Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Priteista iš S. J. 50 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai S. J.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., nuo 22.00 val. iki 23.30 val., savo namuose, esančiuose Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis stūmė ir pargriovė savo tėvą P. J. ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam apie vienuolika smūgių į galvos sritį bei kitas kūno vietas, daužė jį į sieną, dėl ko, išsiliejus kraujui po kairiojo smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais, visa tai komplikavusis smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučiu pabrinkimu, nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė savo tėvą P. J.

Taip pat jis nuteistas dar pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl nuteisimo už šį nusikaltimą teismų sprendimai neskundžiami.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl S. J. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių faktinių duomenų pagrindu nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis būtent S. J. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, t. y. tyčia nužudė savo tėvą P. J. Šią teismo išvadą patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad atsibudusi 1.00 val. nakties, pamatė sėdintį ant žemės prie televizoriaus nukentėjusįjį P. J., kurio veidas buvo kruvinas, o nuteistasis S. J. jai paaiškino, kad nukentėjusysis susižalojo krisdamas nuo laiptų. Vėlesnės įtariamojo apklausos metu V. P. parodė, kad kilus konfliktui tarp tėvo P. J. ir sūnaus S. J., pastarasis pastūmė savo tėvą, dėl ko jis atsitrenkė į stalą ir nugriuvo prie liudytojos V. P. lovos. Po to nuteistasis sudavė ant grindų gulinčiam tėvui smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas. Pabudusi apie pirmą valandą nakties, V. P. pamatė toje pačioje vietoje prie lovos gulintį P. J. Šie V. P. parodymai apklausiant ją įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti teisėtais būdais ir tinkamai užfiksuoti apklausos protokole, kadangi jos apklausos metu dalyvavęs gynėjas jokių pastabų dėl apklausos protokolo neturėjo. Nors vėliau apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu V. P. pakeitė savo parodymus, teismai pagrįstai vadovavosi V. P. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 162/05 (11) nustatyta, kad P. J. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, padaryto smūgiuojant kietais bukais daiktais, t. y. mušant kumščiais, spardant ir pan. ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Rasti sužalojimai nebūdingi nei griuviminei, nei kritiminei traumoms. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos specialistas patvirtino savo išvadą bei parodė, kad nukentėjusysis P. J., atsižvelgiant į jam padarytų sužalojimų lokalizaciją, kiekį bei pobūdį negalėjo būti sužalotas nei nuteistojo S. J. nurodytomis aplinkybėmis, nei liudytojos V. P. nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus sužalojimą pakaušio srityje, kuris galėjo būti padarytas krentant ir atsitrenkiant galva į kietą paviršių. Kartu specialistas nenustatė jokių sužalojimų, būdingų suduodant smūgius kirviu, kas visiškai paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusįjį nužudė V. P. suduodama smūgius kirviu. Taip pat specialistas nurodė, kad pagal nuteistojo S. J. ir liudytojos V. P. parodymus, nukentėjusiajam P. J. griūvant ir atsitrenkiant į kokius nors daiktus, ant šių daiktų turėjo likti kraujo pėdsakai. Tačiau įvykio vietos apžiūros protokolu kraujo dėmių niekur kitur, išskyrus vieną kraujo dėmę kambaryje prie lovos bei kraujo dėmes ant paklodės, nebuvo užfiksuota. Šie objektyvūs bylos duomenys patvirtina V. P. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusiajam nuo nuteistojo smūgio nugriuvus prie jos lovos, pastarasis toliau jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas.

Be viso to, nuteistojo teiginius apie tai, kad nukentėjusįjį nužudė V. P., paneigė teismo posėdžio metu apklaustas specialistas, kuris patvirtino savo išvadą Nr. G 45/06 (12) dėl V. P. sveikatos būklės, ir parodė, kad V. P. galėjo koja pastumti nukentėjusįjį ar suduoti jam puodeliu, tačiau dėl dalinio dešinės rankos ir kojos paralyžiaus tokių sužalojimų, kokie rasti pas nukentėjusįjį, ji padaryti negalėjo, nes tam reikėjo jėgos.

Esant šioms aplinkybėms, teismas baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai, todėl tenkinti nuteistojo S. J. kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti.