Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 2016 m. birželio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos;

2) 2017 m. kovo 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimu, vykdymą atidedant 1 metams, bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

3) 2017 m. lapkričio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesius laisvės atėmimo. Subendrinus su 2017 m. kovo 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu galutine 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir/ar tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius atlyginti AB ,,ESO“ turtinę žalą. 2018 m. balandžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi papildomai paskirta pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio;

4) 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoto alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2018 m. rugpjūčio 25 d., 12.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia šeimos narei - sugyventinei I. M. sudavė kumščiu tris smūgius į kairį smilkinį, po to sugriebė ranka nukentėjusiajai už kaklo, stūmė ją į sieną, dėl to nukentėjusioji trenkėsi nugara į sieną ir taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo pripažino visiškai. Nors kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti smūgių skaičiaus, tačiau kaip pats teigė teisiamajame posėdyje to negalėjo padaryti dėl to, jog veikos padarymo metu buvo neblaivus, nustatytas 2,56 promilių girtumas. Nepaisant to, teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog ne pirmą kartą smurtauja šios sugyventinės atžvilgiu, praeitais kartais panašiai smurtaudavo, galėjo suduoti į veidą, prisimena, kad sudavė ne vieną kartą, paskui suėmė už kaklo, pastūmė. Tai, kad kaltinamasis smūgiavo į kairę nukentėjusiosios veido pusę- smilkinį įrodo iš dalies paties kaltinamojo parodymai, jam nurodant, kad smūgiavo į veido viršutinę dalį, smilkinį, liudytojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad matė kairio smilkinio paraudimą, patinimą. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios I. M. parodymai ir liudytojo G. Ž. parodymai bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad A. K. 2018 m. rugpjūčio 25 d., 12.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia šeimos narei - sugyventinei I. M. sudavė kumščiu tris smūgius į kairį smilkinį, po to sugriebė ranka nukentėjusiajai už kaklo, stūmė ją į sieną, dėl to nukentėjusioji trenkėsi nugara į sieną ir taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą. Taigi, kaltinamojo A. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, nusikaltimu pasikėsinta į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 14 – 15 straipsniai). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarę būdamas pilnametis, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėlei padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. K. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė, kai jam 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams (b. l. 25-44), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 45-51), nedirba (b. l. 52), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 55), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 54). Vertinant kaltinamojo A. K. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis teistas 4 kartus, iš kurių net tris kartus buvo atidėtas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nepaisant to, kaltinamasis A. K. sulaužė ne kartą teismo jam parodytą pasitikėjimą, nesilaikė įstatymų, darė teisės pažeidimus, ne kartą buvo baustas administracine tvarka, elgėsi nusikalstamai, padarė šią nusikalstamą veiką, skirtų teismo įpareigojimų nevartoti alkoholio, dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje nevykdė, dėl ko bausmės tikslai nebuvo pasiekti ir dėl ko kaip pats nurodė kaltinamasis teisiamajam posėdyje ir ką patvirtina Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys teisme sprendžiamas Probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas kaltinamajam nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančias ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad A. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, į tai, kad kaltinamasis turi pareigą išlaikyti ir rūpintis 2 mažamečiais vaikais, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Kadangi A. K. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrintina su 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nors kaltinamojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmė jau buvo atidėta tris kartus, jis išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro priešingas įstatymui veikas: administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, nevykdo teismo nuosprendžiais skirtų įpareigojimų, probacijos sąlygų. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau penktą kartą, teisme sprendžiama dėl kitu teismo nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, darytina išvada, kad tuo pačiu kaltininkas suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, todėl atsiprašymu, gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Kaltinamasis ir ankščiau būdamas neblaiviu yra daręs nusikalstamas veikas, jis nevykdo teismo nuosprendžiu skirto įpareigojimo nevartoti alkoholio, įpareigojimo dirbti ar registruotis darbo biržoje, baustas administracine tvarka už nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1dalyje, kurį padarė neblaivus, kai nustatyta 3,42 promilių girtumas, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus trims mėnesiams po paskutinio teismo nuosprendžio jo atžvilgiu paskelbimo, kuriuo juo dar karta buvo patikėta ir jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas jau trečią kartą, visos veikos vėlei įtakotos girtumo, todėl kaltinamojo teismo posėdžio metu išreikšta kritiška pozicija savo veiksmų dėl girtumo atžvilgiu, nesant asmeninės iniciatyvos gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, laikytina deklaratyvia, siekiu sušvelninti savo padėtį. Be to, pažymėtina, kad kaltinamojo dabartinis bedarbio statusas, realių darbo paieškų nebuvimas, nesiregistravimas darbo biržoje, tuo pačiu įvertinant tai, kad jis turi kaip nurodė teismo posėdžio metu du mažamečius vaikus (tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad tėvystė pripažinta tik vienam vaikui), abu vaikai dėl smurto artimoje aplinkoje auga globos namuose, „Liteko“ sistemos duomenimis teisme vyksta civilinės bylos nagrinėjimas dėl kaltinamojo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, todėl šie duomenys nelaikytini proporcingu socialiniu ryšiu padarytam nusikaltimui, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi turi būti visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas net keturis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, vėl nusikalto. Veiką padarė būdamas recidyvistu. Iš to galima spręsti, kad A. K. yra asmenybė linkusi daryti nusikaltimus, todėl ir jo nauja padaryta nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog A. K. linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dvi atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybę, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, siekiant neapriboti kaltinamojo teisės dirbti ir išlaikyti mažamečius vaikus, bausmė skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis, BVK 62, 63, 90 straipsniai).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 3 (trijų ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskiriant galutinę 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, A. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. 13.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. 13.40 val., t .y. 2 (dvi) paras prilyginant jas 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.