- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-60-348/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00714-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 6.2Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas (ANK 96 str.)
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria Institucijos vyriausiojo darbo inspektoriaus G. D. 2024 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir grąžinta byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. M. Institucijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsniu, nubausta 2 000 Eur bauda pagal 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 96 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji būdama atsakingu asmeniu (direktore), esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės 2024 m. gegužės 2 d. nuo 9.00 val. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. D. leido dirbti statybininko darbą, kai darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini)), R. D. klijavo daugiabučio gyvenamojo namo prilydomą stogo dangą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su R. D. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo I. M. neužtikrino, kad R. D. 2024 m. gegužės 2 d. minėtoje statybvietėje įmonės naudai dirbtų tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su darbuotoju R. D. sudarymą ir jo priėmimą į darbą.
2. Be to I. M. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (darbdaviui atstovaujančiu asmeniu) nevykdė pareigos sudaryti įmonės darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, t. y.: a) būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, kuri įgyvendina reikiamas priemones, kad įmonės darbuotojams sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, buvo nepasitikrinusi žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais teisės aktų nustatyta tvarka ir tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis; b) atsižvelgiant į įmonės faktiškai vykdomą ekonominės veiklos rūšį (433000 Statybos baigimas ir apdaila) ir įmonės darbuotojų skaičių, nebuvo paskyrusi apmokyto ir atestuoto darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, nustatydama jam pakankamą laiką numatytoms funkcijoms ir pareigoms atlikti, arba nebuvo sudariusi sutarties su juridiniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo (įmonės patikrinimo metu), ir tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys; Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575, 5.1 punkto 5.1.1 papunktis; c) neparengė visų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, kuriomis instruktuoja įmonėje dirbančius užsienio šalies piliečius (patikrinimo metu visi įmonės darbuotojai buvo užsienio šalies piliečiai), šiems darbuotojams suprantama kalba, ir tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240, 7 punktas; d) neorganizavo darbuotojų, kurie dirba su degiosiomis dujomis (R. D., kuris 2024 m. gegužės 2 d. dirbo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo ant renovuojamo daugiabučio namo stogo – dengė stogą prilydoma stogo danga naudodamas degiąsias dujas) ir šių darbų vadovo mokymo bei darbuotojų, dirbančių statybvietėje, mokymo suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam, ir tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 punktas: Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. A1-158 redakcija), 12 punktas; Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1277, 225 punktas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 16 punkto 16.1 papunktis; e) nekontroliavo, kad įmonės darbuotojai, 2024 m. gegužės 2 d. dirbę statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dėvėtų visas jiems priklausančias dėvėti asmenines apsaugos priemones (toliau – AAP) – patikrinimo metu įmonės darbuotojas R. D., vykdydamas darbus su degiosiomis dujomis, nedėvėjo reikiamų asmeninių apsaugos priemonių (nepalaikančių degimo darbo drabužių, liepsnai atsparių darbo batų ir kt.), darbuotojas V. S. statybvietės teritorijoje nedėvėjo galvos apsauginio šalmo. Tolimesnio įmonės patikrinimo metu nustatyta, kad I. M. R. D. nebuvo aprūpinus specialiomis AAP, ir tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 28 straipsnio 2 dalis; Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331, 7 punktas; Minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, organizuojant ir atliekant statybos darbus, nustatytų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. EV-90, 14 punktas; f) vertindama profesinę riziką statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), neidentifikavo ir nevertino darbuotojų kritimo iš aukščio, galimo daiktų ir (ar) krovinių kritimo (patikrinimo metu (2024 m. gegužės 2 d.) įmonės darbuotojai dirbo ant pastolių ir ant renovuojamo namo stogo), sprogimo (kuomet buvo vykdomi darbai naudojant degiąsias dujas) rizikos veiksnių ir nenumatė prevencinių priemonių šioms rizikoms šalinti (mažinti), ir tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 39 straipsnio 3 dalis; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 6, 9 punktai, 16 punkto 16.5 papunktis, 17 punkto 17.3 papunktis.
Žemesnės instancijos teismas
3. I. M., nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu ir jai paskirta administracine nuobauda, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkintas, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus G. D. 2024 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir grąžinta byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo byloje esantis R. D. paaiškinimas ir jo vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, yra beveik nesuprantamas, nes didžioji dalis paaiškinimo vertėjo žymima kaip „Neįskaitoma“. Būtent R. D. paaiškinimai apie darbo sutarties sudarymą yra esminiai duomenys, iš kurių galima spręsti apie nelegalaus darbo faktą. Pirminiai R. D. paaiškinimai yra nesuprantami ir nėra galimybės jų įvertinti bei patikrinti teismo posėdžio metu. Be to, apylinkės teismas konstatavo, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinti visi administracinio nusižengimo byloje Institucijai pateikti įrodymai. Institucija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.
4. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius M. G., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, skiriant I. M. administracinę nuobaudą sankcijų už inkriminuotus nusižengimus ribose.
4.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju I. M. buvo inkriminuotas vienas alternatyvus ANK 95 straipsnyje numatytas veiksmas – nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo R. D. priėmimą į darbą. Vien tik nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie R. D. darbo pradžią leidžia konstatuoti nelegalaus darbo faktą kaip administracinį nusižengimą, todėl R. D. pateikto paaiškinimo turinys nusižengimo kvalifikacijai neturi įtakos.
4.2. Teigiama, jog byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad R. D. 2024 m. gegužės 2 d. vykdė darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Be to, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės I. M. ir darbuotojo R. D. (2024 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo susitarta dėl darbo sąlygų). Minėtas darbuotojas dirbo statybininko darbą (tai nurodyta 2024 m. gegužės 2 d. R. D. paaiškinime), darbuotojas dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad net jeigu ir neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo faktas, tai ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo fakto, kadangi faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį.
4.3. Skunde pažymima, kad apie R. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą buvo pranešta tik 2024 m. gegužės 2 d. 11.13 val., t. y. iškart po Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorių patikrinimo (patikrinimo pradžia apie 10.10 val.).
4.4. Priimant nutarimą Institucija vadovavosi patikrinimo metu užfiksuotais bei surinktais įrodymais, apklausto liudytojo parodymais. Nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys teisminio nagrinėjimo metu dažnai pakeičia parodymus. Institucija skunde nurodo, kad patikrinimo metu apklausiant liudytoją – R. D., kuomet dalyvavo vyr. darbo inspektoriai D. B. ir S. N., nebuvo kalbos barjero ir nesupratimo, kas yra sakoma ir kas atsakoma rusų kalba. Tiek VDI vyr. darbo inspektoriai, tiek pats R. D. patikrinimo metu kalbėjo rusų kalba ir iš pastarojo nebuvo jokių pretenzijų ar prašymų kalbėti kita jam suprantama ar gimtąja (duomenys neskelbtini) kalba ar prašytų vertėjo paslaugų. Visas paaiškinimų teikimo procesas yra užfiksuotas vaizdo ir garso įraše, pateiktame teismui, kurio teismas nevertino. R. D. pateikdamas, kad ir minimalų paaiškinimą dėl savo dirbamo darbo, pateikė pirminius savo paaiškinimus dėl nelegalaus darbo, kurie ir yra esminiai liudytojo parodymai.
4.5. Institucijos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisės, nurodytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, išaiškintos, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi ir naudojasi atstovo (advokato padėjėjo) paslaugomis, todėl puikiai supranta, kuo yra kaltinamas. Nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ar VDI nagrinėjant bylą iš esmės metu, nei skundo nagrinėjimo teisme metu I. M. pati nedalyvavo, o naudojosi atstovo paslaugomis.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Teismo posėdžio metu teismas kėlė klausimą dėl dviejų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų nebuvimo, nors nutartyje pažymėjo tik vieną galima neįrodytą pažeidimą. Administracinio nusižengimo protokole inkriminuoti bei administracinio nusižengimo nutarime nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai konkrečiai papunkčiui nurodyti, aprašyti bei nurodomi konkretūs teisės aktų pažeidimai. Patikrinimo metu buvo įvertinti visi atstovo teikiami dokumentai, susiję su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymusi. Atlikus patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo pažeidimai, todėl 2024 m. birželio 6 d. buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną išsiųstas įmonei.
4.7. Institucija skunde pabrėžia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai statybvietėje nustatomi patikrinimo metu. Atsakingi asmenys per protingą terminą privalo pateikti dokumentus, susijusius su statybvietės darbuotojų sauga ir sveikata, kad būtų išvengta nelaimingų ar mirtinų atsitikimų darbe. Reikalavimas R1 buvo surašytas pagal įmonės atstovo pateiktus dokumentus ir atsakymus. I. M. atsisakiusi dalyvauti patikrinime ir neatvykus į Instituciją pagal teiktą nurodymą, taip pat neteikė jokių paaiškinimų. 2024 m. gegužės 22 d. atstovas elektroniniu paštu Institucijai pateikė 8 įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, iš kurių 2 buvo parengtos rusų kalba, o likusios instrukcijos buvo tik atskiroms pareigoms ir konkretiems darbams, kurie atliekami tikrinamoje statybvietėje, buvo parengtos lietuvių kalba. Kadangi įmonei atstovavo kvalifikuotas teisininkas, kuris turėjo pakankamą teisinę kompetenciją, Institucijos suteiktu laiku turėjo daug laiko įsigilinti apie realias galimybes tinkamai pasirengti patikrinimui, suprasti kokius dokumentus reikia pateikti ir suvokti R1 suformuluotų pažeidimų esmę bei juos ištaisyti. Be to, vyr. darbo inspektorė D. B., dalyvaudama 2024 m. lapkričio 14 d. vykusiame teismo posėdyje, tiksliai paaiškino apie Reikalavimo R1 4 punkte konstatuotą pažeidimą, nurodydama, kokios įmonės pateiktos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos buvo parengtos ne darbuotojams suprantama, o lietuvių kalba. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, kurios pateikiamos darbuotojams jiems nesuprantama kalba, negali būti laikomos tinkamu informacijos pateikimu. Įmonei atstovaujantis atstovas pagrindines instrukcijas, kurios buvo privalomos visiems įmonės darbuotojams, dirbusiems statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė parengtas lietuvių kalba, nors visi darbuotojai buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai ir kalbėjo rusų kalba. Šios instrukcijos darbuotojams suprantama kalba buvo pateiktos bylos nagrinėjimo metu prieš baigiamąsias kalbas.
4.8. Atkreipiamas dėmesys, kad darbdavys Reikalavimo R1 4 punkte nurodytą pažeidimą pripažino, jį ištaisė ir pateikė įrodymus apie pažeidimo pašalinimą. Reikalavimo R1 nustatytais terminais patikrinimo metu neskundė VDI vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
4.9. Institucijos vertinimu I. M. paskirta bauda už nelegalų darbą buvo individualizuota ir paskirta tinkamai, kadangi nusižengimo nepripažino, neigė savo kaltę ir nesigailėjo padarius nusižengimą.
4.10. Institucijos manymu, teismo nutartis grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą yra nepagrįsta, nes šis sprendimas priimamas tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismui nagrinėjant skundą bei priimant nutartį tokių aplinkybių, nebuvo, todėl nelaikytinas išimtiniu atveju.
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – I. M. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriame prašoma apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Be to, prašoma iš Institucijos priteisti visas I. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismo posėdžio metu R. D. paaiškinimai sukėlė abejonių, kadangi peržiūrint vaizdo įrašus, kuriuose fiksuotas R. D. paaiškinimai matyti, kad asmeniui iš esmės visas paaiškinimų tekstas buvo sudiktuotas, jį apklausiantys asmenys kalba prasta rusų kalba. Inspektoriai žinodami, kad bendrauja su (duomenys neskelbtini) piliečiu, jam neužtikrino kalbos vertėjo. Nagrinėjamu atveju kilo klausimas dėl paaiškinimų, kaip įrodymo, leistinumo. Šiuo atveju vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuota, kad R. D. dirbo darbą, todėl atsakovas vienu iš svarbiausiu įrodymu laikė būtent R. D. paaiškinimus. Šiuo atveju nebuvo pateikta duomenų apie inspektorių kalbų lygį, t. y. ar inspektoriai turėjo galimybę bendrauti ukrainiečių kalba. Akivaizdu, kad nei vienas inspektorius neturėjo jokių ukrainiečių kalbos žinių, todėl R. D. negalėjo būti apklaustas ir tuo labiau teikti paaiškinimus raštu kalba, kurios jis nemokėjo.
5.2. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nei vienas iš inspektorių rusų kalba negalėjo bendrauti laisvai, taip pat R. D. neturėjo kalbos žinių. Taigi, paaiškinimas laikytinas neleistinu įrodymu šioje byloje.
5.3. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų I. M. kaltę, t. y. atsakovas patikrinimo metu net nesiekė susisiekti su I. M. ir išsiaiškinti, ar ji pritarė darbui tą dieną, ar davė nurodymą dirbti. Toliau nurodomi ANK 95 straipsnio bei 609 straipsnio 1 dalyje numatytų straipsnių išaiškinimai bei teigiama, kad remiantis nurodytu, pateikus dokumentus ir paaiškinimus, nėra objektyviųjų ANK 95 straipsnio 2 dalies požymių, kas lemia, kad nepadarytas administracinis nusižengimas.
5.4. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju 2024 m. birželio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies neatitiko net minimalių ANK 609 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kadangi nei vienoje pažeidimų dalyje nėra nurodyta, nei kokie darbuotojai, nei kokiu pagrindu turėjo atitiktį teisės aktams. Institucija neįvertino 2024 m. gegužės 22 d. ir vėliau teiktų dokumentų, todėl prieš priimant nutarimą, protokole kaltinimas turėtų būti apibrėžtas bei jame nurodoma visa informacija tolimesniam nagrinėjimui. Nei protokole, nei nutarime, nei teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti, kokie pažeidimai nustatyti darbo įstatymų prasme, kadangi protokolas suformuotas tik dėl saugos ir sveikatos dokumentų nebuvimo. Nustatyti pažeidimai ne tik nebuvo tinkamai aprašyti ir sudaryta galimybė pateikti dokumentus iki teismo posėdžio, tačiau ir prieštarauja norminiams aktams, kadangi pažeidimai negalėjo būti kvalifikuoti.
5.5. Toliau atsiliepime nurodoma, kad Saugos ir sveikatos dokumentų trūkumas nustatytas vos po 3 mėnesių nuo veiklos pradžios, kas negalėjo būti laikytina pažeidimu. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo ūkinės veiklos vienerius metus, todėl yra teisinis pagrindas dėl atsakomybės šalinimo, kadangi VDI vadovaudamasi pačios Taisyklėmis negalėjo taikyti nuobaudos.
5.6. Nors teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatyta, kad I. M. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nevykdė pareigos sudaryti įmonės darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tačiau su šiomis išvadomis atsiliepime nesutinkama. Teigiama, jog dėl a) ir b) punktuose nurodytų pažeidimų buvo pateikti dokumentai byloje. Dėl c) punkto nurodoma, kad nėra aišku kokių dokumentų konkrečiai trūko, tačiau visos instrukcijos buvo pateiktos byloje; dėl d) punkto nurodoma, kad nebuvo nustatyta, jog buvo dirbta su degiomis dujomis; dėl e) punkto nurodoma, kad pažeidimas nebuvo nustatytas, atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti pažeidimo sudėties ir įrodymų, kurie pagrįstų. Nesutinkant su f) punktu teigiama, kad pažeidimas nebuvo nustatytas, atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti pažeidimo sudėties ir įrodymų, kurie pagrįstų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš Institucijos skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tiek Institucijos pateiktame skunde, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. M. pateiktame atsiliepime į skundą dėstomi argumentai vertinant I. M. atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 96 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų I. M. kaltės klausimui išspręsti. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. M. kaltės klausimo dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat nesprendžia, o tik patikrina ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai Institucijai grąžino bylą.
7. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Remiantis teismų praktika, toks sprendimas gali būti priimamas tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, ištaisyti negali, nebuvo tinkamai suformuotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis.
8. Apygardos teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, išnagrinėjęs skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis panaikintina ir priimtina nauja nutartis – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
9. Kaip jau minėta, sprendimas grąžinti bylą institucijai yra priimamas tik išimtinais atvejais, t. y. kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismui buvo pateikta administracinio nusižengimo byla, teisme apklausta liudytoja D. B., kuri 2024 m. gegužės 2 d. atliko patikrinimą statybvietėje, gauti papildomi I. M. atstovo advokato padėjėjo pateikti dokumentai, posėdžio metu peržiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai, ištirta rašytinė bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs visus šiuos veiksmus nurodė Institucijos atlikto tyrimo trūkumus ir bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad nebuvo laikomasi valstybinės kalbos principo reikalavimų administracinio nusižengimo tyrimo metu, taip pat nebuvo vertinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu visi dokumentai, pateikti pareiškėjos I. M. ir jos įgaliotojo atstovo. Teismas tai laikė esminiu trūkumu. Visgi, apygardos teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenis, priešingai nei apylinkės teismas, nenustatė didelės apimties trūkumų, kurie suteiktų pagrindą grąžinti bylą Institucijai.
10. Institucijos Nutarimu I. M. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Institucijos Nutarime nurodoma, kad I. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurioje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, Institucijos Nutarimu I. M. taip pat nubausta ir pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nevykdė pareigos sudaryti įmonės darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
11. Iš esmės sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodoma aplinkybe, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad būtent tokio pobūdžio bylose, kuomet kyla ginčas dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo, ypatingą reikšmę turi būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei pareigūnų tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-535/2012, N575-2917/2012). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar atlikto patikrinimo metu, R. D. išties dirbo nelegaliai, būtent už ką buvo nubausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Sutiktina, jog iš byloje esančio R. D. ranka rašytinio paaiškinimo nėra įmanoma įskaityti visų jo nurodomų aplinkybių, kadangi tik dalis teksto vertėjo yra išversta, kita dalis yra neįskaitoma. Visgi, apygardos teismo vertinimu vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai įgaliojant atlikti papildomą įrodymų tyrimą. Akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylą grąžinus Institucijai, šio teismo nustatyto trūkumo Institucija neturės galimybių pašalinti, kadangi būtent pirminio paaiškinimo iš R. D. pakartotinai nepriims, kadangi šis paaiškinimas buvo teikiamas atliekamo patikrinimo metu, įvykio vietoje. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad pats teismas turi būti aktyvus ir imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams ar trūkumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, prireikus turi būti aktyvus ir tirti naujus įrodymus. Susipažinus su byloje esančia medžiaga matyti, jog teismas manydamas, jog reikalinga atlikti papildomus veiksmus, nesiėmė iniciatyvos siekiant apklausti galimai nelegaliai dirbusį asmenį R. D., ar kitus asmenis, kurie teismo manymu, galėtų nurodyti reikšmingas aplinkybes, juolab, jog esant ginčui dėl nelegalaus darbo fakto, nebuvo apklausta ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama I. M. ar darbų vadovas, kuris buvo atsakingas už darbuotojų atliekamą darbą. Iš esmės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė kokio pobūdžio didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą reikalinga atlikti.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra nurodoma, būtent kokius papildomus veiksmus Institucija turėtų atlikti grąžinus administracinio nusižengimo bylą tyrimui atlikti. Apylinkės teismas pasisakydamas dėl Institucijos Nutarimo dalies dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje formuojamų kaltinimų nurodė, kad priimant nutarimą nebuvo įvertinti visi administracinio nusižengimo byloje Institucijai pateikti įrodymai. Taigi, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai didžiąja dalimi yra siejamas su Institucijos nepakankamai motyvuotu įrodymų vertinimu. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, kad bylos grąžinimas Institucijai nėra siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar pirmosios instancijos teismo susidūrimu su sunkumais siekiant nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
13. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti atitinkamą sprendimą. Esant poreikiui kreiptis į Instituciją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Apygardos teismo vertinimu, teismas manydamas, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – R. D. paaiškinimas neatitinka įrodymų teisėtumo reikalavimų, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti iš esmės galėjo vadovaujantis kitais byloje esančiais duomenimis ir priimti atitinkamą motyvuotą sprendimą. Iš esmės pirmosios instancijos teismas gali pašalinti tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes, jei tam yra pagrindas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, turėjo visas galimybės priimti vieną iš ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų, t. y. palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti arba panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nagrinėjamu atveju, bylos grąžinimas Institucijai įgaliojant atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, apygardos teismo vertinimu prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams.
14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad bylos grąžinimas Institucijai nagrinėjamu atveju negali būti siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ką teisme padaryti būtų sunku. Dėl ko skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
15. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą nėra pagrindo tenkinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Klausimas dėl proceso išlaidų bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą dėl galimų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi
nutaria:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.