. skunde nurodo, kad D. N. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji yra konfliktiška ir priešiškai nusiteikusi prieš pareiškėją. Teismas pažymi, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik minėto asmens rašytiniu paaiškinimu, bet ir kitų asmenų, nesusijusių su santykiais tarp A. L. ir D. N., rašytiniais paaiškinimais bei surinktais kitais duomenimis. Tarp D. N. rašytinio paaiškinimo ir kitų asmenų rašytinių paaiškinimų nenustatyta esminių prieštaravimų, kad jie nematė, jog L. G. šuo iš tikrųjų šlapinosi (tuštinosi) ant šalia namo esančio gėlyno arba kitos teritorijos.
Pats A. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekas betarpiškai nematė, jog L. G. šuo gadintų namo gėlyną ar šalia esančią teritoriją. Vien A. L. ir jo žmonos perspėjimai L. G., kad jos šuo elgtųsi tinkamai, ir jų manymas, kad L. G. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas Gyvūnų laikymo taisykles, negali būti laikomi pakankamais daryti išvadą, kad jos šuo šlapinosi ar tuštinosi. Byloje nėra vaizdinės medžiagos (pavyzdžiui, vaizdo įrašo, nuotraukų), patvirtinančios, kad L. G. šuo atliko kokius nors netinkamus veiksmus. Kitų duomenų, įrodančių L. G. padarytą administracinį nusižengimą, skundo medžiagoje nėra.
A. L. skunde prašo paskirti biologinę šuns fekalijų ekspertizę, kuri leis nustatyti, ar fekalijos yra būtent L. G. šuns. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas byloje nėra begalinis, duomenų turi užtekti sprendimo priėmimui bei vidiniam teismo įsitikinimui susiformuoti. Šiuo atveju nesant kitų duomenų, kad L. G. šuo atliko kokius nors netinkamus veiksmus, skirti specialių žinių reikalaujantį tyrimą nėra tikslinga. Todėl A. L. skundo prašymas skirti minėto pobūdžio ekspertizę yra atmetamas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad A. L. su savo žmona 2020 m. liepos 17 d. pateikė skundą Komisariatui nubausti L. G. už savo šuns neleistinus veiksmus po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 10 d. neva apipylė L. G. vandeniu. Taigi tarp pareiškėjo ir L. G. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Todėl dėl A. L. susiklosčiusių santykių su L. G. jo nurodomos aplinkybės prieš L. G. vertintinos itin atsargiai. Jų nepatvirtinus kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, negalima teigti, kad Komisariato vyriausiosios tyrėjos A. Klejevskajos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisariato vyriausiosios tyrėjos A. Klejevskajos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis. Todėl A. L. skundas netenkinamas.
ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes nėra įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Toks administracinių nusižengimų teisenos nepradėjimo (nutraukimo) pagrindas yra nurodytas netiksliai, todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai tikslinamas. Kita vertus, tai neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. L. skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agneškos Klejevskajos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2062-2020 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodant, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.