Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. smurtaudamas nežymiai sutrikdė asmeniui sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. jis, 2024 m. sausio 15 d., apie 18.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės trečiame aukšte panaudojo fizinį smurtą prieš A. K., tai yra, tyčia dešine ranka du kartus sudavė šiam į veido sritį ir sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, nosies nugarėlėje, abipus akių vokuose, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosyje, sužalojimus atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra laiptinė, esanti name (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus trečio aukšto laiptinę, tyrimui reikšmingų objektų iš įvykio vietos nepaimta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 21–28).

Nukentėjusiojo A. K. protokole-pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 15 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje, trečiame aukšte, kaimynas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), jam dešine ranka smogė du kartus į veido sritį, po ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei padėti nubausti asmenį, kuris sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 7–8).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

V. G. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, jog jam fizinį skausmą sukėlė ir nustatytus sužalojimus padarė V. G.; liudytojo R. S. duoti parodymai, kur jis nurodė, kad kaltinamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, nukentėjusiajam vėliau bėgo kraujas iš nosies; liudytojo J. T. duoti parodymai, kur jis nurodė, kad kaltinamasis buvo apsikabinęs nukentėjusįjį, taip pat ant nukentėjusiojo nosies matė kraują; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimui ir padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, t. y. suduodant smūgius; BPC garso įrašuose nustatyti duomenys, kur nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jį sumušė ir jam bėga kraujas; policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių; A. K. protokole-pareikšime užfiksuoti duomenys.

Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. G. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2024 m. sausio 15 d. apie 18.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje sudavė ranka A. K. į veido sritį bei sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į pilvo sritį, taip padarydamas A. K. poodinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, nosies nugarėlėje, abipus akių vokuose, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosyje, t. y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas jam fizinį skausmą, V. G. pripažintinas kaltu dėl šio jo įvykdyto nusikaltimo. Kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo požymius, nes jis smurtaudamas prieš nukentėjusįjį A. K., padarė sužalojimus vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė jam fizinį skausmą. Be to, byloje nustatyta, kad V. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu gali sukelti pastarajam fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. padarė nesunkų nusikaltimą; tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė pripažįstantis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo; susitaikė su nukentėjusiuoju, A. K. atleido V. G. ir nurodė, jog jokių pretenzijų jam neturi. Byloje V. G. vardu yra atlygintas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys (b. l. 150).

Taigi kaltinamasis atitinka BK 38 straipsnio 1?3 punktuose nustatytas sąlygas. Vienok teismas negali analogiškos išvados padaryti dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. G. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis, kuriuo jis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu, vykdant šį teismo nuosprendį, V. G. 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų sąrašą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (b. l. 100?101). Taigi, kaip matyti, kaltinamojo atžvilgiu jau buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 38 straipsnį. Nors nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta dar iki pirmiau nurodyto 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. šiuo atveju nusikalstama veika padaryta 2024 m. sausio 15 d., tačiau, kad ir atleidžiant V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, minėtame nuosprendyje visgi konstatuota, kad jis padarė nusikalstamą veiką 2024 m. liepos 16 d. (smurtavo prieš savo motiną). Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog abiem atvejais V. G. veiksmai buvo smurtinio pobūdžio, ir jis nei po jam pradėto ikiteisminio tyrimo dėl A. K. sužalojimo, nei po jo paties patirtų sunkių traumų tinkamų išvadų nepadarė ir 2024 m. liepos 16 d. vėl smurtavo, tačiau šį kartą jau prieš savo artimąją giminaitę. Be to iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog V. G. 2024 m. rugpjūčio 25 d. yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nors V. G., kaip jau minėta pirmiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas ir yra laikomas neteistu, taip pat jam naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime šiuo metu nėra priimtas joks galutinis procesinis sprendimas, į šiuos duomenis atsižvelgtina, vertinant asmens požiūrį į įstatymų laikymąsi ateityje. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka penkerių metu laikotarpiu net virš trisdešimties kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 102?118). Sutiktina, kad absoliuti dauguma administracinių nuobaudų V. G. yra paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį (važiavimas viešuoju visuomeniniu transportu be bilieto), tačiau jų gausa parodo asmens piktybiškumą ir jo sąmoningą sprendimą nesilaikyti teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Nors viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytų veiksmų, Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino ir nurodė norintis susirasti darbą, visgi įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą BK 38 straipsnio kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad V. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius vienos iš būtinųjų BK 38 straipsnio taikymo sąlygų, konstatuotina, kad V. G. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis), tam nesant teisinio pagrindo.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, ji yra baigta, kaltinamasis neteistas (b. l. 100–101), penkerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dalis baudų sumokėtos (b. l. 102?118), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 120), nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jo atsiprašymą priėmė. Byloje nėra duomenų apie V. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 dalį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad V. G. savo noru atlygino padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b. l. 150).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusių pasekmių sunkumą, tai, kad V. G. anksčiau neteistas, taip pat V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant V. G. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta V. G. bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 25,14 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalotas A. K. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 25,14 Eur (b. l. 55–57).

2024 m. gruodžio 30 d. teismas gavo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimą, kuriame nurodoma, kad civilinis ieškovas pateikto civilinio ieškinio byloje atsisako, kadangi V. G. jau atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (b. l. 150). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Kaltinamajam V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85–86), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – filmuota vaizdo ir garso medžiaga CD kompaktuose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302?307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. G. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – filmuotą vaizdo ir garso medžiagą CD kompaktuose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.