- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- eN2-114-796/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13563-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos
- Advokatai
- Kristina Pralgausk
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atsakovui E. S., institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei V. J., civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas E. S. bendrauja sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvauja jį auklėjant tokia tvarka: 1) pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 20:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. vaiko tėvas E. S. savo jėgomis ir lėšomis paima sūnų N. S. iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo. Kiti savaitgaliai (t.y. antras ir ketvirtas kiekvieno mėnesio savaitgalis) yra skiriami motinai R. S.. Jei nurodytu metu vaikas lanko darželį mokyklą, užsiėmimus, dalyvauja varžybose ir pan., E. S. užtikrina tinkamą darželio, mokyklos, užsiėmimų lankymą, pamokų paruošimą ir pan.; 2) paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui nuo 10:00 val. iki 19:00 val. leidžiama tik motinai sutikus; 3) antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį E. S. savo jėgomis ir lėšomis paima sūnų N. S. iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo nuo 17:00 val. iki 20:00 val.; 4) kas antrus metus neporiniai metais, prasidedant nuo 2015 metų tėvas švenčia su vaiku Šv.Kūčias ir Šv.Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio l d.), o poriniais metais pradedant nuo 2014 metų tėvas švenčia su vaiku Naujųjų Metų išvakares (gruodžio 31 d.), Šv. Velykas. Tėvas savo jėgomis ir lėšomis vaiką paimdamas švenčių išvakarėse 18:00 val.(ar švenčių dieną 11.00 val.) iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20:00 val. Kitus metus šias šventes su vaiku praleidžia motina R. S.; 5) per E. S. gimimo dieną, t.y. gruodžio 26-ąją dieną (jei atsakovo E. S. gimimo diena tais metais nesutampa su ieškovės bendravimo dienomis su vaiku, nurodytomis reikalavimo 4 punkte), atsakovas savo jėgomis ir lėšomis paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina motinai į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20:00 val.; 6) kas antrus metus (neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų) tėvas švenčia su vaiku vaiko gimtadienį, t.y. kovo 30 d. Vaikas paimamas šventės išvakarėse 18 val. (ar šventės dieną 11.00 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Kitus metus (poriniais metais, pradedant nuo 2014 m.) vaikas gimtadienį švenčia su motina; 7) E. S. turi teisę atostogauti kartu su vaiku Lietuvoje ar užsienyje per metus nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienu iš eilės ar dalimis vasaros metu, kol vaikas lanko darželį, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis vasaros metu. Šalys įsipareigoja apie planuojamas atostogas viena kitą įspėti SMS žinute ne vėliau kaip prieš du mėnesius, nurodant atostogų trukmę, vaiko būsimą buvimo vietą ir vietos kontaktinius duomenis, nepriklausomai, ar atostogos planuojamos Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų. Pirmenybė atostogauti su vaiku teikiama tai šaliai, kuri anksčiau apie tai įspėjo kitą šalį; 9) jeigu atsakovas E. S. atostogų tikslais pageidauja vežtis vaiką už Lietuvos ribų, R. S. privalo duoti tam reikiamą raštišką (esant reikalui - notariškai patvirtintą) sutikimą; 10) Apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti žinute iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai, privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio proga privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų; 11) vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčiu proga, sūnaus gimtadienių progą, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2006-09-16. Santuokoje 2009-03-30 gimė vaikas N. S.. 2013 m. gegužės 14 d įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta R. S. ir E. S. santuoka. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią pareiškėjų nepilnamečio sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo mama R. S.; nurodyta, kad E. S. galės bet kada matytis su nepilnamečiu sūnumi N. S., prieš tai suderinę laiką su R. S.. Ieškovė pažymi, kad niekada nedraudė atsakovui bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini). Pati ragindavo atsakovą (bei jo šeimos narius) matytis su sūnumi, praleisti su juo laisvalaikį, stiprinti emocinį tėvo ir sūnaus ryšį. Tačiau nepaisant ieškovės pastangų, atsakovas laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio (t.y. apie tris metus) visiškai nebebendravo su sūnumi, nedalyvavo jo auklėjime. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas siekia intensyviai bendrauti su sūnumi, tačiau pažymėtina tai, kad bendravimo su vaiku metu atsakovas sąmoningai nuteikinėja sūnų prieš ieškovę, taip pat šmeižia ieškovę nepagrįstais kaltinimais, jog ieškovė neleidžia tėvui bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad atsakovas siekia bendrauti su vaiku nederinant su ieškove bendravimo laiko, taip pat jis savavališkai pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos apie tai ieškovei nepranešdamas, taip pat neatsižvelgdamas į tai, kad sūnus lanko būrelius ir jam reikalingas stabilumas bei dienos režimas. 2014-10-24 Vaikų teisių apsaugos skyriuje įvyko ieškovės ir atsakovo susitikimas, kurio metu, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, buvo sutarta dėl bendravimo su sūnumi laiko ir trukmės. Tačiau atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis, todėl kreipėsi į teismą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą byloje. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. 2013 m. balandžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl teisinių pasekmių, kurioje nurodyta, jog ,,šalys susitaria dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos: E. S. gali bet kada matytis su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. 2009-03-30, prieš tai suderinęs laiką su R. S.“. Nurodo, kad dėl konfliktinių santykių su ieškove nuo 2012-03-30 iki 2014-08-29, t.y. dvejus metus ir penkis mėnesius su sūnumi nebendravo. Atnaujinus santykius su sūnumi, ieškovė pastoviai trukdydavo atsakovui matytis su vaiku (duomenys neskelbtini). Ji sąmoningai nesitarė, nebendradarbiavo, nederino bendravimo tvarkos su vaiku. Su ieškovės teiginiu, kad atsakovas nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, nesutinka. Jis bendrauja, žaidžia su savo sūnumi, nedarydamas jam jokios neigiamos įtakos. Atsakovas sutinka su ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, iš dalies, prašo papildyti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką taip: antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį ir ketvirtadienį, o pirmą ir trečią mėnesio trečiadienį E. S. savo jėgomis gali paimti sūnų iš ugdymo įstaigos ir bendrauti su juo nuo 17.00 val. iki kitos dienos ryto (su nakvyne), nuvesdamas kitą dieną sūnų (duomenys neskelbtini) į ugdymo įstaigą; ligos metu (ieškovei dirbant) sūnų N. S. prižiūrės vaiko tėvas atsakovas E. S..
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas su savo vaiku N. S. nebendravo apie dvejus su pusę metų, t.y. nuo tada, kai vaikui buvo treji metai iki penkerių su puse metų. Šiuo metu reiškia norą bendrauti, būti kartu su juo, jį ugdyti. Vaikas tėvo bendravimą su juo priima normaliai, bando rasti bendrą kalbą, šiuo metu atsakovas su vaiku bendrauja pagal Vaikų teisių apsaugos tarnybos nustatytą grafiką. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas pasiimtų vaiką iš darželio, nes to nori ir pats vaikas. Vaikas su tėvu telefonu ir internetu nebendrauja, nes nebuvo išreiškęs tokio noro. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu slaugyti vaiką ligos atveju atsakovo gyvenamojoje vietoje, kadangi ieškovė visada slaugydavo vaiką nuo pat gimimo, todėl geriau žino gydymo ypatumus. Bylos nagrinėjimo metu prašė papildyti ieškinio reikalavimus nurodant, kad kiekvienais metais tėvas E. S. švenčia su vaiku Tėvo dieną, vaiką N. S. paimdamas šventės dieną 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
Ieškovės atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus. Dažnas vaiko pasiėmimas, kaip prašo atsakovas, išderintų kasdienį vaiko ritmą, sutrikdytų režimą, tai gali neigiamai atsiliepti vaiko sveikatai, gali sutrikti jo supratimas apie nuolatinę gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodytus motyvus. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir patenkinti jo reikalavimus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Nurodė, kad skyrybų su ieškove metu negalvojo apie tai, kaip bendraus su sūnumi. Šiuo metu gyvena kartu su savo tėvais, dirba (duomenys neskelbtini), darbo grafikas lankstus, jis gali jį derint atsižvelgiant į tai, kada bendraus su vaiku, tenka dirbti ir naktimis. Teigia, kad susitikęs su sūnumi (duomenys neskelbtini) ne tik bendrauja, bet ir visapusiškai lavina vaiką: su vaiku sportuoja, fiziškai jį treniruoja, sugalvoja sūnui įvairias užduotis, kurios skatina vaiko lavinimą, protinį mąstymą. Teigia, kad vaikas yra asmenybė, su juo reikia tartis visais klausimais. Pažymėjo, kad sūnus (duomenys neskelbtini) turi absoliučią klausą, todėl reikia ugdyti jo sugebėjimus. Nurodė, kad papildomai vaikui skiriamas laikas būtų išnaudojamas vaiko įgūdžių tobulinimui bei bendravimui su atsakovo tėvais, vaiko seneliais. Atsakovas sutinka nuvežti sūnų (duomenys neskelbtini) į treniruotes, be to, teigia, kad ligos atveju galėtų slaugyti vaiką savo gyvenamojoje vietoje.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą. Nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Vaikui N. S. yra beveik šešeri metai, jis greitai pradės lankyti mokyklą, tada vėl keisis vaiko veikla, jam gali būti reikalinga pagalba. Vaikas turi žinoti kur yra jo namai, jo daiktai, turėti režimą, žinti kur jis bus ir ką veiks. Mano, kad vaiko nakvojimas viduryje savaitės pas tėvą gali sukelti jam nepatogumų, išderinti vaiko režimą. Sutinka, kad teismas leistų tėvui matytis su sūnumi savaitės viduryje du kartus per savaitę, jei savaitgali vaikas būna namuose, tačiau be nakvynės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė R. S. ir atsakovas E. S. yra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2013-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei nustatyta bendravimo su vaiku N. S. tvarka pagal kurią šalys sutaria, kad E. S. gali bet kada matytis su nepilnamečiu sūnumi N. S. prieš tai suderinęs laiką su R. S.. A. E. S. su savo sūnumi nebendravo nuo 2012-03-30 iki 2014-08-29. Bendradarbiaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui 2014-10-24 ieškovė R. S. ir atsakovas E. S. bendru sutarimu nusistatė tokią bendravimo su vaiku tvarką: 1) E. S. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius su sūnumi laiką leidžia nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 18 val. Tėvas sūnų pasiima ir po bendravimo parveža į motinos namus; 2) E. S. antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį pasiima sūnų po darželio 17.00 val. ir parveža į mamos namus tą pačią dieną 20.00 val. (b.l. 11, 13). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių netenkina 2013-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su vaiku N. S. bei 2014-10-24 bendru sutarimu, dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti sūnų. Pažymėtina, kad atsakovas E. S. nuo 2012-03-30 iki 2014-08-29 nebendravo su vaiku (duomenys neskelbtini), nesirūpino jo auklėjimu ir lavinimu, tačiau šiuo metu atsakovas reiškia norą bendrauti, būti kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini), jį ugdyti. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtina, kad vaikas tėvo bendravimą priima normaliai, bando rasti bendrą kalbą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad tėvui E. S. atnaujinus ryšius su vaiku, jo bendravimas su sūnumi pažeistų vaiko interesus, sukeltų (duomenys neskelbtini) kokių nors psichologinių problemų. Byloje pateikta charakteristika iš ieškovo darbovietės (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta , jog E. S. darbe charakterizuojamas iš teigiamos pusės, jam pavestą darbą atlieka atsakingai, kruopščiai ir sąžiningai, yra sumanus, principingas, pareigingas darbuotojas, su kolektyvo darbuotojais santykiai draugiški, yra tvarkingas, į darbą atvyksta laiku. Sprendžiant vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, pirmiausia atsižvelgiama ir vertinami vaiko interesai. Vaikas N. S. šiuo metu lanko Klaipėdos lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) yra sporto klubo (duomenys neskelbtini) narys, dalyvauja karate kyokushin užsiėmimuose, lanko (duomenys neskelbtini) organizuojamas anglų kalbos pamokas, šokių būrelį, t.y. vaikas turi aiškią dienotvarkę, pareigą ruoštis užsiėmimams.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka, kyla ginčas tik dėl ieškinio reikalavimo 3 punkte numatytos bendravimo su vaiku tvarkos viduryje savaitės, darbo dienomis. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas E. S. antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį savo jėgomis ir lėšomis paima sūnų N. S. iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo nuo 17:00 val. iki 20:00 val., o atsakovas, siekdamas pailginti susitikimų su sūnumi (duomenys neskelbtini) laiką, prašo nustatyti jog atsakovas E. S. antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį ir ketvirtadienį, o pirmą ir trečią mėnesio trečiadienį savo jėgomis paima sūnų iš ugdymo įstaigos ir bendrauja su juo nuo 17.00 val. iki kitos dienos ryto (su nakvyne), nuvesdamas kitą dieną sūnų (duomenys neskelbtini) į ugdymo įstaigą. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, būtų išbalansuotas nepilnamečio sūnaus gyvenimo stabilumas. Nepilnamečiui sūnui kas kelios dienos keičiant gyvenamą vietą būtų pažeidžiama vaiko teisė į saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas, vaikas būtų priverstas į darželį, o vėliau ir eidamas į mokyklą pasiimti ir vežtis su savimi būtinus kasdieninius daiktus, knygas, užsiėmimams būtiną aprangą ar priemones. Tai apsunkintų vaiko galimybes susikoncentruoti į mokslą, būrelių lankymą, taip pat išderintų dienos ritmą ir dienotvarkę, kas tokio amžiaus vaikams yra labai svarbu. Tokie dažni pokyčiai vaiko gyvenime neigiamai veikia vaiko vystymąsi ir akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, jo teisę į stabilią aplinką. LR CPK CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, t.y. tai, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Įvertinus vaiko bendravimo intensyvumą, taip pat tai, jog dėl tėvo bendravimo su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. ginčas nekilo, teismas siekdamas nustatyti tolygią su beveik vienodomis tarp susitikimų pertraukomis bendravimo tvarką, laiko, jog tikslingiau vaiko bendravimą antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę viduryje nustatyti trečiadienį, o ne antradienį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus duotus bylos nagrinėjimo metu, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovės pateiktą išvadą, teismas ieškovės 3 punkte reiškiamą reikalavimą tenkina iš dalies, nustatant, kad: ,,antrą ir ketvirtą mėnesio trečiadienį E. S. savo jėgomis ir lėšomis paima sūnų N. S. iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo nuo 17:00 val. iki kitos dienos ryto (su nakvyne), nuvesdamas kitą dieną sūnų N. S. į ugdymo įstaigą. Jei nurodytu metu vaikas lanko užsiėmimus, dalyvauja varžybose ir pan., E. S. užtikrina tinkamą užsiėmimų lankymą, pamokų paruošimą ir pan.“
Remiantis bylos medžiaga, atsakovas prašo teismo nustatyti, jog jis prižiūrės savo sūnų N. S. jo ligos atveju (ieškovei dirbant). Ieškovė nesutikdama su šiuo atsakovo reikalavimu, prašo teismo netenkinti jo, nurodydama, jog atsakovas yra nekompetetingas gydyti savo sūnų, nes ilgą laiką su juo nebendravo, nežino vaiko sveikatos sutrikimų, jų gydymo ypatumų. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus (duomenys neskelbtini) yra alergiškas riešutams, saldumynams. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nuo pat gimimo nepertraukiamai augino vaiką (duomenys neskelbtini), žino sūnaus ligų gydymo ypatumus, be to, įvertinus ir tą aplinkybę, jog berniukas nuo 2012-03-30 iki 2014-08-29 nebendravo su tėčiu, vaikas yra prisirišęs prie mamos, jo amžius yra toks, kad vaikui svarbus mamos buvimas šalia ypač ligos atveju, teismas mano, jog sergančiam mažamečiui vaikui sveikti savo namuose yra sudarytos geresnės sąlygos, nei kitoje vietoje, juo labiau, jog atsakovas teigia, kad jo darbo grafikas yra ,,slenkantis“, todėl nėra garantijos, jog ligos atveju jam nereikės eiti į darbą. Dėl šių priežasčių atmestinas atsakovo reikalavimas nustatyti, jog atsakovas E. S. prižiūrės savo sūnų N. S. jo ligos atveju, ieškovei dirbant.
Ieškovė R. S. ieškinio 4 ir 6 punktų reikalavimuose prašo teismo nustatyti, kad atsakovas vaiką (duomenys neskelbtini) paimtų iš jo gyvenamosios vietos ,,švenčių išvakarėse 18.00 val. arba švenčių dieną 11 val.“ Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas dokumentas, jis turi būti suformuluotas aiškiai, nepaliekant galimybių skirtingai jį interpretuoti, turi būti tiksliai nurodyti veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Dėl šios priežasties, bei atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu šalys neprieštaravo, kad būtų nustatyta, jog tėvas sūnų paims iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse, siekiant atsakovui sudaryti galimybę ilgiau pabendrauti su vaiku, ieškinio 4 ir 6 punktuose išdėstyti reikalavimai formuluojami, kad ,,atsakovas vaiką (duomenys neskelbtini) paima iš jo gyvenamosios vietos ,,švenčių išvakarėse 18.00 val.“
Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad kas antrus metus neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, t.y. Šv.Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio l d.). Kas antrus metus poriniais metais, pradedant nuo 2014 metų tėvas švenčia su vaiku Naujųjų Metų išvakares (gruodžio 31 d.) ir Šv. Velykas. Atsakovas savo jėgomis ir lėšomis vaiką paimdamas švenčių išvakarėse 18:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20:00 val. Kitus metus šias šventes su vaiku praleidžia motina R. S.. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Kadangi vaiko N. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas nenurodo bendravimo tvarkoje, kada vaikas bendrauja su motina. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, bei į tai, kad Naujųjų metų diena (sausio 1 d.) taip pat yra priskirtina prie metinių švenčių dienų, papildo ieškovės reikalavimo 4 punktą, nustatant: „kad kas antrus metus neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, t.y. Šv.Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) ir Visų Šventųjų dieną (lapkričio l d.). Kas antrus metus poriniais metais, pradedant nuo 2014 metų tėvas švenčia su vaiku Naujųjų Metų išvakares (gruodžio 31 d.), Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) ir Šv. Velykas. Atsakovas savo jėgomis ir lėšomis vaiką paimdamas švenčių išvakarėse 18:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20:00 val.“
Teismas netenkina ieškovės reikalavimo išdėstyto 5 punkte, kad per E. S. gimimo dieną, t.y. gruodžio 26-ąją dieną (jei atsakovo E. S. gimimo diena tais metais nesutampa su ieškovės bendravimo dienomis su vaiku, nurodytomis reikalavimo 4 punkte), atsakovas savo jėgomis ir lėšomis paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina motinai į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20:00 val. Šis reikalavimas netenkinamas, kadangi gruodžio 26 d. yra Šv.Kalėdų antra diena, o bendravimas su vaiku per šias šventes yra aptariamas tvarkos 4 punkte.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė, kreipdamasi į teismą turėjo 466,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (31,56 Eur (109,00 Lt) žyminio mokesčio ir 435,00 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti). Ieškovė pareiškė 11 (vienuolika) atskirų reikalavimų, iš kurių 10 (dešimt) reikalavimų patenkinti visiškai, 1 (vienas) reikalavimas patenkintas iš dalies. Iš viso teismas patenkino 90,91 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo E. S. ieškovės R. S. naudai priteistina 395,45 Eur (435 Eur x 90,91 proc. / 100 proc.). Atsakovas neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 20:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. vaiko tėvas E. S. savo jėgomis ir lėšomis paima sūnų N. S. iš ugdymo ištaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo. Jei nurodytu metu vaikas lanko darželį mokyklą, užsiėmimus, dalyvauja varžybose ir pan., E. S. užtikrina tinkamą darželio, mokyklos, užsiėmimų lankymą, pamokų paruošimą ir pan. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui nuo 10:00 val. iki 19:00 val. leidžiama tik motinai sutikus.Antrą ir ketvirtą mėnesio trečiadienį E. S. savo jėgomis ir lėšomis paima sūnų N. S. iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo nuo 17:00 val. iki kitos dienos ryto (su nakvyne), kitą dieną nuvesdamas sūnų N. S. į ugdymo įstaigą. Jei nurodytu metu vaikas lanko užsiėmimus, dalyvauja varžybose ir pan., E. S. užtikrina tinkamą užsiėmimų lankymą, dalyvavimą varžybose, pamokų paruošimą ir pan.“Neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų, tėvas bendrauja su vaiku per Šv.Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) ir Visų Šventųjų dieną (lapkričio l d.). Poriniais metais, pradedant nuo 2014 metų, tėvas bendrauja su vaiku Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) ir per Šv.Velykas. Atsakovas savo jėgomis ir lėšomis vaiką paima švenčių išvakarėse 18:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina motinai į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20:00 val. Neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų, tėvas bendrauja su (duomenys neskelbtini), jo gimimo dieną, t.y. kovo 30 d. Vaikas paimamas šventės išvakarėse 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą kovo 30 d. iki 20:00 val. Kiekvienais metais tėvas E. S. bendrauja su vaiku Tėvo dieną. Vaikas paimamas šventės dieną 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.E. S. turi teisę atostogauti kartu su vaiku Lietuvoje ar užsienyje per metus nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis vasaros metu, kol vaikas lanko darželį, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis vasaros metu. Šalys įsipareigoja apie planuojamas atostogas viena kitą įspėti SMS žinute ne vėliau kaip prieš du mėnesius, nurodant atostogų trukmę, vaiko būsimą buvimo vietą ir vietos kontaktinius duomenis, nepriklausomai, ar atostogos planuojamos Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų. Pirmenybė atostogauti su vaiku teikiama tai šaliai, kuri anksčiau apie tai įspėjo kitą šalį.Jeigu atsakovas E. S. atostogų tikslais pageidauja vežtis vaiką už Lietuvos ribų, R. S. privalo duoti tam reikiamą raštišką (esant reikalui - notariškai patvirtintą) sutikimą. Atsakovas apie negalėjimą paimti vaiko iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos privalo pranešti žinute iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku savaitgaliais, tėvo dieną, atsakovas privalo pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio proga atsakovas privalo pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčiu proga, sūnaus gimtadienio progą, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.
Iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 395,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.