Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-1411-407/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-1411-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00523-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
V. K., R. V.
Ieškovas
R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1411-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00523-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. (anksčiau – M.) ieškinį atsakovams R. V., V. K. dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys civilinėje byloje – kredito unija „Taupa“ ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. D. (anksčiau – Mitkienė) kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti antstolio 2020 m. kovo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei ir trečiajam asmeniui V. M. nuosavybės teise butą Vilniuje, Gedimino pr. 46-4, o atsakovui V. K. – sumokėtą 400 000 Eur sumą.

2. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad įsiteisėjo Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimas R. D. ir V. M. santuokos nutraukimo byloje. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko šalys susitarė, kad ieškovė atsisakys ieškinio dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Pažymėjo, kad jai yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi priėmė ieškovės R. M. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė, atšaukė civilinėje byloje paskirtą teismo posėdį, grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.

4. Nurodė, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Pažymėjo, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovas V. K. atskirajame skunde prašo nutraukiant bylą išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nurodo šiuos argumentus:

5.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi tenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė, taip pat grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. buvo pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau teismas skundžiama nutartimi atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė.

5.2. Ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį ir atsisakė jo dėl su atsakovu nesusijusių priežasčių, todėl yra pagrindas priteisti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutraukta civilinė byla, tuo aspektu, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimo.

8. Pažymėtina, kad atsakovas nekelia ginčo dėl civilinės bylos nutraukimo pagrįstumo, todėl vien ta aplinkybė, kad teismas nutraukdamas civilinę bylą neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, nedaro nutarties per se (savaime) neteisėta, kadangi šiam trūkumui pašalinti CPK numatytas specialus papildomo sprendimo (nutarties) institutas (CPK 277 straipsnis), kuris numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamoje byloje papildomas sprendimas negali būti priimtas, kadangi praleistas 20 dienų terminas, kada galima kelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

9. Šiuo atveju svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje negali išspręsti atskirajame skunde formuluojamo atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo (paskirstymo), kadangi pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė.

10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neteikia argumentų dėl civilinės bylos nutraukimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kurį spręsti pareigą jam nustatė įstatymas, todėl byla nėra baigta ir šis klausimas turi būti išspręstas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi pareigą išspręsti ex officio (savo iniciatyva), užtikrinant šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, pirmosios instancijos teismas įpareigotinas išspręsti atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

11. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Kadangi bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kartu turės būti sprendžiamas ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant atskirąjį skundą, priteisimo klausimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 15, 17 punktai). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų susijusių su atskiruoju skundu atlyginimo turi vertinti tai, kad atsakovas, atstovaujamas advokato, bylinėjimosi išlaidų už pateiktą atskirąjį skundą nebūtų patyręs, jeigu įstatymų nustatyta tvarka būtų pateikęs prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinė byla, palikti nepakeistą.

Įpareigoti pirmosios instancijos teismą išspręsti atsakovo V. K. bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą.

Teisėjas Vigintas Višinskis